„Medis parodo, ką gali padaryti“

1310-3049Pirmą kartą Plungėje minėtos Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos proga Žemaičių dailės muziejaus bei Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva už lietuviškų kultūros paveldo tradicijų puoselėjimą ir svarų indėlį saugant ir populiarinant žemaičių tradicinę kryždirbystę buvo pagerbtas 79 metų tautodailininkas Vytas Jaugėla. „Šimtui griekų reikia vieną kryžių pastatyti“, – pokalbio metu pajuokauja menininkas, neskubria žemaitiška šnekta, su humoro gaidele pasakodamas apie šį pomėgį.

Žaislus išsidroždavo
„Sakiau: šiandien buvau nevertai pagerbtas. Išskyrus velnių, visą gyvenimą daugiau nieko negaudavau – dabar šitokį glėbį rožių…“ – trumpai atsako paklaustas, kaip jaučiasi gavęs reikšmingą padėką.
V. Jaugėla drožinėti pradėjo vaikystėje, kai mokytoju dirbęs tėvas vietoj žaislų pirkdavo tik knygeles. „Norėjo, kad būčiau protingas. O žaislus reikėjo pasidaryti patiems – pasiimdavau peiliuką ir iš medžio drožinėdavau arkliukus, karvytes, žmogiukus“, – pasakoja menininkas.
Vėliau, baigęs vidurinę, labai norėjo stoti į Telšių dailės mokyklą, tačiau tėvas patarė rinktis agronomiją – tada duonos tikrai nepritrūksiąs. Po studijų Rietavo žemės ūkio technikume bei Dotnuvos respublikinėje žemės ūkio mokykloje, jis triūsė Žadvainų, Gegrėnų, Dovainių, Gintališkės kolūkiuose pirmininko pavaduotoju, o kai kur – pirmininku. Teko dirbti ir Platelių apylinkės viršaičiu. Kūrybai vėl galėjo skirti daugiau laiko, kai vietoj į pensiją išėjusios žmonos tapo Gintališkės kultūros namų meno vadovu. „Ir paišiau, ir dekoracijas dariau, ir drožiau, ir maliavojau – ką reikėjo, tą darydavau. Paskui tolyn, tolyn…“ – atskleidžia V. Jaugėla.
Pirmojo kryžiaus paprašė
Paklaustas, kada pradėjo drožti kryžius, prisiminė, jog kartą atvažiavo žmogus ir pasiteiravo, ar negalėtų jo padaryti. Paaiškino, jog bočius, gyvas sugrįžęs iš Pirmojo pasaulinio karo, pastatė kryžių, mat buvo pasižadėjęs, bet per tiek metų šis jau supuvęs – reikia naujo. Drožėjas prisipažino, jog nėra daręs, bet pažadėjo pabandyti. Ir visai neblogas išėjo. Prieš kiek metų? „Jau šmotalis metų praėjo“, – atsakė pašnekovas. Patylėjęs pridūrė, jog jau iki penkiolikos didelių kryžių yra padaręs.
Daug naudingų patarimų gavo iš Antano Vaškio. Kryžių padaryti reikia mokėti – išpjauti konusą, kad vanduo nesilaikytų, kad neprilytų – daug ką reikia išmanyti. Žinių sėmėsi ir iš kryždirbystės knygos. Tiesa, ir pats medis parodo, ką gali sukurti. „Rodos, susiplanuoji vienaip, o paskui prasidroži – čia šaka, čia dar kas“, – paaiškino tautodailininkas.
Jam patinka drožti iš liepos nedideles skulptūrėles, didesnes – iš ąžuolo. Visi jo sukurti kryžiai – ąžuoliniai. „Šimtui griekų reikia vieną kryžių pastatyti. Nebepadirbsiu aš tiek jau jų, kiek esu pridirbęs griekų“, – šypsodamasis sako V. Jaugėla.
Menininkas nemažai yra sukūręs ir koplytstulpių. Štai Gintališkėje iš nuvirtusios liepos išskaptavo Joną Nepomuką. Labiausiai mėgsta kurti Rūpintojėlį bei šventą Pranciškų, pamokslaujantį paukščiams, – jų daug yra pridrožęs. Ir prieš užsukdamas į Žemaičių dailės muziejų vyko pas verslininką įsigyti lentų Gintališkėje šv. Pranciškaus koplytstulpiui atnaujinti, tad neslepia džiaugsmo, jog šis, išgirdęs, kam jos bus naudojamos, medžiagą padovanojo.
Kopijuoti neišeina
Knietėjo sužinoti ir kaip gimsta šie kūriniai… „Būna taip, kad pasidedi medį ir vaikštai dieną, dvi ar tris ir nežinai… Užeina kitą dieną – skiedros lekia į visas puses. Kai turiu kažką padaryti, kartais ir naktį atsibudęs galvoju, taip ar taip“, – atvirauja menininkas.
Paprašytas įvardyti išskirtinius darbus, prisiminė iš kapinėse stovėjusio seno, supjaustyto kryžiaus išdrožtą Pietą. „Paprašiau, kad man porą kavalkų atvežtų (galėjau daugiau pasiimti). Tas ąžuolas ne lietuviškas – nuo Klaipėdos krašto. Ten jie kitokesni – šiek tiek minkštesni, malonūs. Ir aš padirbau Pietą. Bet tokia Pieta, toks ąžuolas geras…. Nežinau, kur Aldona (Kuprelytė – aut. past.) dėjo tą drožinį, – pasakoja V. Jaugėla. – Kartą padirbau kaimo giedorius – vyrus ir moteris, Žemaičių Kalvarijos kalnus giedančius. Pamatė Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojai parodoje ir panoro jų. Nors buvo gaila, nes visą mėnesį drožiau, bet pardaviau“.
Užsiminus apie atokvėpiui skirtą laiką, pacitavo kalendoriuje perskaitytą mintį: „Drožimas, skaitymas, rašymas ir bendravimas žmogų apsaugo nuo depresijos“. Be to, paaiškino, šalia namų turi didelę teritoriją – reikia žolę nupjauti, darželius nuravėti, medžius apgenėti, iškirsti. Tiesa, nuo namų ir įvairių darbų atitrūksta keliaudamas – lankėsi Paryžiuje, Romoje, Londone, Vienoje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...