„Dabar ateitį galime piešti šviesesnėmis spalvomis“

21805-16478Kai prieš pusantrų metų verslininkas, dizaino studijos įkūrėjas ir menininkas Tomas Danilevičius nusprendė išsinuomoti neseniai uždaryto „Varpo“ knygyno patalpas Plungės miesto centre, ne vienas plungiškis lengviau atsikvėpė – knygynas Plungėje išliks. Vis dėlto netrūko skeptikų, kurie abejojo, ar šiam žmogui pavyks jį išlaikyti, mat viešai skelbta, kad „Varpas“ nešė vien tik nuostolius.
Ir pats verslininkas prisipažino iš pradžių nelabai tikėjęs šia idėja, tačiau dabar galintis lengviau atsikvėpti. „Prieš tai mūsų verslui buvo tikrai nelengvas metas, bet dabar ateitį galime piešti kiek šviesesnėmis spalvomis“, – sako jis ir priduria, kad už šias permainas yra dėkingas sūnui Lukui bei jo draugei Gretai Šerpetauskaitei. Būtent jų galvose gimė mintis, kad ši erdvė gali būti patrauklesnė lankytojams ir tapti dar vienu traukos centru. Įdomu tai, kad jiedu jau kurį laiką svajojo apie kavos barą, nors patys kavos negėrė. Dabar abu juokdamiesi tvirtina, kad tiesiog nebuvo ragavę skanios,
o kai atrado gerus kavos skrudintojus ir pradėjo gilintis į šią sritį, tarsi akys atsivėrė.
Tokių iniciatyvių žmonių, savo svajones drąsiai įgyvendinančių ir save atrandančių ne kur kitur, o čia, Plungėje, yra ne vienas, tad šiuo pokalbiu su Tomu, Greta ir Luku „Žemaitis“ pradeda rašinių ciklą „Idėja Plungei“. Nes, kaip sako Tomas Danilevičius, kad miestas būtų gyvas, nereikia daug pinigų, o tik idėjų.

Įkalbėjo jaunimas
Kai su Tomu susėdame išgerti kavos, jis pakviečia prie mūsų prisijungti ir Luką su Greta, kurie sukasi „Vagos“ knygyno lankytojus pasitinkančiame kavos bare „ExLibris“. „Štai čia ir yra tie žmonės, kurie įkalbėjo mane nuomotis šias patalpas“, – sako vyras ir priduria, kad jis pats savo įmonėje „Kontrus“ yra tas racionalusis balsas, o idėjas generuoja ir naujovių imasi jaunimas. Gaila tik, kad valstybinėse įstaigose į jaunus žmones žiūrima gana atmestinai. Esą jei kokio reikalo spręsti eina Greta ar Lukas, sulaukia labai skeptiško bendravimo, o kai pasirodo jis pats, akimirksniu pasikeičia ir tonas, ir bendravimo kultūra.
Prisiminimais grįžtame pusantrų metų atgal. Danilevičių šeima tuo metu valdė dizaino studiją Plungėje ir nedidelį knygyną Rietave. Tomas neslepia, kad pastarasis buvo nuostolingas. Esą mažuose miestuose ne daug kas gali sau leisti pirkti naujas knygas. O Lukas priduria, kad ir ten bandė atidaryti kavos barą, bet ir ši idėja nepasiteisino.
„Socialiniuose tinkluose rietaviškiai apgailestauja, jog mieste nėra jaukios kavinukės. Skaičiau jūsų laikraštyje spausdintą interviu su Rietavo seniūnu Petru Lengveniu, kur buvo aptarta ir ši tema. Ir seniūnas sakė, kad žmonės nori kavinės, tačiau kai kas nors pabando tokią atidaryti, sulaukia labai mažai klientų, tad belieka užsidaryti. Ir mums taip buvo. Apskritai pastebime, kad mūsų žmonėms yra sunku atsipalaiduoti ir pasimėgauti kavos puodeliu ar maloniu pokalbiu. Vis skubame, kažkur bėgame. Nepalyginsi su Pietų Europos šalimis, kur net senyvo amžiaus žmonės traukia į kavines pabendrauti. Mums dar to reikia mokytis“, – sako Tomas.
„O ne, ir vėl knygos“
Būtent dėl šios Rietave įgytos neigiamos patirties jis kurį laiką abejojo, ar imtis Luko ir Gretos pasiūlytos idėjos – dalyvauti buvusio „Varpo“ knygyno patalpų nuomos konkurse. O jaunuoliai, susižvalgę ir nusijuokę, prisipažįsta, kad į šias patalpas dairėsi jau tada, kai dar net nebuvo kalbų apie ankstesnio knygyno uždarymą. Abu kurį laiką gyveno ir studijavo Vilniuje, o grįžę į gimtąją Plungę vis pasvajodavo, kaip būtų puiku pačioje miesto širdyje atidaryti jaukią kavinukę, kur galėtų rengti muzikinius vakarus.
Tad kai išgirdo, jog „Varpas“ uždaromas, o jo patalpos bus nuomojamos, abu ėmė įkalbinėti Tomą nepraleisti šios progos. „Tada galvojau: o ne, ir vėl knygos“, – juokėsi verslininkas. Savivaldybės skelbtame patalpų nuomos konkurse viena iš sąlygų buvo ta, kad 30 procentų ploto turi būti skirta knygyno veiklai.
Vis dėlto buvo nutarta pabandyti sudalyvauti konkurse. Tomas prisimena, kad labai nustebo, jog buvo vienintelis pretendentas, nors besidominčiųjų buvo, ir ne vienas. O kai buvo pasirašyta nuomos sutartis, teko skubėti tvarkyti patalpas.
„Iš pradžių nežinojome, kaip reikės suvaldyti šią erdvę. Kvietėmės į pagalbą architektą, kad padėtų viską racionaliai išplanuoti. Jau buvome nusprendę, jog šiose patalpose turi tilpti nedidelė kavinukė, knygynas ir dizaino studija. Bet kaip viską racionaliai išplanuoti? Šiek tiek gelbėjo mano, kaip menininko, patirtis, bet buvo daug neaiškumų dėl praktinių dalykų. Pavyzdžiui, ilgai abejojome, ar žmogui, išsirinkus knygą, bus patogu eiti į patį patalpos galą atsiskaityti prie kasos. O dabar matome, kad dėl to nekyla jokių problemų“, – kalbėjo Tomas.
O Greta pridūrė: „Aš labai džiaugiuosi, jog kiek atnaujinę išsaugojom senojo knygyno baldus, knygų spintas. Man jos primena vaikystę, kai atbėgdavome čia pirkti pratybų sąsiuvinių mokyklai.“ Senąsias knygų lentynas papildė ir nauji objektai. Čia vietą rado T. Danilevičiaus žmonos diplominis darbas „Vamzdis“, kurį laiką eksponuotas Žemaičių dailės muziejuje. Be to, kavos baro ir knygyno sienas šiuo metu puošia Tomo mokomų Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos mokinių baigiamieji darbai. Per Plungės miesto šventę čia žadama eksponuoti dalį „Plungės fotobienalės“ nuotraukų.
Garsėja muzikiniais vakarais
Plungės „Vagos“ knygyną jau žino ir nemažai tokių žmonių, kurie knygų neperka, mat Luko ir Gretos čia rengiami muzikiniai vakarai sutraukia daug dainuojamosios poezijos ir kitokios muzikos mėgėjų. Iš tokių vakarų išsirutuliojo dar viena idėja, kuri netrukus virs kūnu. Tomas sumanė sukviesti visus per tuos daugiau nei metus knygyne koncertavusius atlikėjus ir surengti vieną didelį koncertą. Jis plungiškius į miesto aikštę pakvies Plungės miesto šventės metu.
Paklausti, kodėl nutarė jungtis į „Vagos“ knygynų tinklą, pašnekovai sakė nusprendę nebekartoti Rietave darytų klaidų. Esą mažiems nepriklausomiems knygynams išsilaikyti darosi vis sunkiau, nes leidyklos sugalvoja visokių papildomų sąlygų, reikalauja iš jų daryti vis stambesnius knygų užsakymus, o jei nespėji per sutartą laiką jų parduoti, patiri didelių nuostolių. Tiesa, tapus tinklo dalimi laisvės lieka mažiau, tačiau ir rūpesčių sumažėja, nes visa rinkodara rūpinasi tinklo specialistai. Tau belieka sukurti tokią atmosferą, kuri būtų patraukli lankytojams ir pirkėjams.
„Laimei, plungiškiai mėgsta skaityti ir knygų nuperka nemažai. Palyginti su kitais panašaus dydžio miestais, mūsų rezultatai gana neblogi“, – sakė Tomas.  Vis dėlto knygų prekyba nėra ta sritis, iš kurios galėtum gerai uždirbti, todėl verslininkas džiaugėsi, jog knygynas pats save išlaiko, ir to esą užtenka.
Papildomas pajamas neša dizaino studija, kai kada – ir kavos baras. O užvis geriausia, pasak pašnekovų, kad šios trys sritys puikiai papildo viena kitą. Užsukęs pasidairyti po knygų lentynas dažnas pirkėjas susigundo puodeliu kavos ar arbatos. O tie, kas ieško dovanų ir neranda jų knygyne, gali užsisakyti dizaino studijoje.
Kaip vieną pagrindinių tokio derinio privalumų Tomas įvardijo tai, kad dirbdamas čia jis gali pasilabinti su dažnu lankytoju, pakalbinti klientus, paklausti, kaip jiems sekasi. Trijulė vienbalsiai sutarė, jog tokių nedidelių parduotuvių ar kavinukių, kur atėjęs klientas gali pasakyti „Man to paties kaip vakar“ arba – „Kaip visada“,  mažuose miestuose labiausiai ir trūksta, nes jas po truputį išstumia didieji centrai.
Kaip būtų gerai, jei būtų
Pasidžiaugusi, jog jiems pavyko įgyvendinti iš pradžių beprotiška atrodžiusią idėją, trijulė nejučia ima dalintis naujais sumanymais ir garsiai svajoti, kaip būtų gerai, jei Plungėje būtų… Įsitaisius su kavos puodeliu rankose ir pro didžiulį knygyno langą žvelgiant į miesto aikštę bei fontano purslus, tokios idėjos ima piltis kaip iš gausybės rago. Greta sako, jog labai laukia, kada bus baigtas naujasis miesto stadionas. Merginos nuomone, Plungėje labai trūksta vietų aktyviam laisvalaikiui, tad belieka tikėtis, jog naujoji infrastruktūra bus tinkamai išnaudota.
Tomo didžiausias noras ir svajonė – kad būtų gyvas miesto centras. Tam esą nereikia didelių investicijų, tik trupučio idėjų ir, žinoma, valdžios palaikymo. „Va, pavasarį įjungiamas fontanas, ir aplinkui ima būriuotis žmonės. Labai gerai, kad Kultūros centras miesto aikštėje organizuoja įvairius renginius. Neseniai čia šurmuliavo „Mažosios Melpomenės“ festivalis, praėjusį savaitgalį vyko kavos degustacijos. Tokio veiksmo labai reikia, tada miestas bus gyvas“, – įsitikinęs jis.

2 komentarai(-ų)

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...