Politikai palaimino naujus vandens įkainius

L1805-16329Rietavo savivaldybės tarybai teko priimti nepopuliarų sprendimą – padidinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo įkainius. Jie šoktelėjo nemažai – vidutiniškai net 30,6 procento. Bet politikams trauktis nebuvo kur – vandenį tiekianti UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ tokius tarifus nustatė remdamasi specialia metodika ir savo veiklos rodikliais. Be to, juos patvirtino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Nauji įkainiai – nuo liepos 1-osios
„Žemaitis“ jau rašė, kad nuo liepos 1 dienos daugiabučiuose gyvenantys Rietavo savivaldybės gyventojai už vieną kubinį metrą vandens mokės 3,18 euro (įskaičiavus vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir PVM). Dabartinis įkainis – 2,50 euro. Kiek mažiau mokės tų butų gyventojai, pas kuriuos įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema – 3,12 euro (dabar šis tarifas netaikomas). Gyvenantiesiems individualiuose namuose kubinis metras vandens atsieis 2,98 euro (dabar kainuoja 2,26 euro).
Abonentams (įmonėms, įstaigoms, organizacijoms) vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo įkainiai skirsis. Jie priklausys nuo to, kam vanduo naudojamas. Jei buities ir komerciniams poreikiams bei karštam vandeniui ruošti, bus taikomas 3,09 euro tarifas. Jei patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti – 2,96 euro. Iki šiol visi abonentai mokėjo vienodai – 2,25 euro už kubinį metrą.
Vandens pardavimo kainos (kurios paprastai vadinamos abonentiniu mokesčiu) taip pat bus skirtingos. Jos priklausys nuo to, ar įrengti apskaitos prietaisai, kiek jų yra, kokie diametrai ir kt. Gyvenantieji butuose ir turintieji skaitiklius (nepriklausomai nuo to, kiek vandens sunaudos) kas mėnesį mokės 2,09 euro (mokėjo 1,54), individualiuose namuose – 1,32 euro už kiekvieną prietaisą (mokėjo 0,85).
Kaip per tarybos posėdį sakė „Rietavo komunalinio ūkio“ direktorius Alvydas Rojus, kalbėti apie kainų kėlimą visada yra sudėtinga, bet reikėtų atsižvelgti į tai, kad jos nuo 2012 metų nekitusios. „Dabar jau nuspręsta, kad vandens kainos bus peržiūrimos kiekvienais metais, vadinasi, ateityje tokių staigių kitimų nebeturėtų būti“, – kalbėjo A. Rojus.
Tarybos narės Vilijos Razmienės nuomone, toks tarifų šuolis – pernelyg didelė našta žmonėms, kurių dauguma gyvena iš minimalaus atlyginimo. Meras Antanas Černeckis stojo komunalininkų pusėn: „Turime atsižvelgti į tai, kad vandens kaina nekito nuo 2012 metų. Jei paskaičiuotume, kiek per tą laiką pabrango koks kotletas, turbūt net riktelėtume iš nuostabos ir nebesakytume, kad vanduo daug brangsta.“
Apsileidėliams – 3-jų procentų tarifas
Rietavo savivaldybės taryba pritarė ir tam, kad netvarkomų, apleistų ir nenaudojamų pastatų bei statinių savininkai būtų baudžiami taikant jiems maksimalų 3-jų procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą (visiems kitiems taikomas tik 0,5 proc.).
Apsileidėlių sąrašas – toks pat kaip ir 2017 metais. Jame – 7 pastatai. Trys iš jų – Rietavo seniūnijos Girdvainių kaime, Klevų  g. 11. Tai parduotuvė, sandėlis ir šuliniai, priklausantys Kaune įsikūrusiai UAB „Turtuvos grupė“. Į sąrašą įtrauktas ir Rietave, Laisvės g. 3, esantis netvarkomas, apleistas ir ne pagal paskirtį naudojamas kino teatro pastatas bei ten pat esantys kiemo statiniai. Jų savininkė – Panevėžyje registruota Dariaus Gaudiešiaus įmonė.
Didesnį nekilnojamojo turto mokestį mokės ir du fiziniai asmenys – medingėniškė R. P., neprižiūrinti Rietavo seniūnijos Pelaičių kaime, Bangos g. 75, esančio jai priklausančio trąšų sandėlio, ir plungiškis R. G., kuriam priklauso Rietavo seniūnijos Alko kaime esantis bulvių sandėlis.
Kaip minėjome, kitiems nekilnojamojo turto savininkams 2018 metais taikomas 0,5 proc. (nuo turto mokestinės vertės) tarifas. Toks pat patvirtintas ir 2019 metams.
Bažnyčiai reikia vaizdo stebėjimo kamerų
Posėdžio pabaigoje į kolegas kreipėsi Tarybos narė Vaida Vaičikauskienė, kuri kartu su Juozu Barsteiga yra prie Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios įsteigtos pastoracinės tarybos nariai.
V. Vaičikauskienė kolegoms perskaitė minėtosios pastoracinės tarybos surašytą prašymą iš Savivaldybės biudžeto skirti 800 eurų vaizdo stebėjimo kameroms įrengti. Jame nurodoma, jog keletą pastarųjų metų dienos metu Rietavo bažnyčios durys nėra rakinamos, kad į ją kada panorėję galėtų užeiti ir turistai, ir pasimelsti norintys rietaviškiai.
Pastoracinei tarybai nerimą kelia tai, kad į visiems atvirą bažnyčią užeina ne tik maldininkai, bet, panašu, ir ne pačių geriausių ketinimų turintys asmenys. Mat jau keletą kartų prieš vakarines pamaldas pastebėta, kad aukų dėžučių spynelės yra pažeistos. „Kol kas vagystė neįvykdyta, niekas nieko neišnešė, bet visko gali būti – koks nedorėlis gali ir aukas, ir švenčiausiąjį sakramentą pagrobti. O to išvengti galime dviem būdais – arba užrakindami bažnyčią, arba įrengdami vaizdo stebėjimo kameras – kad matytume, kas bažnyčioje lankosi“, – kalbėjo V. Vačikauskienė.
„Ne nuo to galo pradedama. Reikia, kad pastoracinė taryba ar pats klebonas Antanas Gutkauskas kreiptųsi į merą ar Savivaldybės administraciją, kuri parengtų Tarybos sprendimą, o ši jį apsvarstytų. Žodžiu, raštas turi patekti ant biurokratinio konvejerio, kad galėtų suktis toliau“,  – pastebėjo vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas. Jam pritarė ir meras A. Černeckis: „Dabar prašymas teikiamas tiesiogiai tarybai, bet mes taip iškart nieko nuspręsti negalime. Ir mūsų šiandieninės diskusijos būtų beprasmės. Nesakome, kad bažnyčios nereikia paremti, juolab kad ne kartą esame skyrę pinigų, bet viską reikia daryti tvarkingai.“
Kol kas prašymas paliktas nenagrinėtas. Jei jis pasieks Savivaldybės administraciją, 800 eurų vaizdo kameroms galbūt bus ieškoma kitą mėnesį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...