„Kol esame – būkime, kol galime kalbėti – kalbėkimės“

21805-16502Gegužei besibaigiant Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) Plungės skyrius visus Žemaitijos regiono tremtinius ir kitus skaudžiai Lietuvos praeičiai neabejingus žmones sukvietė į Žlibinų seniūnijoje, Purvaičių kaime, esančią istorinę etnografo profesoriaus Igno Končiaus tėviškę. Čia surengtame Žemaitijos regiono tremtinių sąskrydyje „Lietuva mano širdyje“ paminėtos net trys reikšmingos datos: Lietuvos šimtmetis, 1948-ųjų metų trėmimų 70-metis ir tremtinių organizacijos 30-metis.

Į sąskrydį, be buvusių tremtinių, atvyko gražus būrys Plungės ir Žlibinų skautų bei šaulių, susirinkusiuosius sveikino LPKTB pirmininkas Vidmantas Samys, valdybos narys Donatas Jankauskas, Telšių, Mažeikių, Šilalės ir Kretingos skyrių vadovai. „Laisvė – brangiausia, ką turi žmogus, nepriklausomybė – brangiausia, ką turi kiekviena tauta. Už tą laisvę paaukojome tiek daug“, – sveikindamas sąskrydžio dalyvius kalbėjo Seimo narys Jurgis Razma.
„Susirinkome čia paminėti 1948-ųjų trėmimus, kai iš Lietuvos buvo išvežta per 40 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 12 tūkst. vaikų. Turint omeny tai, kad visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje ištremta buvo apie 80 tūkst. žmonių, galima suprasti, jog okupantai mus, lietuvius, laikė didžiausiais priešais. Šiandien galime tuo didžiuotis, – kalbėjo D. Jankauskas ir pridūrė: – Kol esame – būkime, kol galime kalbėti – kalbėkimės.“
Ir kiti sveikintojai džiaugėsi gausiu būriu senjorų, kurie, nepaisydami garbaus amžiaus ir atstumo, atvyko į Purvaičius prisiminti skaudžių vaikystės ar jaunystės įvykių bei pasidžiaugti, kad ištvėrė trėmimo siaubus, kad grįžo ir sulaukė Lietuvos nepriklausomybės. Sąskrydį organizavusi LPKBT Plungės skyriaus pirmininkė Aniceta Grikšienė prisipažino nesitikėjusi tokios gausos dalyvių – jų atvyko per 300-us.
„Būnant čia užplūsta dvigubi jausmai: ar čia šventė, ar liūdna sukaktis? Šventė, nes esate čia, o liūdna dėl to, kad daug lietuvių taip ir negrįžo į gimtinę. Bet jūs esate stiprūs, nepalaužiami ir linksmi. Mes, jaunesnieji, turime lygiuotis į jus“, – kalbėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas.
Jis įteikė dovaną šios sodybos šeimininkams Virginijai ir Gintarui Končiams, o pastarasis, dėkodamas už parodytą dėmesį, net susigraudino bei sugraudino kitus. „Lietuvoje yra daug gražių namų, bet jie tušti, be dvasios. Tamstos esate Lietuvos dvasia. Tą atsiminkit ir savo anūkams sakykit: be dvasios nebus Lietuvos“, – kalbėjo G. Končius, o tarp susirinkusiųjų ne vienas, girdėdamas šiuos žodžius, slapta nubraukė ašarą.
Bet slogi nuotaika ir skaudūs prisiminimai netrukus išgaravo, mat ant scenos užlipus jungtiniam Mažeikių, Kretingos ir Plungės dainininkų chorui, per Purvaičius ėmė vilnyti romansų ir patriotinių dainų melodijos. Net ir pasibaigus oficialiajai renginio daliai niekas neskubėjo skirstytis. Geras oras, jauki sodybos aplinka ir likimo brolių bei seserų bendrystė visus traukė pabūti ilgiau, pasidalinti prisiminimais ir pasidžiaugti šia diena.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...