„Gyvenam čia ramiai…“

21806-16383Kai ketvirtadienio priešpietę atvykome į Daugėdų gyvenvietę, kurioje įsikūrę apie 300 žmonių, nustebino joje tvyrojusi ramybė. Atrodė, kad kaime nėra nė gyvos dvasios – nesimatė aplink namus triūsiančių žmonių, nebuvo kiemuose krykštaujančių vaikų, net parduotuvės pusėn niekas neskubėjo. Tik vienas kitas automobilis pravažiavo, kažkur tolumoje burzgė žemės ūkio technika, ganykloje savo karvutes girdė močiutė, lydima raudonsijonės anūkėlės. O kur visi kiti? Atsakymą į šį klausimą radome nuvykę prie Daugėdų tvenkinio, kur paskutiniąją dieną stovyklavo daugiau nei dvidešimt pradinukų. Tada ir paaiškėjo – jei Daugėduose vien pradinukų toks būrys, tai gyvybės tame kaime dar tikrai yra.

Laukia ne pašalpos, o algos
Daugėdų seniūnė Asta Globienė minėjo, kad jų seniūnijoje – 421 žmogus, apie 300 iš jų susitelkę pagrindinėje – Daugėdų – gyvenvietėje. „Taip, esame maža, bet labai funkcionali seniūnija. Yra viskas, kas būtiniausia: pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, parduotuvė, aktyviai veikia kaimo bendruomenė. Be to, turime asfaltuotus kelius, tad, reikalui esant, ir Rietavą nesudėtinga pasiekti“, – pasakojo seniūnijos vadovė.
Važiuojant gyvenvietės gatvelėmis akivaizdu, kad daugėdiškiai – tvarką ir grožį mylintys žmonės. O seniūnija stengiasi, kad tvarkingos būtų ir viešosios erdvės: prieš penkerius metus atnaujintas administracinis pastatas, kuriame įsikūrusios visos svarbiausios įstaigos, įrengta krepšinio aikštelė, prie tvenkinio – paplūdimys su pavėsine, supynėmis ir kitais įrenginiais. Be to, šiemet Kaimo atnaujinimo programos lėšomis įrengtas apšvietimas Gudelių gatvėje, laukiama ir tos pačios gatvelės asfaltavimo darbų. Per gyvenvietę driekiasi ir nauji pėsčiųjų takai. Gaila tik, kad Minijos gatvėje dėl techninių kliūčių jų įrengimo darbai šiek tiek įstrigo.
O kaip daugėdiškiai? Ar daug socialinės rizikos šeimų, neprižiūrimų vaikų, girtuoklių?
A. Globienė į šiuos klausimus atsakė šypsodamasi: „Tokių pijokų, kurie keltų didelių problemų, kaip ir neturime.
Socialinės rizikos šeimų – tik keturios. Ir tos pačios – gana motyvuotos, lipančios iš dugno, dirbančios. Man džiugu girdėti, kai tėvas, kuris vis nenuperka vaikams pratybų, man sako: „Palaukit, seniūne, tuoj gausiu algą ir nupirksiu.“ Tikrai gerai, kad žmogus laukia atlyginimo, o ne pašalpos“, – samprotavo seniūnė.
Anot A. Globienės, Daugėduose pašalpą gauti ne taip paprasta. Mat ir seniūnė, ir socialinės darbuotojus visus žmones pažįsta, žino, kaip ir iš ko jie gyvena, kokių pajamų turi, ar gali dirbti. „Jei tik gali dirbti, tuoj raginu į darbą. Žinau, kad ne vienas už tai ant manęs pyksta, bet aš neleidžiu parazituoti. Juolab kad vietoje turime darbo vietų – veikia žemės ūkio bendrovė „Minija“, kurioje dirba apie penkiasdešimt daugėdiškių“, – sakė seniūnijos vadovė.
Teko keisti požiūrį
Lankydamiesi Daugėduose, nutarėme užsukti ir pas pagrindinį vietos darbdavį – į „Minijos“ bendrovę, kuri prieš metus tapo ūkininko Tomo Skieraus nuosavybe.
Bendrovės kontora – tikras sovietmečio reliktas. Ant jos sienos vis dar įskaitomos raidės „Socialistinis lenktyniavimas“. „Na, taip, ankstesni šeimininkai nebuvo linkę investuoti ir modernizuoti. Čia viskas tebėra taip, kaip buvo tarybiniais laikais, bet jau tuoj taps istorija – jau visai netrukus šį pastatą nugriausime, o vietoj jo išaugs modernus stiklo ir betono konstrukcijų statinys, kuriame darbuotojai turės kur kas geresnes sąlygas“, – pasakojo bendrovės vadovai T. Skierus ir Simonas Kuodis.
„Mūsų ūkis mišrus. Užsiimame ir pienininkyste, ir mėsininkyste, ir augalininkyste. Tai tvariausias ūkininkavimas, nes viskas sukasi ratu – patys auginame ir bandą, ir gyvulių pašarus, savo galvijų mėšlu tręšiame laukus“, – sakė T. Skierus.
Bendrovėje dirba 63 žmonės, dauguma jų – daugėdiškiai. Tiesa, pasikeitus savininkams, kai kurie darbuotojai bendrovę paliko. Kodėl? „Turėjo taikytis prie mūsų sąlygų, keisti požiūrį. Nes netoleruojame nei girtavimo, nei noro kažką nešti iš bendrovės. Su tais, kurie keistis nepanoro, atsisveikinome. Turime įvairių darbuotojų – ir jaunų, kurie greitai viską perpranta, ir puikiai dirbančių vyresnių. Šie neretai ir jaunimą lenkia“, –
juokavo bendrovės vadovas.
Vadovai pripažįsta, kad šiokia tokia darbuotojų kaita yra, bet pagrindiniai beveik nesikeičia. Yra ir tokių, kurie buvo išvykę į užsienį, bet grįžo ir pasiprašė atgal. „Kadangi atsisveikiname geruoju, tai paskui ir priimti nėra sudėtinga“, – sakė T. Skierus.
Šiuo metu „Minija“ valdo apie 1 500 hektarų žemės, jos fermose – 463 melžiamos karvės ir tiek pat prieauglio. „Orientuojamės į naujoves, leidžiančias didinti ūkio efektyvumą. Rezultatai neblogi – jei įsigiję bendrovę kasdien parduodavome po 8 tonas pieno, tai dabar jau – 11 tonų“, – apie pokyčius pasakojo S. Kuodis.
Pradinukai stovyklauja
Šalia Daugėdų seniūnijos administracijos įsikūręs medicinos punktas ketvirtadienį nedirbo, o štai biblioteką radome atvirą. Kaip sakė bibliotekininkė Audronė Siautelienė, įstaigos lankytojų ratas įvairus –
nuo pradinukų iki senjorų. „Daugiausia, žinoma, sulaukiu vaikų, tačiau yra ir vyresniųjų, kurie užsuka ir knygų pasiimti, ir laikraščių paskaityti ar kažko atsispausdinti. Tiesa, jaunimas retai lankosi, knygomis nebesidomi“, – pasakojo bibliotekininkė, kuri čia dirba jau 35 metus.
Daugėdų pradinė mokyklėlė, kuri priklauso Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijai, šiuo metu taip pat tuščia – jau prasidėjusios vasaros atostogos. Tiesa, vaikai nenuobodžiauja – visą pirmąją birželio savaitę jie leido stovykloje. Laikas, kaip sakė prie Daugėdų tvenkinio sutikti mokinukai, nė kiek neprailgo. Ir kaip prailgs, jei kasdien galima maudytis tvenkinyje, sportuoti, pramogauti, kažką aplankyti, dalyvauti žygiuose.
Pasak stovyklos vadovių Astos Petreikytės, Romaldos Uogienės ir Laimos Šedvydienės, tokios stovyklos rengiamos kiekvienas metais, ir vaikai labai jas mėgsta. Anksčiau prisijungdavo ir buvusieji mokiniai –
penktokėliai, bet šiemet jiems pailgino mokslo metus, tad ne vienas nusivylė.
„Mums ne pirčių, o maldos namelių reikėjo“
Kaimo pakraštyje, Miško gatvėje, vieno gyvenamojo namo kieme stovi koplyčia, kurioje daugėdiškiai meldžiasi. Sodybos šeimininkai – Birutė ir Povilas Griguolai – tos koplyčios statytojai ir prižiūrėtojai. „Buvo laikas, kai Daugėduose pradėjo dygti pirtys. Mums, seniems, ne pirčių, o maldos namelių reikėjo, tai ir pradėjome rūpintis, kaip ir kur galėtume koplyčią pastatyti. Vyras ėmėsi statybos, o kai baigė, tuometinis Rietavo klebonas Egidijus Jurgelevičius ją pašventino ir suteikė įgaliojimus aukoti joje šventas Mišias, teikti Krikšto, Santuokos sakramentus“, – pasakojo Birutė.
Ar daugėdiškiai čia renkasi? Pasak moters, daugiausia meldžiamasi gegužės, birželio ir spalio mėnesiais bei per atlaidus, kurie vyksta šeštadienį prieš Sekmines.
84 metų Birutė ir trejais metais vyresnis jos vyras Povilas –
dar pakankamai stiprūs, tad ir savo namus, ir ūkį, ir koplyčią patys prižiūri. „Turim ožkų, vištų, nemažą daržą. Dar sukamės, kol galim. Tiesa, sveikata nėra pati geriausia, bet ką padarysi. Aš prastai matau, vyras nebegirdi, bet kartais taip netgi geriau – aš nematau, jei jis ką blogai daro, o jis negirdi, kai aš apibaru“, – juokavo daugėdiškė.
Ar Daugėduose gyventi gera? „Taip, gera. Gyvenam čia ramiai, niekas jokių šunybių nekrečia. Nėra pijokų, vagių. O ko daugiau reikia?“ – retoriniu klausimu baigė B. Griguolienė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...