Narvaišiškis nori vieno – kūdros be trąšų

L1806-16342_1„Tik balandžio 11-ąją prie savo namų išsikasiau kūdrą, o po dviejų savaičių ji jau buvo užteršta – kaimynystėje esančias žemes gerinęs ūkininkas į ją prižėrė trąšų. Aš noriu vieno – nepatręštos kūdros, kurioje galėčiau maudytis, žvejoti, tačiau tas mano noras, atrodo, niekam neįdomus“, – sakė į „Žemaičio“ redakciją užsukęs metus laiko Šateikių seniūnijos Narvaišių kaime gyvenantis Antanas Statkus.

Kaip pasakojo vyras, sodybą Narvaišiuose jis įsigijo kiek daugiau nei prieš metus – 2017-ųjų gegužę. Anksčiau daugelį metų ji buvusi apleista, tad aplinkiniams, kad ir ką jie bedarytų, niekas jokių pretenzijų nekėlė. „Jau pernai buvome nepatenkinti tuo, kad į greta esantį sklypą, kuris priklauso šiuo metu Palangoje gyvenančiai Danutei Kubilienei, buvo vežamas mėšlas. Tada pabambėjome, kad gyvenvietėje neturėtų būti jokio mėšlo, juolab taip arti gyvenamųjų pastatų. Žinoma, tikėjomės būti išgirsti, bet šiemet vietoj mėšlo gavome trąšų“, – pasakojo narvaišiškis.
Šį pavasarį, tiksliau – balandžio 11-ąją, A. Statkus savo sklype išsikasė 2 arų kūdrą. Joje esą tuoj pat pradėjo rinktis vanduo. Kadangi buvo ypač švarus ir skaidrus, džiaugėsi, kad prie kūdros galės ir pirtelę pasistatyti, ir išsimaudyti, ir žuvų prileisti. Deja, džiaugėsi neilgai, nes jau balandžio 24-ąją visas kūdros paviršius buvo nusėtas baltais trąšų grūdeliais. Jiems ištirpus, telkinio vanduo esą labai pasikeitė – tapo drumzlinas, atsirado kažkokių kurkulų, paviršių padengė plėvelė. „Vanduo pasikeitė kaip diena ir naktis. Aš gi pats buvęs aplinkosaugininkas ir žinau, koks vanduo yra švarus, o koks – užterštas“, – kalbėjo A. Statkus.
Vyras sakė kreipęsis ir į kaimyninio sklypo savininkę, kuri žemę yra išnuomojusi vietos ūkininkui, ir į Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūrą, tačiau jo problema nieko pernelyg nesudomino. „Kaimynė man pasakė tik tiek, kad tas ūkininkas turi teisę tręšti savo žemę, tad tą jis ir daro. Žinoma, neviršydamas jokių normų. O iš aplinkosaugininkų tikėjausi, kad jie paims mano kūdros vandens mėginius, kad ištirs, bet taip iki šiol ir nežinau, ar tas mano vanduo kenksmingas, ar ne, – sakė pašnekovas. – Yra sklypų ribos ir kaimynai neturėtų jų peržengti. Man nesvarbu, ar tų trąšų normos yra viršytos, ar ne, aš pageidauju, kad jų mano kūdroje visai nebūtų. Ir manau, kad mano noras yra pagrįstas.“
Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Rokas Šatkus patvirtino, kad lankėsi A. Statkaus sodyboje, apžiūrėjo jo telkinį. „Apžiūrint kūdrą, jokių akivaizdžių teršalų nesimatė. Kai vanduo būna užterštas srutomis, mėšlu ar kokiais tepalais, teršalai iškart matomi ar užuodžiami. Šiuo atveju nieko tokio nebuvo. Kreipiausi į UAB „Plungės vandenys“, klausdamas, ar jie galėtų atlikti tyrimus. Sužinojau, kad čia netirs ir kad dėl to reikėtų kreiptis į Klaipėdos vandens tiekimo įmonę, kur toks tyrimas kainuotų 14 eurų. Mūsų agentūra šioje situacijoje niekuo negalėjo padėti, žmogus turėjo pats imtis iniciatyvos“, – pasakojo R. Šatkus.
Vyr. inspektoriaus teigimu, buvęs kolega A. Statkus buvo supažindintas su procedūromis: kad turėtų pasisemti vandens, nuvežti jo į Klaipėdą tyrimams, o sulaukęs rezultatų, jei jie parodys vandens taršą, kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Be to, R. Šatkus tvirtino skambinęs ir D. Kubilienei, kalbėjęs su ja dėl tręšimo, o ši pažadėjusi, kad daugiau tai nepasikartos.
Į D. Kubilienę kreipėmės ir mes. Buvusi narvaišiškė neneigė, kad žemę yra išnuomojusi vienam ūkininkui ir kad šis sklypą tręšė. Jos teigimu, trąšų gal netyčia ir kliuvo į kūdrą, bet specialiai jų ten tikrai niekas nebarstė. „Nemanau, kad ta kūdra labai užteršta, bet, žinoma, kaimynas turi teisę į kūdrą be trąšų. Aš kalbėjau su savo žemės nuomininku ir jis man pažadėjo ateityje darbuotis atsargiau, ties kūdra netręšti, nepurkšti chemikalų. Ir jam, ir man geriau išvengti nesutarimų ir konfliktų. O dabar jau yra, kaip yra, – kas įdėta, nebeišimsi“, – sakė ji.
Belieka tikėtis, kad D. Kubilienė ir jos žemės nuomininkas įsiklausys į A. Statkaus norą turėti neužterštą kūdrą. O narvaišiškis vis dar turi galimybę savo iniciatyva išsitirti jos vandenį ir (jeigu jis bus užterštas) užsukti teismo procedūrą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...