Pagerbė į Sibirą ištremto mokytojo atminimą

_DSC6687xPrieš 77-erius metus, birželio 14-ąją, Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masinius Baltijos šalių gyventojų trėmimus į Sibirą ir kitas Rusijos vietoves. Trečią valandą nakties žmonės versti iš lovų ir siųsti į traukinių stotis, kur jų jau laukė gyvuliniai vagonai. Daugybė politikų, karininkų, mokytojų, ūkininkų, visuomenės veikėjų tokiu būdu paliko savo Tėvynę. Vienas jų – mokytojas Jonas Šerėnas. Pagerbiant Liolių pradinėje mokykloje dirbusio pedagogo atminimą, praėjusį ketvirtadienį atidengta jam skirta paminklinė lenta, puošianti dabar jau buvusios Liolių mokyklos pastato sieną. Šiomis iškilmėmis bei kitais renginiais paminėta Gedulo ir vilties diena Rietave.

Ko gero, nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi tremtis. Ne išimtis – ir Rietavo krašto gyventojai. Daugybės šeimų likimus skausmingai paženklinusi likimo „rykštė“ neaplenkė ir mokytojo J. Šerėno (1903–1943) šeimos. Kartu su žmona bei dviem mažamečiais vaikais Liolius, į kuriuos jis atsikėlė 1926-aisiais ir kur praleido net penkiolika metų, pedagogas priverstinai paliko 1941-ųjų birželio 14-ąją. Šerėnai atsidūrė Sibire, tačiau mokytojas tais pačiais metais buvo atskirtas nuo šeimos, o 1943-aisiais žuvo Krasnojarsko krašte, Rešiotų lageryje.
Rešiotai – buvusi gyvenvietė Sibire, NKVD koncentracijos stovykla ir tremtinių perskirstymo centras, esantis Poimos ir Rešiotos upių santakoje, 18 km į šiaurės rytus nuo Nižniaja Poima gyvenvietės, kurioje yra Rešiotų geležinkelio stotis. Anot Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriaus Vyto Rutkausko, Rešiotų lageriai buvo itin žiauri vieta. „Tai didžiuliu žiaurumu garsėję lageriai, kuriuose buvo garantuoti kankinimas ir mirtis“, – sakė direktorius.
Per lentos, skirtos J. Šerėnui atminti, atidengimo ceremoniją prisiminta, jog mokytojas, vengdamas tremties, netgi šoko per langą iš tuometės mokyklos antro aukšto, bet tai nepadėjo jam išvengti skaudžios lemties.
Kitaip būti ir negalėjo, juk okupacinė sovietų valdžia, tremdama Lietuvos piliečius, daugiausia taikėsi į elitą – pasiturinčius, intelektualius ar politiškai aktyvius žmones, kurie galėjo labiausiai kenkti totalitariniam režimui. O J. Šerėnas buvo ir intelektualus, ir aktyvus žmogus. Anot V. Rutkausko, jis buvo vienas aktyviausių Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ narių.
Kad pagaliau įamžintas mokytojo atminimas, pasidžiaugė ir Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas. „Ši lenta atidengta tam žmogui, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo tremties. Niekam nėra paslaptis, jog pirmoji trėmimo banga buvo pati žiauriausia, nes nuo gimtųjų namų ir tėvynės atskirti bei tremtin pasiųsti žmonės pakliuvo į pačias atšiauriausias vietas. Prisiminimus apie juos mes turime perduoti iš kartos į kartą“, – sakė jis.
Renginyje dalyvavo ir mokytojo J. Šerėno brolio sūnus Jonas Šerėnas. Jis tikino esąs sujaudintas, jog tokiu būdu pagerbtas jo dėdės atminimas. Svečias iš sostinės, kuris yra Šnipiškių seniūnijos seniūnas, trumpai visiems papasakojo apie Šerėnų šeimą. Sakė, jog Šerėnai kilę nuo Ignalinos. Jų šeimoje iš viso augo penki vaikai. Vienas jų ir buvo J. Šerėnas. Kaip tuo metu buvo įprasta, vyriausiasis šeimos vaikas buvo išleistas į mokslus, o juos baigęs tapo mokytoju. Dirbti į Liolių pradinę mokyklą, kuri įsikūrė kunigaikščių Oginskių girininkijos pastate 1917-aisiais, jis atvyko 1926-aisiais. Jis buvo ilgametis šios mokyklos vedėjas, Liolių bendruomenės tradicijų puoselėtojas bei patriotas. Tokį J. Šerėną prisiminė ir buvusi jo mokinė Aleksandra Bertašienė (buvusi Mikalauskaitė).
Per Gedulo ir vilties dienai skirtą renginį taip pat buvo atidengta atminimo lentelė prie mokyklos kieme augančio ąžuolo, kurį, gimus sūnui Algirdui, pasodino J. Šerėnas.
Iš Liolių renginio dalyviai, muziejininkai ir Rietavo politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariai išvyko į Rietavą, kur aplankė tremtinių ir partizanų atminimo memorialus Rietavo kapinėse ir A. Šerėno kapą (jis, grįžęs iš Vorkutos aplankyti savo tėviškės, 1998-aisiais mirė Rietave). Dar vėliau surengtas Gedimino Girdzijausko knygos „Rinktinė“ pristatymas muziejuje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...