Gedulo ir vilties dieną linkėjo daugiau vilties

DSC_1106Praėjusio ketvirtadienio vakarą šv. Mišiomis Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje ir renginiu prie bažnyčios paminėta Gedulo ir vilties diena.

Kasmet nuo 1988-ųjų minima Gedulo ir vilties diena primena mums skaudžius 1941 m. birželio 14-osios įvykius, kada Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Paprastai šią datą pažymi vyresnės kartos atstovai, tie, kuriems patiems teko išgyventi trėmimų siaubą arba ilgus metus laukti iš Sibiro platybių grįžtančių artimųjų.
Deja, šios kartos atstovų gretos retėja, tad ir tokie minėjimai kasmet sutraukia vis mažesnį būrį žmonių. Ne išimtis ir šie metai. Paprastai birželio 14-oji būdavo pažymima iškilminga eisena nuo Plungės bažnyčios į geležinkelio stotį, bet, kaip sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) Plungės skyriaus pirmininkės Aniceta Grikšienė, šiemet nuspręsta minėjimą rengti prie bažnyčios, nes garbaus amžiaus žmonėms jau sunku pėsčiomis pasiekti stotį.
Aukodamas šv. Mišias, klebonas Julius Meškauskas kalbėjo, kad šiandien esame laisvi, bet dažnai pritrūkstame išminties, nepagalvoję įžeidžiame šalia esantį. „O kiek išminties reikėjo tiems žmonėms, kurie buvo ištremti, gyveno nežmoniškomis sąlygomis, bet sugebėjo išsaugoti žmogiškumą?“ – retoriškai klausė klebonas.
Minėjimui persikėlus prie bažnyčios, per šventorių nuvilnijo politinių kalinių ir tremtinių choro „Tėvynės ilgesys“ ir Trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblio „Širdies melodija“ (vadovaujamų Rūtos Černeckienės) dainų melodijos.
„Skausmingai pajudino, įformino naujai kelionei, o kur – nežinia… Šiandien negalime nieko pakeisti, belieka prasmingai paminėti kiekvieną birželio 14-ąją“, – kalbėjo renginį vedusios Plungės kultūros centro klubo „Menadė“ merginos. Jos pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiuosius, o vėliau jiems atminti nunešė ir ant geležinkelio bėgių padėjo puokštę baltų gėlių.
Susirinkusiuosius pasveikinęs rajono meras Audrius Klišonis priminė, kad ši diena – ne tik gedulo, bet ir vilties. Tremiamieji niekada neprarado vilties, jog sugrįš į gimtinę. Meras linkėjo, kad visose gyvenimiškose situacijose ir mes nestokotume vilties.
„Mes negalime pamiršti. Turime kalbėti apie skaudžius savo vaikystės ir jaunystės išgyvenimus, kad jaunimas žinotų, jog buvo toks laikas“, – ragino LPKTB Plungės skyriaus pirmininkė A. Grikšienė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...