Už kapinių tvoros – masinė partizanų kapvietė?

J1806-16479Apie Kuliuose gyvenantį miškininką, buvusį seniūną Bronių Mažoną ne kartą rašė vietos spauda ir kitų rajonų laikraščiai. Vyras tikina turintis nepaprastų galių – jaučiantis, kur po žeme palaidoti žmonės, kur yra kokių pastatų liekanos ar požeminės upės. Kuliškis laisvalaikiu mėgsta keliauti po Lietuvą, yra atradęs daugybę dar nenustatytų piliakalnių, o juos paprastai supa po žeme palaidotos senųjų gyvenviečių liekanos ir masinės kapvietės. Prieš kelerius metus jis nustatė ir specialistams parodė vietą, kur, jo įsitikinimu, stovėjusi legendomis apipinta Pilėnų pilis bei kur palaidoti per gaisrą žuvę narsieji jos gynėjai.
Bet šįkart su kuliškiu susitikome pasikalbėti ne apie tokią tolimą praeitį, o apie tuos laikus, kuriuos dar mena senesni žmonės. B. Mažonas tikina atradęs vietą, kur palaidota per 200 vyrų ir moterų, kaip jis pats spėja, – partizanų. Tad susitikę su juo Kuliuose pirmiausia ir traukiame ten – į žole ir krūmais apaugusią laukymę už senųjų miestelio kapinių tvoros.

Neįprastas galias pajuto po sunkios ligos
Pakeliui kuliškis pasakoja, kad savo nepaprastas galias atrado maždaug prieš 8-erius metus, kai turėjo rimtų sveikatos problemų. „Lankydamasis Žagarėje užėjau Žvelgaičio piliakalnį. Šalia jo yra aptvertos laisvamanių kapinaitės. Žengiau į jas ir tik bumbt – net pašokau. Atsitraukęs truputį luktelėjau ir vėl pabandžiau prieiti, tik šįkart – ištiesęs rankas. Ir vėl – bumbt“, – prisiminė pirmąsyk patirtą keistą jausmą, pačiam tapusį dideliu atradimu.
Vyras tikina visu kūnu, o ypač rankomis jaučiantis energijos bangas, sklindančias iš po žemių. Paprašytas daugiau papasakoti apie tas bangas, aiškina, kad, jo įsitikinimu, į kiekvieną darbą žmogus įdeda energijos, tad net praėjus daugeliui metų iš daiktų liekanų, pamatų likučių vis dar galima justi sklindant tos energijos bangas. Ypač intensyviai jas spinduliuoja po žeme palaidoti žmonių kūnai. Maža to, kuliškis sakosi galintis tiksliai pasakyti ne tik palaidotų asmenų lytį, bet ir jų amžių, kūnų padėtį. Tik štai spėlioti, kada kūnas užkastas, nesiima – tą esą gali nustatyti tik mokslininkai.
Rėmėsi prisiminimais ir senųjų kuliškių pasakojimais
Taip besišnekučiuodami pereiname senąsias Kulių kapines ir vakarinėje jų pusėje pasukame už tvoros. Dar kiek paėję išgirstame: „Čia!“ Vyras sako šios vietos ieškojęs specialiai, nes senieji kuliškiai pasakoja pokario metais girdėję, jog apylinkių miškuose nukautus partizanus saugumiečiai užkasdavo prie kapinių.
„Suskaičiavau, kad iš viso čia palaidoti 227 žmonės: 217 vyrų ir 10 moterų. Jie suguldyti dviem eilėm, per žingsnį vienas nuo kito, viena eilė ilgesnė, kita – trumpesnė“, – rodo kuliškis. Paklaustas, ar yra tikras, jog tai – partizaninio karo aukos, B. Mažonas tikina nė kiek tuo neabejojantis, nes, pavyzdžiui, senosiose ar maro kapinaitėse žmonės laidoti šeimomis, o čia esą suguldyti tik suaugusieji – nėra nė vieno kūdikio ar vaiko kūno.
„Aš ir pats atsimenu iš pokario vieną epizodą. Tada buvau gal dvylikos. Tuo metu neturėjome savo televizoriaus, pirmasis atsirado gaisrinėje, tad pasitaikius progai bėgdavome ten jo žiūrėti. Sykį į gaisrinę užsuko įkaušęs stribas ir ėmė pasakoti, esą už kapų užkasė kažkokį miškinį. Tuo metu buvo žiema, žemė – įšalusi, tad vyras sakėsi negalėjęs iškasti tokios duobės, į kurią tilptų visas kūnas, bet išsprendęs šią problemą paprastai – nukapojęs rankas ir kojas bei sumetęs šalia kūno į iškirstą nedidelę duobę“, – vyras dalinasi šiurpiais vaikystės prisiminimais.
Šios nuogirdos bei žmonių pasakojimai ir paskatino jį ieškoti tos vietos, kur galėtų būti palaidoti partizanai. Ilgai klaidžioti aplink kapines nereikėjo. Masinę kapvietę aptiko gana greitai. Tiesa, iki šiol ji niekaip nepažymėta. Kad jo valdose gali būti palaidota tiek kūnų, nežino ir to sklypo savininkas. Kuliškis sakosi kitiems apie savo radinį daug nepasakojęs, nes ne daug kas tiki jo nepaprastais gebėjimais. „Savam krašte pranašu nebūsi“, – priduria.
Patikrins specialia įranga
Kaip vertina kuliškio radinį, pasiteiravome Plungėje gyvenančio šaulio Stasio Jundulo. Jis pats kelis dešimtmečius renka medžiagą apie partizaninį judėjimą Plungės rajone, rūpinasi, jog partizanų žūties ir amžinojo poilsio vietos būtų pažymėtos ir išsaugotos ateities kartoms.
S. Jundulo žiniomis, prie Kulių kapinių turėtų būti užkasta per 80 partizanų. Tiek yra užfiksuota pačių saugumiečių sudarytuose sąrašuose. Tiesa, į juos nebūdavo įtraukiami tie asmenys, kurie mirdavo kalėjimuose tardymų ir kankinimų metu, o tokių irgi buvo nemažai.
Užsiminus, kad B. Mažonas suskaičiavo prie Kulių kapinių užkastus 227 kūnus, plungiškis sako, jog ten pat galėjo būti laidojama ir anksčiau, pavyzdžiui, karo su prancūzais laikotarpiu. Bet ir vėl tai – tik spėliojimai, o kažką aiškiau būtų galima nustatyti tik ištyrus palaikus, žinoma, jei jie ten iš tiesų būtų rasti. S. Jundulas prisipažįsta susitaręs su specialistu, kuris tam tikra įranga gali nustatyti, ar konkrečioje vietoje yra kas palaidota. Pirmiausia šia aparatūra planuojama patikrinti kelias kitas kuliškio B. Mažono nurodytas palaidojimo vietas. Jei jo žodžiai pasitvirtins, bus galima patyrinėti ir prie Kulių kapinių.
Perlaidota tik maža dalis partizanų
Pasak S. Jundulo, tik prasidėjus partizaniniam judėjimui miško broliai bei sesės būdavo užkasami ten pat, kur nukauti. Nemažai tokių palaidojimo vietų yra Platelių ir Alsėdžių miškuose. Vėliau valdžia išleido įsakymą nukautus partizanus atvežti į artimiausią miesto ar miestelio aikštę ir numetus ten juos palikti, kad aplinkiniai galėtų pamatyti, kas jų laukia, jei šie išdrįs bendradarbiauti su besislapstančiaisiais miškuose ar paseks šių pavyzdžiu. Kartu ir stebėta, kas ateina apraudoti žuvusiųjų, kad būtų galima nustatyti jų artimuosius.
Pabuvę parą ar ilgiau aikštėje, kūnai būdavo užkasami prie artimiausių kapinių, neretai – senkapiuose. Kiek tokių palaikų buvo perlaidota? Pasak S. Jundulo, tik vienetai. 2012-aisiais Rietave iškilmingai perlaidoti penkių partizanų palaikai, rasti vykdant archeologinius tyrimus Rietavo dvaro sodybos teritorijoje. Dar keli buvo perlaidoti Kulių kapinėse.
Pašnekovo teigimu, būna, kad nors ir nustatoma tiksli kokio partizano palaidojimo vieta, artimieji nepageidauja, jog palaikai būtų perkelti į kapines. Esą taip nutiko, kai Plokštinės miške buvo rasta Edvardo Balsio užkasimo vieta. Jo dukra pageidavo, kad tėvo palaikai liktų ten, kur yra. Tokių atvejų būta ir daugiau. Be to, gana sudėtinga pati perlaidojimo procedūra. Norint iškasti palaikus, reikalingas prokuroro leidimas, o dėl jo gali kreiptis tik atestuotas archeologas, turintis teisę kasinėti.
Bet grįžkime į Kulius. Paklaustas, ar sieks, jog būtų perlaidoti jo rasti palaikai, B. Mažonas sakė manąs, jog palaidotų mirusiųjų nereikėtų judinti. Esą užtektų, jei masinė kapvietė būtų pašventinta ir pažymėta, kad už žuvusiuosius būtų pasimelsta, jiems padėta gėlių ir uždegta žvakelių, kaip reikalauja krikščioniškos tradicijos.
Tą jis esą sakė ir vienam dvasininkui, kurį buvo čia atsivedęs, ir plungiškiui šauliui S. Jundului, bet šie tik galvas kraipę. Apie savo radinį kuliškis pranešė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, bet ar šis imsis kokių veiksmų, taip pat nežinia.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...