Ketvirtadienį – medžius vartanti vėtra, liūtis ir kruša

21806-16548Ketvirtadienio vakarą Plungės rajono gyventojai susidūrė su viską niokojančia gamtos stichija. Jos padarinius skaudžiausiai pajuto
Babrungo seniūnijos Didvyčių gyvenvietė ir aplink ją esantys kaimai bei Platelių ežero apylinkės. Siautė gūsingas vėjas, pliaupė liūtis, o kai kur žiro ledukai. Taigi ne vienoje rajono vietoje esama bestogių namų, išvartytų ir nulaužtų medžių, kurie virsdami niokojo pastatus, automobilius ir kitą turtą.

Siautėjo tik Plungės rajone
Nors sinoptikai pranašavo, kad ketvirtadienio vakarą smarkiai lis, bus perkūnija ir škvalas, tokios baisios stichijos, ko gero, niekas nesitikėjo. Juolab kad praūžė ji tik keliose Plungės rajono vietose. Įsisiautėjęs vėjas medžius vartė ir laužė Plungėje, Varkaliuose, Stonaičiuose, Maceniuose, Plokščiuose, Alsėdžiuose, Vydeikiuose, Prūsaliuose ir kitose vietovėse. O daugiausia žalos vėtra pridarė Didvyčiuose ir šalia jų esančiame Lieplaukalės kaime.
Kaip informavo Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus, birželio 21-ąją nuo 18 valandos vakaro iki 2 valandos nakties jie sulaukė 19 iškvietimų. „Tiek buvo oficialių pranešimų, bet buvo atvejų, kai mes iš vienos vietos vykome tiesiai į kitą ir tų važiavimų atskirai nefiksavome. Vėtra tikrai siautė ir jos padariniai baisūs. Dar ir šiandien esame kviečiami pašalinti ant kelių užvirtusių medžių, pagelbėti gyventojams“, – sakė penktadienį kalbintas M. Pronckus.
Pasak ugniagesių gelbėtojų viršininko, skaudžiausiai kliuvo Didvyčiams ir Lieplaukalei. Abu kaimai tiesiog nusiaubti – buvo pilna išvartytų medžių, nulaužytų šakų, apdraskytų stogų.
Didvyčiuose įsisiautėjęs vėjas su žeme sulygino medinį šiferiu dengtą ūkinį pastatą, kuriame laikyta 40 avių. Ugniagesiai gelbėtojai grandininiu pjūklu pjaustė medines pastato konstrukcijas ir išlaisvino po jomis įkalintus gyvulius. Viena avis nugaišo, tačiau visos kitos išvestos gyvos.
Labiausiai nukentėjo naujakuriai
Lieplaukalės kaime vėtra išvertė didžiulį ąžuolą. Griūdamas ant gyvenamojo namo, medis, galima sakyti, jį sutraiškė – sulaužė dalį namo stogo ir visiškai sugriovė prie jo priblokuotą medinį garažą bei apgadino šalia stovėjusį automobilį „VW Passat“. „Medžio šakas nupjaustėme, o kamienas liko ant stogo. Gyventojai žadėjo ryte ieškoti krano, galinčio nukelti ąžuolą. Kiaurymę uždengėme plėvele“, – sakė M. Pronckus.
Lieplaukališkė Marytė Narmontienė pasakojo, kad gyventi čia atsikraustė prieš dvejus metus. Seną namą rekonstravo iš pagrindų. Visi aplinkiniai gyrė gražiai sutvarkytą sodybą, tačiau šeimininkams neteko ja ilgai džiaugtis, nes ketvirtadienio vakarą prasiautęs viesulas ją suniokojo.
Kai kilo audra, šeimininkai žiūrėjo televizorių. Pradėjus pilti krušai, moteris nuskubėjo į katilinę išjungti vandens šildytuvo. Tik sugrįžus, vyras pakvietė laikyti lango, nes viesulas buvo toks stiprus, kad rodės, jog langai neatlaikys. Tada ir pasigirdo trenksmas. Vyras puolė į katilinę atjungti elektros, tačiau durys neatsidarė. Išėję į lauką jiedu išvydo ąžuolą, užgriuvusį ant garažo bei katilinės. Sumaitota buvo ir šalia stovėjusi mašina. Medžio šakos kliudė ir malkinę. Sulaužytos medinės supynės, šulinio apdaila. Liūtis buvo tokia stipri, kad virtuvė buvo apsemta vandeniu. Narmontams į pagalbą greitai atskubėjo vaikai su šeimomis, nors ir pačios dukros namo stogas buvo apniokotas viesulo. Marytė Narmontienė labiausiai apgailestavo, kad gyvenamas namas nebuvo draustas.
„Tokio vaizdo dar nebuvau mačiusi“
Kitą dieną po škvalo kalbinta Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė kalbėjo: „Didvyčiuose padėtis tragiška. Blogiau ir būti negali. Nėra sodybos, kuri nebūtų nukentėjusi. Išties skaudu, kad žmonėms tiek žalos pridaryta. Ant vieno gyvenamojo namo užvirto ąžuolas, dar dviejų namų stogai visiškai nuplėšti. Gamtai padaryta žala, manau, antraeilė, svarbiausia – žala didvytiškiams. Kada žmonės viską besusitvarkys, neaišku, o taip visi gražiai gyveno, taip stengėsi. Dabar, kaip mačiau, visi tvarkosi, vieni kitiems padeda.“
Pasak seniūnės, vėtra baisiai nuniokojo kaimo kapinaites, renginiams skirtą slėnį, daugelyje vietų išvartė arba perpus nulaužė medžius. „Gyvenvietė atrodo kaip po karo. Tokio vaizdo dar niekur nebuvau mačiusi“, – apgailestavo R. Jonušienė.
Apie baisius stichijos padarinius „Žemaičiui“ papasakojo ir Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis. Jo teigimu, vėtra nuniokojo Šeirės mišką. Tad planuojantieji važiuoti ten dviračiais ar pasivaikščioti pažintiniu pėsčiųjų taku šią pramogą bent jau kuriam laikui turėtų atidėti. „Šeirės miško takai dabar nei praeinami, nei pravažiuojami. Kol pašalinsime išvartas, praeis savaitė, o gal ir daugiau. Taigi į mišką sukti nederėtų, nes tai gali kelti pavojų“, – perspėjo direktorius.
Kaip informavo ESO, ketvirtadienio vakarą, apie 22 val., visoje Lietuvoje elektros energijos neturėjo apie 3 800 klientų. Didžiausius nepatogumus pajuto Vakarų Lietuvos gyventojai: po praūžusio škvalo elektros čia neturėjo apie 2 300 klientų, daugiausia – aplink Plungę. Nuo vidurnakčio iki 7 val. ryto elektros energijos tiekimas visoje Lietuvoje buvo atstatytas daugiau nei 4 100 klientų. Naktį budėjo ir gedimus šalino apie 60 brigadų. Penktadienio rytą, apie 7 val., elektros neturėjo kiek daugiau negu 300 klientų, apie 10 val., užregistravus pavienius gedimus ir naujus sutrikimus, skaičius išaugo iki 1 500. Visą dieną dirbo apie 90 brigadų, tad elektros energijos tiekimas neilgai trukus buvo atstatytas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...