Plateliškiai didžiuojasi išsaugoję senąsias Joninių tradicijas

21806-16491Savaitgalį per visą šalį nuvilnijo renginių, skirtų Joninėms, banga. Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną – vasaros saulėgrįžą – šventė ne tik didieji Lietuvos miestai. Linksmybių, kurių metu prisimintos gražiausios Joninių šventės tradicijos, netrūko ir dažname mūsų krašto kampelyje, bet didžiausio susidomėjimo, kaip įprasta, sulaukė plateliškių rengta šventė prie jachtų klubo. Birželio 23-iosios vakarą ir naktį čia negeso aukurai, liepsnojo laužai, nosį kuteno malonus įvairių žolelių kvapas. O kur dar gražiausiais vainikais pasidabinusios merginos, skambios liaudiškos dainos, dovanotos folkloro ansamblių „Alksna“ ir „Alksniukai“ iš Mažeikių, Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblio „Platelē“ bei jaunųjų Platelių gimnazijos ir kultūros centro folkloro puoselėtojų, bei smagūs šokiai.

Norinčiųjų prisiliesti prie senųjų Joninių tradicijų, kurias išsaugoję didžiuojasi plateliškiai, neatbaidė net apniukęs dangus. Simboliniu ėjimu pro berželių vartus, skiriančius neutralųjį pasaulį nuo sakraliojo, bei apsiprausimu prasidėjęs renginys susirinkusiesiems dovanojo neišdildomų įspūdžių. Vieni pasinėrė į žolelių paieškas. Vaikštinėdami per devynis laukus kupoliautojai stengėsi surinkti jų kuo daugiau ir įvairesnių, mat nuo senų laikų tikima, jog per Jonines surinktos žolės įgauna magiškų galių, pasižymi gydomosiomis savybėmis.
Merginos ėmėsi vainikų pynimo, gražino juos įvairiausiomis žolelėmis ir pievų gėlėmis. Vėliau jie buvo paleisti plukdytis į ežerą. Nenuobodžiavo ir vaikai, juk vasaros saulėgrįžos šventė neįsivaizduojama be šėlionių ant šieno kupetų.
O kokia Joninių šventė be aukuro ir laužų? Palydėję saulę, šventės dalyviai suskubo juos uždegti. Nepamirštas ir stebulės deginimas. Pagal senąsias Joninių tradicijas, degant aukurui, pasidžiaugiama atliktais darbais, pasidalinama ateities viltimis, lūkesčiais. Ant aukuro įžiebta liepsna simbolizuoja dvasios apsivalymą. Ne beprasmis yra ir laužo deginimas. Liepsnojantis laužas simbolizuoja sveikatą ir laimę šeimyniame gyvenime. Tikėdami tuo, ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji plateliškiai kasmet pasiryžta šokti per laužą.
Prisiminę pagrindinius šventės ritualus – laužų deginimą, vainikų pynimą bei plukdymą, žolelių rinkimą, prausimąsi, burtus bei įvairių pasakojimų lydimas paparčio žiedo paieškas, plateliškiai nepamiršo pasveikinti ir šventėje dalyvavusių Jonų bei Janinų. Pagerbę varduvininkus, galvas papuošę gėlių ir žolelių vainikais, trumpiausią naktį žmonės dar ilgai šnekučiavosi, klausėsi vyresniųjų pasakojimų apie anų laikų Jonines. Nenuobodžiavo ir jaunoji karta, kuriai senosios Joninių tradicijos, papročiai bei mistiniai ritualai atrodo ypač įdomūs.
Šventinis šurmulys ežero pakrantėje netilo iki pat paryčių. Atsirado norinčiųjų ne tik sutikti tekančią saulę, bet ir nusiprausti gaivioje ryto rasoje, kuri taip pat turi stebuklingų galių.
Plateliškiai didžiuojasi, jog jiems pavyko išsaugoti senąsias Joninių tradicijas. Tik čia, šalia ežero, kasmet trumpiausią naktį oras pakvimpa šviežiai nuskintomis žolelėmis bei laužo dūmais, merginų ir moterų galvos pasipuošia margaspalviais vainikais, o būrėjų lūpos ima pranašauti ateitį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...