Babrungėnuose romų jaunimas mokėsi lyderystės

21806-16562Baigiantis pirmam vasaros mėnesiui, birželio 25–28 dienomis, Babrungėnų kaime, prie Iešnalio ežero įsikūrusioje Elenos ir Albino Klimų sodyboje „Iešnalė“ svečiavosi iš Panevėžio atvykę romų paaugliai ir jaunimas. Beveik trisdešimt romų, lydimų vadovų,  dalyvavo keturių dienų stovykloje, kurios metu per įvairias veiklas ir užsiėmimus mokytasi lyderystės. Kaip jiems sekėsi, domėjosi „Žemaičio“ žurnalistai.

Vos atvykus į Klimų sodybą, mus, žurnalistus, pasitiko smagus šurmulys – pašnekesiai, juokas. Kol vaikinai dalyvavo šokių repeticijoje, merginos maudėsi sodyboje esančiame tvenkinyje. Nenuobodžiavo čia nė vienas. Kiekviena stovyklos diena buvo iki smulkmenų suplanuota, tad niekas čia nevyko šiaip sau. Nustebino tik tai, kad merginos ir vaikinai užsiėmė skirtingomis veiklomis. Bet, kaip vėliau sužinojome, tarp romų taip priimta. Bendraudami su jaunimu sužinojome ir kitų įdomių dalykų apie šią tautą, jos kultūrą, papročius bei tradicijas.
Mums pasiteiravus, ką romai norėtų, kad kiti žinotų apie jų tautą, Artūras ir Spartakas nė kiek nesusimąstę atsakė, jog tai, kad jiems svarbiausia yra šeima. Būtent tai esą pirmiausia turėtų žinoti ir kiti. Šnekučiuodamiesi su jaunaisiais romais sužinojome, ir kaip atrodo įprasta jų diena. „Mes daug šokame, judame“, – nedaugžodžiaudami pasakojo stovyklautojai.
Jiems antrino ir viena stovyklos vadovių Daiva Tumasonytė – Panevėžio vaikų užimtumo dienos centro, kurį lanko dauguma stovykloje dalyvavusių romų (kiti stovyklautojai – jų šeimos nariai), direktorė bei psichologė-psichoterapeutė. Anot jos, romams labai svarbus judesys. Per jį išreiškiamas ne tik džiaugsmas, bet ir liūdesys bei kitos emocijos.
Šokio meno subtilybių Babrungėnų kaime viešėję paaugliai ir jaunimas mokėsi ir stovyklos metu. Jiems talkino telšiškė choreografė Ina Levickienė. Kokius šokius šoka romai, pedagogei papasakojo pats jaunimas. Anot D. Tumasonytės, apie romų tautos kultūrą nėra literatūros, todėl daugiau sužinoti apie jų papročius, istoriją ir tradicijas galima tik tiesiogiai su jais bendraujant.
Be šokių stovyklautojai turėjo ir kitos veiklos. Pirmąją dieną svečiams labiausiai įsiminė žygis į apžvalgos bokštą. Įdomiai praleistos ir kitos dienos. Aktyviai romai dalyvavo ir Linos Žostautės vedamuose dailės užsiėmimuose. Vieno iš jų metu piešta ant akmenų. Mūsų akis patraukė raudonu apskritu simboliu išpieštas akmuo. Toks pats ratas puikuojasi ir ant romų vėliavos, kurią mums pristatė Ruslanas. Berniukas pasakojo, jog vėliavos viršuje esanti žydra spalva simbolizuoja dangų, amžinąsias dvasines vertybės, apačioje esanti žalia – žemę, žemiškąsias vertybes, o vėliavos centrą puošiantis raudonas ratas su šešiolika stipinų rodo, kad romai yra keliaujanti tauta. Ruslanas sakė, kad romai turi ir savo himną, kurio fragmentą mielai sutiko sugiedoti.
Nors per keturias stovyklos dienas būta įvairių veiklų ir užsiėmimų, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į lyderystės mokymus, kuriuos vedė pedagogė Vytautė Mikutytė. Kaip sakė D. Tumasonytė, šiuo metu rengiami trys vaikinai lyderiai. Ugdomos tokios jų savybės, kurias vėliau jie galės pritaikyti savo bendruomenėje, kad ši eitų teisingu keliu, geriau integruotųsi visuomenėje.
Panevėžio vaikų dienos užimtumo centras romų tautybės vaikų socializaciją ir integraciją skatina remdamasis krikščioniškais principais. O rengiant tokias stovyklas, kurios skaičiuoja jau dešimt metų, pirmiausia stengiamasi sukurti saugias erdves vaikams ir jaunimui.
D. Tumasonytės teigimu, per įvairias veiklas – bendrus žaidimus, renginius ir išvykas – gerinama socializacija, tobulinami bendravimo, savarankiško gyvenimo įgūdžiai. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad vaikai ir jaunimas išmoktų pajusti bendrystę, kūrybinio proceso teikiamą džiaugsmą bei išsiugdytų bendradarbiavimo įgūdžius.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...