Prieš 100 metų Stalgalė tapo Stalgėnais

stalgėnai1Birželio 30-ąją Stalgėnuose netrūko smagaus šurmulio. Čia į vieną susipynė net kelios progos: Šv. Petro ir Povilo atlaidai, bažnyčios ir pačių Stalgėnų 100-mečio jubiliejus ir tradicinė Plungės rajono kaimo bendruomenių sueiga „Tegul bendrumas mus vienija“.

Šventės pradžiai stalgėniškiai ir jų svečiai rinkosi į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kur šventė atlaidus. Šv. Mišias aukojo ne tik dabartinis parapijos klebonas Eduardas Steponavičius, bet ir buvęs ilgametis stalgėniškių dvasininkas Jonas Baginskas. Pamaldos išties buvo iškilmingos. Jų metu pašventinta nauja Stalgėnų vėliava. Koncertavo Plungės kultūros centro kamerinis choras, kuriam vadovauja Alfonsas Vildžiūnas, ir garsusis saksofonininkas Petras Vyšniauskas.
Po šv. Mišių iškilminga eisena, kurios priekyje plevėsavo naujoji Stalgėnų vėliava, lydima nuotaikingos Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos orkestro muzikos, iš bažnyčios patraukė į kultūros centrą. Čia paminėtas 100-mečio jubiliejus, kurį šiemet švenčia ir 1918 metais pastatyta bažnyčia, ir pats kaimas, tais pačiais metais iš Stalgalės pervadintas į Stalgėnus.
Kultūros centre visi susirinkusieji pakviesti pasivaikščioti Stalgėnų šimtmečio takais – paklausyti kaimo istorijos, pažiūrėti ekrane rodomas nuotraukas, kuriose ne vienas, ko gero, ir save atpažino.
Šventės dalyviams papasakota, kad apie 1916 metus Stalgalėje buvo išgrįstas kelias, čia veikė karčema, o iš Plungės į Rietavą važiuodamas kunigaikštis Oginskis čia pasikeisdavo arklius. Stalgalė daug gyventojų neturėjo, tačiau čia gyveno tokie bevaikiai ūkininkai Petronėlė ir Petras Stoniai, nutarę visą savo turtą užrašyti bažnyčiai. Bet su sąlyga – kad vyskupija čia pastatys maldos namus. Ūkininkų noras buvo įvykdytas – 1918-aisiais kunigo Povilo Pūkio iniciatyva Stalgėnuose pradėjo augti bažnyčia. Tais pačiais metais ji buvo užbaigta ir pašventinta.
Prie bažnyčios statybos prisidėjo medienos davę kunigaikščiai Oginskiai, Vyšniauskas, Gintalas ir kiti. Ją statė meistras Ivinskis, o pašventino vyskupas Pranciškus Stanevičius. Išaugus maldos namams, Stalgalė pervadinta į Stalgėnų bažnytkaimį.
Prisiminta ne tik 100 metų senumo, bet ir vėlyvesnė kaimo istorija: kaip čia kūrėsi pirmoji, o vėliau – septynmetė, dešimtmetė mokykla, biblioteka, kaip steigėsi kolūkis, plėtėsi gyvenvietė ir kt. Žinoma, nepamiršti ir labiausiai prie Stalgėnų klestėjimo prisidėję žmonės: Jonas Eičas, Apolinaras Gaubys, Juozas Serapinas, Eduardas Ruibys, Eugenija Bliucutytė, Marija ir Julius Niedvarai, Nijolė Selvestravičiūtė, Jonas Bakšys, Rimantas Gricevičius, Jonas Gurevičius, Danielius Galvanauskas, Algimanta Motužienė, Bronislava Mockuvienė, Vaida Mažrimienė ir daugelis kitų.
Pervertus Stalgėnų istorijos puslapius, visus susirinkusiuosius pasveikino Stalgėnų seniūnas Arūnas Jurkus. Pasak jo, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia buvo atskaitos taškas. Pastačius ją, kelių trobų kaimas išaugo į didelę gyvenvietę, nuolat traukusią ir traukiančią darbščius, veiklius ir kūrybingus žmones. „Linkiu, kad dar ne vieną šimtmetį stalgėniškiai rinktųsi po vėliava, kurią šiandien pašventinome, ir darytų gerus bei prasmingus darbus“,  – kalbėjo seniūnas.
Smagiai visus pasveikino ir rajono meras Audrius Klišonis, prisiminęs, kaip prieš tris dešimtmečius užsuko į Stalgėnus, susipažino čia su visiems gerai žinomu J. Gurevičiumi ir pirmąkart paragavo vadinamojo tautinio paveldo, kuriuo Stalgėnai buvo ypač garsūs. Meras pasidžiaugė, jog Stalgėnų seniūnas greitai ir ryžtingai įgyvendino vos prieš metus gimusią idėją – kiekvienai seniūnijai turėti savo vėliavą ir herbą.
Stalgėnų 100-mečio proga A. Klišonis pasveikino ir padėkos raštais apdovanojo aktyviausius ir labiausiai nusipelniusius šio kaimo žmones: už nuoširdų ir pasiaukojantį pedagoginį darbą  – Milašaičių pradinės mokyklos mokytoją Aldoną Milašauskienę, už ilgametį darbą ir kultūros vertybių puoselėjimą  – buvusią Milašaičių kultūros namų direktorę Birutę Baužienę ir buvusią Stalgėnų kultūros namų direktorę Algimantą Motužienę, už ilgametį ir pasiaukojantį darbą Stalgėnų bibliotekoje – B. Mockuvienę, už reikšmingą indėlį telkiant ir stiprinant Stalgėnų bendruomenę – buvusią Stalgėnų bendruomenės „Gija“ pirmininkę Aušrą Jašinskienę, bendruomenės narę Vaidą Šablinskienę, buvusią „Gijos“ pirmininkę Margaritą Staupelienę, dabartinę pirmininkę Jurgitą Latakienę, studijos „Menai sau“ vadovą Vidą Vagnorių, bendruomenės narę Eglę Vagnorienę, už reikšmingą asmeninį indėlį Stalgėnų seniūnijos bendruomenei  – buvusius Milašaičių tarybinio ūkio vadovus J. Gurevičių ir Kazimierą Šimkų, buvusius Stalgėnų girininkijos girininkus Petrą Staupelį ir Vygantą Mikutavičių, buvusią seniūnę Zitą Urnikienę, buvusį Stalgėnų apylinkės pirmininką D. Galvanauską, klebonus J. Baginską ir E. Steponavičių.
Kiek vėliau pagerbti buvo ir gražiausių sodybų šeimininkai Rita ir Sigitas Jonušai (Stalgėnai), Laima Kučinskienė (Stalgo kaimas) bei Aušra ir Rimantas Mitkai (Milašaičiai).
Linksmybėms įsisiūbavus, surengtos tradicinės rankų lenkimo varžybos, kuriose noriai dalyvavo ne tik vyrai, bet ir moterys. „Tai tradicinės mūsų varžytuvės, per kurias visi gerokai nuleidžia garą, tad vėliau būna linksmi, be pykčio ir agresijos“,  – juokavo seniūnas A. Jurkus. Tarp vyrų stipriausi buvo Gražvydas Norvaišas, Voldemaras Songaila ir Darius Baltrimas, tarp moterų – Jūratė Baltrimienė, Aušra Preibienė ir Alina Petrikienė.
Stalgėniškius iki paryčių linksmino ir vietos, ir iš kitur atvykę kolektyvai.

Vienas komentaras

  • Isvarytas:

    Kad visi butumet taip viningi mitinguose pries valdzia tai butu puiku.o dabar tai…..

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...