„Mes šitos reformos nebijome, bet ji mums nereikalinga“

Antano Martusevičiaus nuomone, pradėta gydymo įstaigų tinklo pertvarka pacientams nežada nieko gero.

Antano Martusevičiaus nuomone, pradėta gydymo įstaigų tinklo pertvarka pacientams nežada nieko gero.

Seimui dar nesusirinkus balsuoti dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkos, plungiškiai tarpusavyje ėmė kalbėtis, jog Plungės ligoninės likimas jau nulemtas – esą ją nuspręsta uždaryti. Apie tai, iš kur gimsta tokie gandai ir ką įstaigai žada minėtoji pertvarka, kalbėjomės su Plungės ligoninės direktoriumi Antanu MARTUSEVIČIUMI ir jo pavaduotoja Danguole LUOTIENE.


– Direktoriau, ar tiesa, ką kalba plungiškiai, – kad Plungės ligoninė bus uždaryta?

A. Martusevičius:
– Aš pats negirdėjau tokių kalbų. Bet gerai, kad žmonės kalba. Vadinasi, jiems rūpi. Sveikatos apsaugos ministras dėsto, kad paslaugos rajonų ligoninėse yra nesaugios, kad pacientai jose yra marinami. Ar taip ir yra, lai sprendžia patys žmonės.
D. Luotienė:
– Akreditavimo ir licencijavimo tarnybos mums yra davusios leidimus dirbti. Jiems mūsų paslaugos nepasirodė nesaugios. Deja, ministras mato kitaip. Medikai negali būti rūšiuojami pagal tai, kur dirba. Ilgametę patirtį turinčio chirurgo Bruno Aleknavičiaus Klaipėdos ligoninėje teiktos paslaugos buvo saugios, o kai gydytojas perėjo dirbti į Plungę – jau nesaugios? Tokie pasakymai žeidžia mus, gydytojus.
– Ministerija mojuoja statistikos lentelėmis, neva kai kuriose rajonų ligoninėse miršta daugiau kaip pusė dėl insulto ar infarkto pristatytų ligonių.
A. Martusevičius:
– Didesnės nesąmonės negali būti. Jei į kokią Kretingos ar Radviliškio ligoninę per metus atveža vieną infarktą ar insultą patyrusį ligonį ir jis numiršta, tai nereiškia, kad tą žmogų būtų išgelbėję Vilniaus ar Kauno medikai. Didesnio pažeminimo, nei tokios statistikos eskalavimas, rajonų medikams negali būti.
D. Luotienė:
– Pacientai miršta ir didžiosiose ligoninėse. Bet kodėl niekas nekalba apie tai, kiek gyvybių mes išgelbėjame? Žmogui įtarus miokardo infarktą, pirma mes atliekame trombolizę ir tik tada su reanimobiliu pervežame jį į Klaipėdą. Be to tokie ligoniai tikrai nepasiektų toliau esančios gydymo įstaigos. Įvairias sunkias traumas patyrę asmenys pirmiausia taip pat atvežami pas mus. Reanimacijoje mes juos stabilizuojame, o tada išsiunčiame į didžiąsias ligonines.
– Dar vienas argumentas, kuriuo ramstoma ši medicinos reforma, – mažėjantis žmonių skaičius. Vis dėlto eidama į susitikimą su jumis mačiau pilnus koridorius laukiančiųjų medikų konsultacijos. Ir palatos turbūt tuščios nebūna?

A. Martusevičius:
– Tikrai ne. Juk didžioji dalis emigravusiųjų – jauni, darbingo amžiaus žmonės. Dėl emigracijos ir mažėjančio gimstamumo tirštėja ta visuomenės dalis, kurioje – senyvo amžiaus žmonės. Jie dažniausiai ir kreipiasi dėl įvairių negalavimų, todėl mums darbo per akis.
– Pacientų užtenka, su finansais irgi nėra striuka, turite gerų specialistų, naujausios įrangos. Kaip ir nėra ką reformuoti?
A. Martusevičius:
– Mes šitos reformos nebijome, bet ji mums nereikalinga. Vis dėlto, jei bus nutarta, kad Plungės ligoninės paslaugų nebereikia, negalėsime ginčytis.
D. Luotienė:
– Blogiausia yra ta nežinomybė. Kol užuominomis kalbama apie planuojamą ligoninių tinklo pertvarką, jaučiame nerimą. Medikai nežino, kaip dėliotis gyvenimą, ką planuoti ateičiai. Skundžiamės, kad baigę studijas jauni medikai emigruoja arba pasilieka dirbti didmiesčiuose. Bet kol kalbama apie kažkokias mistines reformas, bus dar mažiau norinčiųjų vykti dirbti į rajonų ligonines, nes neaišku, kas jų laukia.
Rajonų ligonių išlaikymas tikrai nėra toks brangus, kaip aiškinama. Vien Santariškių klinikas valstybei išlaikyti kainuoja tiek, kiek visas šalies rajonų ligonines kartu sudėjus. O pacientai gauna tikrai kokybiškas paslaugas. Visa sistema jau išdirbta ir sustyguota.
– Tai vis dėlto koks yra planas? Kokia bus Plungės ligoninė pabaigus įgyvendinti reformą?
A. Martusevičius:
– Kol kas neaišku. Kreipiausi į Seimo narį Joną Varkalį, ministerijoje posėdyje buvau praėjusią savaitę. Niekas nieko nežino. Ir šiandieninis mūsų pokalbis yra kilęs iš baimių. Kartais ministras sako, jog nė viena ligoninė nebus uždaryta, tik ar visose bus teikiamos aktyvaus gydymo paslaugos, o gal liks tik palaikomojo gydymo ir slaugos skyriai, neaišku. Dar nėra buvę, kad vienas žmogus nuspręstų, koks turi būti šalies gydymo įstaigų tinklas, o Seimas tą ir padarė – suteikė sveikatos apsaugos ministrui įgaliojimus tvirtinti, kiek ir kokių gydymo įstaigų Lietuvai reikia. O juk statistiškai suskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai ministrai išdirba kiek daugiau nei metus. Vadinasi, kaskart į šį postą atėjęs naujas žmogus galės tvarkytis pagal savo supratimą.
– O gal tos gąsdinančios permainos Plungę šįkart aplenks?
A. Martusevčius:
– Iki šios dienos jau įvyko keturi sveikatos įstaigų restruktūrizavimo etapai. Per juos sumažinta, apjungta ar panaikinta per 40 gydymo įstaigų. Tos pertvarkos neaplenkė ir mūsų. Iki tol turėjome tuberkuliozinį, infekcinį, gimdymo skyrius – jų nebeliko. Per ketvirtąjį etapą Telšiams, Mažeikiams ir Plungei rekomenduota panaikinti LOR, neurologinius ir vaikų ligų skyrius. Laimei, su rajono valdžios pagalba sugebėjome pasiekti, jog vaikų ir neurologinis skyriai liktų, o LOR paslaugos toliau būtų teikiamos chirurgijos skyriuje.
Dabar gydymo įstaigų norima dar sumažinti, bet kartu tvirtinama, jog įgyvendinus permainas eilių pas medikus nebebus. Kokiu būdu? Juk jei mažės gydymo įstaigų ir medikų, patekti pas dirbančiuosius didžiosiose ligoninėse bus dar sunkiau. Pažiūrėkite, jau dabar kokios eilės pas kai kuriuos specialistus. Braižomos schemos: tiek ir tiek panaikinsim, uždarysim, bet niekas nekalba apie galutinį rezultatą – apie tai, kur pacientas turės važiuoti, kad gautų vieną ar kitą paslaugą.
Siūlomos pačios moderniausios – dienos stacionaro ir dienos chirurgijos – paslaugos. Ar jūs žinote, ką reiškia dienos stacionaras? Tai reiškia, kad pacientas turės nusipirkti vaistų, švirkštų ir kas rytą atvykti į ligoninę, kad tie vaistai jam būtų suleisti ar padarytos lašelinės. Sunku patikėti, kad žmonėms, tarkim, iš Žemaičių Kalvarijos ar Tverų, būtų patogu kas dieną važinėti į Plungę.
– Susidaro įspūdis, kad einame prie vakarietiško modelio, kur sunegalavusieji raginami su mediku pasikonsultuoti telefonu, o paskambinę jam dažniausiai išgirsta patarimą išgerti paracetamolio tabletę.

A. Martusevičius ir jo pavaduotoja D. Luotienė su nerimu laukia ministro sprendimų.

A. Martusevičius ir jo pavaduotoja D. Luotienė su nerimu laukia ministro sprendimų.

A. Martusevičius:
– Neseniai dalyvavau Seime surengtame sveikatos forume. Viena iš Pasaulinės sveikatos organizacijos eksperčių galiausiai pripažino, jog mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra jau tokia bloga. Pasak jos, daugelyje Europos šalių yra prasčiau. Ką jau kalbėti apie JAV, kur po vadinamosios Obamos reformos 40 procentų amerikiečių apskritai net neturi sveikatos draudimo.
– Iki minėtojo Seimo balsavimo plačiai eskaluotas medikų ir medicinos darbuotojų atlyginimų klausimas. Kiek didėjo atlyginimai dirbantiesiems Plungės ligoninėje?
A. Martusevičius:
– Pas mus atlyginimai padidėjo 12–14 procentų. Be to, visiems nustatėme vadinamąsias atlyginimų grindis. Slaugytojos negali uždirbti mažiau nei 600 eurų, turinčios aukštąjį išsilavinimą – ne mažiau 700 eurų. Medikų atlyginimai – nuo 1 000 eurų. Likusias lėšas skiriame paskatinti už papildomą darbą.
– Dar viena naujovė – įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos. Vienas žmogus tai pačiai įstaigai galės vadovauti tik dvi kadencijas (vienos trukmė – 5-eri metai). Kaip vertinate tą faktą?
A. Martusevičius:
– Kadencijos buvo įvestos jau pernai. 2017-ųjų liepą dalyvavau konkurse, tad dabar jau metai šios kadencijos. Galėsiu dalyvauti konkurse ir dėl antrosios, bet jau būsiu pensinio amžiaus, man bus nebeaktualu. Vis dėlto kitų miestų praktika rodo, jog besiveržiančiųjų į šiuos konkursus nėra. Ir aš pernai buvau vienintelis kandidatas.
Pažiūrėkime iš kitos pusės. Valstybė investuoja į vadovus, o kiekvienas vadovas investuoja į save: esame baigę vadybos magistro studijas, dalyvaujame įvairiuose mokymuose, stažuotėse užsienyje. Tam išleisti didžiuliai pinigai. Ir visa tai, įvedus kadencijų ribojimą, nubraukiama vienu mostu. Formuojama nuostata, kad pradirbęs dvi kadencijas tampi kažkuo blogas, lyg nusikaltęs valstybei ir žmonėms. Bet juk yra sukurta daugybė instrumentų kontroliuoti vadovų darbą: yra įstaigos steigėjas, licencijavimo ir akreditavimo tarnybos, ligonių kasos, ministerija. Jei vadovas nesusitvarko su savo pareigom, yra šimtai būdų jį sutramdyti, nušalinti ir pakeisti. Deja, nueita kitu keliu.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...