„Žmonės vėl sakys, kad pinigus plaunam“

Įgyvendinant projektą, į šias Babrungo pakrantes „nuguls“ daugiau nei du milijonai eurų

Įgyvendinant projektą, į šias Babrungo pakrantes „nuguls“ daugiau nei du milijonai eurų

2,16 milijono eurų – tiek planuojama išleisti valant cheminėmis medžiagomis ir angliavandeniliais užterštas Babrungo upės pakrantes Plungėje, Birutės gatvėje, ties senosiomis miesto kapinėmis. Lėšos nemenkos, tačiau… Jas galima naudoti tik pakrančių gruntui valyti, o visa kita tikriausiai liks taip, kaip yra, – apaugę gausia ir vis plačiau vešančia vandens augmenija. Taigi besitikintieji, jog šios investicijos pagerins šito miesto kampelio vaizdą, gali ir nusivilti.

Plungės rajono savivaldybės administracija yra parengusi aplinkosauginį projektą, į kurį įtraukti du praeityje užteršti objektai – Babrungo upės pakrantės Plungėje ir Šateikių seniūnijos Narvaišių kaime esanti teritorija. Projekto vertė solidi – apie 2,39 milijono eurų. Didžioji dalis jų – apie 2,16 mln. eurų – „nuguls“ į Babrungą. Narvaišiams teks apie 230 tūkstančių. Projektui skiriamos lėšos – europinės, Savivaldybei prisidėti reikia tik 5 proc., t. y. 119 tūkst. eurų (Babrungui – apie 107 tūkst., Narvaišiams – apie 12 tūkst. eurų).

Edita Lydienė akcentavo, kad projekto lėšas galima naudoti tik gruntui valyti, jokie kiti darbai negalimi

Edita Lydienė akcentavo, kad projekto lėšas galima naudoti tik gruntui valyti, jokie kiti darbai negalimi

Antradienį šis projektas aptartas jungtiniame Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Kaimo reikalų komitetų posėdyje. Numatytus darbus pristačiusi Savivaldybės ekologė Edita Lydienė minėjo, kad, įgyvendinant pirmąją projekto dalį, bus valoma ne Babrungo vaga, ne vanduo, o pakrančių gruntas. Darbus numatoma vykdyti pagal UAB „J. Jonyno ecofirma“ parengtą tvarkymo planą, vienoje ir kitoje upės pusėje apimant 0,81 hektaro užteršto ploto.
Ekologės teigimu, atlikus pakrančių grunto tyrimus, paaiškėjo, kad jis gausiai užterštas cheminėmis medžiagomis ir angliavandeniliais. Kai kurių teršalų kiekis net 200–280 kartų viršija leistinas normas, tad gruntą būtina iškasti ir išgabenti, o vietoj jo atvežti kito  – švaraus. „Esame numatę iškabinti apie 9 800 tonų grunto. Jį sandėliuosime Stoties gatvėje esančiame valstybiniame sklype. Ten, sudėję į geotekstilinius maišus, jį nusodinsime, o paskui vešime valyti. Visų institucijų palaiminimą darbams vykdyti jau turime“, – pasakojo E. Lydienė.
Įgyvendinant antrąją projekto dalį, planuojama išvalyti naftos produktais – benzinu ir dyzelinu – užterštą 18 arų teritoriją Narvaišių kaime. Nustatyta, kad žemės ūkio bendrovė, kuri likviduota 1995 metais, ten laikė kurą (stovėjo aštuoni 25 kub. m talpos rezervuarai). Jo liekanų randama grunte ir gruntiniame vandenyje, tarša 20 kartų viršija leistinas normas. Pasak E. Lydienės, sklypas – valstybinis, jį tikslinga sutvarkyti, juolab kad kone visą reikiamą sumą skiria Europos Sąjunga. Darbai bus vykdomi pagal UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtą planą.

Robertas Endrikas įsitikinęs, kad įgyvendinant projektą reikia sutvarkyti ir aplinką

Robertas Endrikas įsitikinęs, kad įgyvendinant projektą reikia sutvarkyti ir aplinką

Prasidėjus diskusijoms, Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narys Robertas Endrikas prisiminė neseniai įgyvendintą panašų projektą, kai buvo kasamas vadinamosios Plungės jūros dumblas. „Anas, kiek pamenu, taip pat buvo labai užterštas, bet nuo Meilės kalnelio jis kažkodėl buvo išgabentas ne valyti, o į vieno ūkininko dirvas. Tai koks tada tas užterštumas, jei žemės ūkiui tinka?“ – klausė politikas.
R. Endriko įsitikinimu, jei daryti, tai daryti taip, kad ne tik pinigai būtų išleisti, bet ir vaizdas pagerėtų. „Jei valysime tik dumblą, o pakrantes paliksime tokias pat baisias, kokios yra dabar, plungiškiai mūsų tikrai nesupras. Žmonės vėl sakys, kad pinigus plaunam. Juolab kad lėšos nemenkos – virš dviejų milijonų. Jei jau tvarkysim, tai tvarkykim iki galo“, – siūlė komiteto narys.
Į diskusiją įsitraukęs meras Audrius Klišonis sakė: „Pritariu Robertui – pakrantes tikrai būtina sutvarkyti. Kapinių pusėje būtų gerai sutvirtinti žemyn slenkančią akmeninę tvorą ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.“
Baigus svarstymus ir nutarus klausimą dėl šio projekto teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai, komiteto pirmininkas Tomas Raudys šmaikštavo: „Tas brangiai kainuojantis praeities teršalų valymas panašus į kovą su radiacija, kurios niekas nėra matęs.“
Trečiadienį tas pats klausimas gvildentas Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje. Politikai akcentavo tą patį – investavus tiek lėšų, turi būti matomas ir rezultatas. „Su dviem milijonais vis dėlto turime pasiekti efektą. Jei bus atvežta švaraus grunto, tai jo turi būti tiek, kad daugiau prie tų darbų nebereikėtų grįžti. Pinigai dideli, tad būtų gerai, kad atlikus darbus žmonės jau galėtų ten koją įkelti“, – sakė komiteto narys Liudas Skierus. Šiuo projektu suabejojo ir Adomas Zamulskis: „Panašų projektą įgyvendinome ir prieš kokius 4 ar 5 metus, kai Plungės jūroje darbavosi žemsiurbė. Tada, pamenu, daug tikėjausi, bet jokio efekto nepamačiau. Dabar vėl į tą patį lendame. Tik suma jau kur kas didesnė.“
Šis komitetas taip pat pritarė, kad projektą reikia teikti svarstyti Tarybai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...