Festivalyje – dėmesys ne tik Sofijai, bet ir Mikalojui Konstantinui

21807-16498Praėjusią savaitę Kuliai buvo kaip niekad gyvi. Visą savaitę čia šurmuliavo pleneras, dovanojęs miesteliui ne vieną jį papuošusį meninį objektą. Taip prasidėjo jau gražia tradicija tampantis „Sofijos festivalis“, kurį rengia kurį laiką čia gyvenantis garsus kino ir teatro aktorius bei režisierius Valentinas Masalskis su žmona Raimonda. Antradienio vakarą plenero dalyviai prisistatė Kulių bendruomenei ir pakvietė visus norinčiuosius įsitraukti į kūrybinį procesą, o šeštadienį pristatyti bendro kūrybinio darbo vaisiai.

Į Kulius – iš įvairių Lietuvos kampelių
„Jau vakar iš visos Lietuvos į Kulius pradėjo važiuoti žmonės. Su kai kuriais jų jau spėjote susipažinti, o jei ne, pristatau. Tai skulptoriai Mykolas Sauka, Tauras Kensminas, Rytis Urbanskas ir Danielius Sodeika, bei keramikas Jonas Arčikauskas. Šitie žmonės jau pradėjo savo darbus šalia Kultūros namų. Vienas drožia, kitas kala, trečias kažką lipdo. Žinau, kad ir mes, kuliškiai, esame kviečiami tapti šio plenero dalimi ir sudalyvauti akcijoje „Šimtas paukščių Kuliams“. Kas to dar nepadarė, kviečiami prieiti prie keramiko Jono. Jis turi molio. Parodys, kaip nulipdyti autorinį paukštelį, kuris vėliau taps meninės instaliacijos dalimi“, – antradienio vakarą kalbėjo Kulių kultūros centro vadovė Mirga Gulbinskienė.
Ji už originalią festivalio idėją ir jau antrus metus prisiimamus organizacinius rūpesčius dėkojo Raimondai ir Valentinui Masalskiams. „Kita pora, kuri mus čia subūrė – Mikalojus Konstantinas ir Sofija Čiurlioniai“, – priminė M. Gulbinskienė ir į sceną pakvietė pagrindines to vakaro žvaigždes – M. K. Čiurlionio proanūkį, pianistą Roką Zubovą bei kamerinį chorą „Aidija“. Tą vakarą, už lango siaučiant vasariškai liūčiai, šie muzikantai į renginį susirinkusiems kuliškiams dovanojo ypatingą šventę ausims.
Arandžuotėse – ir jų kūrėjo gyvenimo atspindys
„Būdami kokiame dideliame mieste tos ypatingos auros gal nė nebūtume pajutę“, – po koncerto prasitarė vienas iš žiūrovų. Tą ypatingą atmosferą sukūrė ne tik R. Zubovo ir „Aidijos“ muzikiniai gebėjimai bei susigrojimas, bet ir lietuvių liaudies dainos, kurias prieš daugiau kaip 100 metų chorui ir fortepijonui pritaikė pats M. K. Čiurlionis.
R. Zubovas susirinkusiesiems papasakojo, jog Sofija savo prisiminimuose rašė lietuvių kalbos Konstantiną mokiusi iš brolių Juškų dainų knygelių. Toks buvo jų pasirinktas kelias į lietuvybę. O 1905 metais, Varšuvoje pradėjęs vadovauti lietuvių chorui, užsidaręs M. K. Čiurlionis chorui ir fortepijonui pritaikė kelias dešimtis lietuvių liaudies dainų.
Renginio dalyviai kviesti pasiklausyti, kaip skiriasi skirtingais metais genialiojo muziko bei dailininko sukurtos lietuvių liaudies dainų aranžuotės. Vienos – lengvos ir lyriškos, kitos – audringos ir dramatiškos, jos bene geriausiai atspindi skirtingus jo gyvenimo tarpsnius. Tose aranžuotėse netikėtai suskamba ir gimtųjų namų bei artimųjų ilgesys, vaikystėje girdėtų lopšinių atgarsiai.
„Labiausiai praturtėję likome mes“
Praėjus kelioms dienoms po šio vakaro, savo feisbuko paskyroje R. Zubovas rašė: „Tris dienas su nuostabiu „Aidijos“ choru ruošdami Čiurlionio liaudies dainų programą praleidome Kuliuose, „Sofijos“ festivalio plenere. Programa, regis, nusisekė, bet vėl ir vėl pagalvoju, kad labiausiai praturtėję likome mes visi, rezidavę namelyje su gandru (tikru) ant stogo, obelų sodu, nedideliu tvenkinėliu ir begaline kelione su Čiurlionio dainomis.“
Ypatinga Kulių atmosfera visą savaitę džiaugėsi ir kiti čia savaitę praleidę menininkai. Praėjusį šeštadienį kuliškiams buvo pristatyti jų darbo rezultatai. Skverą tarp Kultūros centro ir Kulių istorijos muziejaus papuošė keli skulptorių sukurti meniški suoleliai ir daugiau kaip šimto molinių paukščių instaliacija.
Dar vienas meniškas objektas sau vietą rado ant Kultūros centro pastato sienos, prie laiptų, vedančių į biblioteką. Skulptorius M. Sauka, pamatęs neišvaizdžią plytų sieną, slepiančią kadaise šioje vietoje buvusį įėjimą į dabar nebenaudojamą sandėliuką, iš karto pasakė kitos vietos savo idėjai nebeieškosiantis ir ją įgyvendinsiantis būtent čia. Išvertęs plytas, ertmę jis užpildė pačio iš cemento nulipdytomis rašomosiomis mašinėlėmis. Šią kompoziciją menininkas dedikavo knygnešiams.
Gal todėl, kad Kuliuose gyveno ne vienas knygnešys, jiems savo darbą – suoliuką – paskyrė ir kitas plenero dalyvis T. Kensminas. Antrasis suoliukas, išdrožtas iš ąžuolo ir pavadintas „Pradžia“, gimė trečiojo skulptoriaus R. Urbansko galvoje, o galiausiai – ir rankose.
Bet bene įspūdingiausią dovaną Kuliams padovanojo D. Sadauskas. Jo iš medžio pagaminti įspūdingo dydžio akiniai dedikuoti Kuliuose kadaise gyvenusiam ir kunigavusiam Juozui Tumui-Vaižgantui, iš nuotraukų geriausiai atpažįstamam būtent dėl tokių apvalių akinių. Beje, šie sukomponuoti taip pat kaip suoliukas, tik ne vienam, o dviems, kad atsisėdę vienas prieš kitą rastų laiko nuoširdžiam pokalbiui.
Tęsinys – rugsėjį
Taip baigėsi pirmoji „Sofijos“ festivalio dalis. Antroji kuliškius ir miestelio svečius draugėn suburs rugsėjo viduryje. Be turtingos muzikinės programos numatoma surengti ir diskusiją, kurios metu tikimasi suformuoti viziją: ką daryti, kad Kuliai taptų patrauklia vieta gyventi, kad čia kurtųsi jaunimas, kad žmonės čia leistų savo šaknis.
Pesimistai paklaustų – kam to reikia? Kam gaivinti mirštančius ir tuštėjančius miestelius bei kaimus? Kam jie bereikalingi, jei patys gyventojai juos palieka? „Nes ši bendruomenė verta pokyčių. Nes ji jau įrodė, kad esant reikalui moka stebuklingai mobilizuotis ir pradėti veikti“, – įsitikinęs prieš kelerius metus Kuliuose su žmona Raimonda įsikūręs „Sofijos“ festivalio sumanytojas ir organizatorius Valentinas Masalskis.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...