Bendraminčius subūrusiai „Pilaitei“ – penkeri

Niekam ne paslaptis, jog Plungė – įvairiapusiškai turtingas kraštas, galintis pasigirti vertingu bei reikšmingu kultūros paveldu. Užsukęs į Plungę gali ausį pamaloninti unikalios žemaičių tarmės skambesiu, išgirsti išskirtinę šių vietų istoriją, surasti dvarų kultūros pėdsakų, senų kapinaičių, urbanizacijos nesunaikintą kraštovaizdį. Plungėje gyvos ir liaudies meno tradicijos. O kur dar literatūrinio meno palikimas… Čia ryški Žemaitės, Vytauto Mačernio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Šatrijos Raganos ir kitų literatūros klasikų dvasia, kurstanti šiandieninių jaunųjų talentų kūrybines ambicijas. Apie visai tai mes sužinome savo darbui atsidavusių istorikų, muziejininkų, menotyrininkų dėka.
Didžiulį indėlį į krašto praeities išsaugojimo procesą įneša ir kraštotyrininkai. Nemažą jų būrį subrandinusi ir Plungė. Daugybę metų jie vieni po kruopelytę rinko mūsų krašto istoriją, kol gimė idėja įkurti bendraminčius vienijantį kraštotyrininkų klubą. „Pilaitės“ vardu pakrikštytas klubas rudenį minės penkerių metų veiklos sukaktį.

Norėjo sutelkti bendraminčius
Nuo pat pirmųjų dienų prie „Pilaitės“ vairo stovi Plungės viešosios bibliotekos, kur ir įsikūręs klubas, vyriausioji bibliografė Otilija Juozapaitienė. Būtent jai ir kilo mintis suvienyti kraštotyrininkus įsteigiant bibliotekoje klubą. „Pradėjusi klausinėti sužinojau, jog Plungėje – gana daug žmonių, besidominčių mūsų krašto praeitimi, renkančių įvairią informaciją ir ją sisteminančių. Pagalvojau, kad būtų labai smagu visus bendraminčius sutelkti krūvon. Tikrai ne su ta intencija, kad imsimės kažkokių tyrinėjimų ar kitų rimtų darbų, bet tam, kad visi galėtume pabendrauti, pasidalinti turimomis žiniomis, dar artimiau susipažinti su Plunge ir jos kraštu“, – „Žemaičiui“ pasakojo klubo vadovė.
Pirmasis klubo susirinkimas įvyko 2013-ųjų rugsėjo pradžioje. Į jį susirinko dvylika savo miesto istorijai ir jo žmonėms neabejingų kraštiečių. Jie ir tapo pirmaisiais klubo nariais. Šiandien „Pilaitė“ vienija dvi dešimtis įvairaus amžiaus  bendraminčių.
Pirmąja kraštotyrininkų užduotimi tapo išrinkti klubui vardą. Būta įvairiausių siūlymų, bet po ilgų diskusijų nuspręsta, jog tinkamiausias – Pilaitė. Juk būtent pilaite vadinama ir Plungės viešoji biblioteka, kur iki šiol renkasi klubo nariai.
Surengė daugiausia parodų
Vėliau nuspręsta, jog klubo nariai turi prisistatyti visuomenei bei papasakoti, ką jie veikia, kokios vertingos informacijos apie mūsų kraštą yra sukaupę, kokiomis kolekcijomis gali pasigirti ar nustebinti. Tiesa, per beveik penkerius klubo gyvavimo metus dar ne visi nariai išdrįso viešai parodyti, kuo gyvena. Pasak O. Juozapaitienės, drąsiausias buvo ilgametis istorijos mokytojas Bronislovas Pocius, kuris be didelių įkalbinėjimų sutiko surengti pirmąją savo surinktų senovinių pinigų parodą.
B. Pocius pasakojo, jog rinkti įvairius daiktus paskatino po mamos mirties – 1979-aisias – tarp jos daiktų rastos senovinės monetos bei įvairios fotografijos. Per daugiau nei trisdešimt metų istorikas prikaupė daugybę vertingų daiktų. Plungiškiai žino jo silpnybę, todėl, radę ką nors ypatingo, padovanoja. Daug sendaikčių B. Pocius įsigijo mainydamasis. Ir gausią senovinių pinigų kolekciją dažnai taip praturtina.
Įdomu tai, kad buvęs pedagogas žino kiekvieno pinigo atsiradimo istoriją, kurioje šalyje jis buvo naudojamas, kokia buvo jo vertė. Dingtelėjo mintis, jog kažkur jis saugo užrašus su visa šia informacija, tačiau B. Pocius patikino, jog viskas sudėta jo galvoje.
Plungiškis gali pasigirti ir įspūdinga senovinių fotografijų kolekcija, kurioje veriasi senieji Plungės bei Rietavo vaizdai, įamžinti čia gyvenę žmonės, jų kasdienybė ir šventės bei svarbiausi įvykiai. 2002-aisiais buvo išleista B. Pociaus fotografijų knyga „Plungė amžių sandūroje“, į kurią sugulė 260 jo surinktų ir saugomų nuotraukų. Kolekcininko sukauptų daiktų lobyne – ir senovinės religinio turinio knygos bei kiti daiktai.
Noriai eksponuoja savo archyvus
Kartu su B. Pociumi parodą „Tarpukario ir pokario Lietuvos dokumentai iš Bronislovo Pociaus ir Algirdo Mato Duoblio asmeninių archyvų“ yra surengęs ir Sąjūdžio dalyvis, buvęs Plungės tarybos pirmininkas (1990–1995) M. A. Duoblys. Ji buvo skirta mūsų valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
Parodoje buvo eksponuojami originalūs Pirmosios Lietuvos Respublikos ir pokario metų dokumentai: pasai, caro armijos kario bei karo pabėgėlio knygutės, vertės ženklai už priduotus linus ir vilną vokiečiams, atrodantys kaip tikri pinigai, moksleivių ir studentų pažymėjimai. Buvo galima išvysti ir kaip atrodė to meto šaukimai į kariuomenę, gimimo metrikai, gyvybės draudimai. Tarp parodos eksponatų – ir 1929-aisiais išleista nedidelė knygutė „Sauskeliais naudotis įstatymas“ ir tų pačių metų šoferio (vairuotojo) knygutė bei daugybė kitų dokumentų.
Sukauptus ir kruopščiai saugomus daiktus visuomenei noriai rodo ir Plungėje gyvenantis mokytojas bei kraštotyrininkas Vytautas Kazimieras Eidukas. Ypač žavi jo sukauptų senų fotografijų su Plungės vaizdais kolekcija. O. Juozapaitienė pasidžiaugė, kad V. K. Eidukas savo surinktų vertybių yra padovanojęs ir bibliotekai. Ne per seniausiai jis nustebino įteikdamas proginių vokų kolekciją.
Vertingos medžiagos bibliotekai yra padovanojusi ir garsioji kraštotyrininkė Apolonija Girdžiūnienė. Mokytojos bei žymiosios mūsų šalies kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės paskatinta, būdama 72 metų, A. Girdžiūnienė pradėjo savo „pasižvalgymus po Žemaitiją“. Rašė beveik į kiekvieną „Gimtinės“ laikraštį – čia išspausdintas 61 jos kraštotyrinis straipsnis. Surinko daug medžiagos apie Lieplaukę, Plungę, Žemaitijos žmones, įvykius.
O kur nesuskaičiuojamas Alfonso Beresnevičiaus indėlis į mūsų krašto praeities išsaugojimą. Juk ne veltui šiam rezistencijos metraštininkui, fotografui bei visuomenininkui buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.
Niekieno neraginamas ir negaudamas jokio atlygio už savo veiklą,  A. Beresnevičius renka informaciją apie pokario kovas, fiksuoja partizanų žūties vietų, jų žeminių koordinates, įamžina partizanams paminėti skirtus renginius. Veiklus jis ir kultūros srityje – fotografuoja bažnyčias, koplytstulpius ir kitus sakralinės architektūros objektus, nelieka neįamžinti atlaidai bei kitos religinės šventės.
Rengia pažintines išvykas
Klubas gyvena ne tik susitikimais bei parodomis. Bent kartą per metus kraštotyrininkai leidžiasi į pažintines išvykas. Jie jau yra svečiavęsi Žemaičių Kalvarijoje, Pakutuvėnuose, Aleksandrave, Kuliuose ir kitose mūsų krašto vietovėse. Viena iš įsimintiniausių buvo ekskursija į Kulius, kurios metu aplankytas didžiulį įspūdį palikęs Kulių krašto muziejus. Pastarąjį aprodė ir eksponatus pristatė vienas iš jo įkūrėjų Andrius Petraitis. Kraštotyrininkai liko sužavėti rūsyje įkurdintomis ekspozicijomis bei jas puošiančiais vertingais eksponatais.
Ne ką mažiau patiko ir kelionė į Aleksandravo mokyklos ir krašto istorijos muziejus, žavinčius eksponatų gausa. Visais jais atsakingai rūpinasi „Pilaitės“ klubui priklausanti muziejaus šeimininkė Veronika Simutienė. Būta ir kitų įdomių išvykų, bet, kaip sakė O. Juozapaitienė, apie kiekvieną iš jų būtų galima parengti po atskirą pasakojimą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...