Kutinėjo „Plungės būsto“ finansus

21807-16491Neseniai Plungės rajono savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Laima Jurgutienė tikrino Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ finansus. Audito ataskaita buvo pateikta aną savaitę posėdžiavusiems Kontrolės komiteto nariams. Didžiausia įmonės bėda – skolos, kurios per laiką išauga į beviltiškas.

Kaip sakė L. Jurgutienė, ji tikrino įmonės parengtas 2017 metų finansines ataskaitas.
Kalbėdama apie trumpalaikį „Plungės būsto“ turimą turtą, kurio vertė – 729 tūkst. eurų, kontrolieriaus pavaduotoja akcentavo sumas, kurias įmonė turėtų gauti per vienerius metus. Trūkumas – kone 356 tūkst. eurų. Tai gyventojų ir įmonių skolos už paslaugas bei mokesčiai, kurių nėra sumokėję gyvenantieji Savivaldybei priklausančiuose nuomojamuose ir socialiniuose būstuose.
Blogai tai, kad ši suma nuolat auga. Per 2017 metus skaičius šoktelėjo 26-iais tūkst. eurų (per 2016-uosius – net 52-iem tūkst.). Bet nei įmonės pateiktame  aiškinamajame rašte, nei veiklos ataskaitoje nenurodyta, kas tam turėjo įtakos ir kokių priemonių numatoma imtis, kad skolos ne didėtų, o mažėtų.
Dėmesys atkreiptas ir į tai, jog skolos nėra inventorizuotos. Dėl to „Plungės būstas“ buvo įspėtas ir per ankstesnius patikrinimus, tačiau padėtis nepasitaisė, motyvuojama tuo, kad skolininkų sąrašas ilgas ir šis darbas pareikalautų daug laiko. L. Jurgutienė audito ataskaitoje nurodo, kad įmonė nesilaikė Inventorizacijos taisyklių: neidentifikavo skolininkų, kurie mokesčių nemoka ilgiau nei metus, nesugrupavo skolų pagal jų atsiradimo laiką.
Neigiamai įvertinta ir tai, kad 2017 metų pabaigoje „Plungės būstas“ Savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti nurašyti 10 389 eurus beviltiškų skolų, kurias paliko Savivaldybei priklausančiuose butuose gyvenę, bet jau mirę nuomininkai. Įmonė skolas apmokėjo iš gyvenamųjų patalpų nuomos fondo lėšų, tačiau to daryti negalėjo – Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje tvarkoje nėra punkto, kuris leistų pajamas už nuomą panaudoti nurašant beviltiškas skolas. Tad tuos pinigus įmonė turės grąžinti Savivaldybės administracijai, o skolas nurašyti taip, kaip reikalauja teisės aktai.
Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavusi „Plungės būsto“ vyriausioji finansininkė Irena Senkienė neneigė, kad skolininkai – viena didžiausių jų problemų. Dauguma jų – socialinių būstų kontingentas. „Tikrai yra tokių, kuriems nuolat tenka skambinti, nes, kol nepaskambini, jie nemoka“, – sakė finansininkė. Išgirdęs šį teiginį, komiteto narys Robertas Endrikas juokavo: „Tai čia jiems ne pinigų, o dėmesio stoka.“
Komiteto nariai samprotavo: jei prasiskolintų nuosavame bute gyvenantis žmogus, pas jį tuoj prisistatytų antstoliai, tad skolininkas turėtų arba mokėti, arba atsakyti savo turtu. O nuomininkų atveju viskas kitaip – jei neturi turto, vadinasi, ir atsakyti nėra kuo. Viltis viena – kadangi dabar gyvenantieji socialiniuose būstuose kasmet turi atsiskaityti Savivaldybei, tikėtina, kad nemokiųjų mažės, o skolos „Plungės būstui“ bent jau nebeaugs.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...