Į teismą – dėl žemės ir tvoros

L1806-16359Žemaitės gatvėje gyvenantys plungiškiai Vanda ir Albinas Norkevičiai neslepia, kad jau kelerius metus neranda bendros kalbos su šalia įsikūrusiais kaimynais. Tiksliau – visiškai su jais nebendrauja. To priežastis – nesutarimai dėl sklypų ribos. Plungiškiai įsitikinę, esą kaimynai neteisėtai užvaldė jų žemės ruožą, nugriovė seną tvorą ir pasistatė naują. Kaimynai, kurie savo pavardės skelbti nepanoro, su tokiais kaltinimais nesutinka. Kas iš jų teisus, turėtų nuspręsti teismas. Mat Norkevičiai nutarė nebesitaikstyti su kaimynų veiksmais ir pradėti bylinėjimosi procesą.

Pradžia – prieš ketverius metus
Norkevičiai į „Žemaitį“ kreipėsi tuomet, kai kaimynai nugriovė jų sklypus kelis dešimtmečius skyrusią seną tvorą ir pradėjo kasti griovį naujai. Žmones labiausiai papiktino tai, kad tvora neva statoma ne senoje vietoje, o keliasdešimt centimetrų arčiau jų. „Su nauja tvora jie lipa į mūsų sklypą, vadinasi, grobia mūsų žemę. O kaip kitaip tai pavadinsi?“ – įsitikinę Norkevičiai. Beje, dėl griaunamos tvoros jie kreipėsi ne tik į redakciją, bet ir į Plungės rajono policijos komisariatą, rajono merą Audrių Klišonį ir kitas institucijas.
Kaip sakė V. ir A. Norkevičiai, viskas prasidėjo 2014-ųjų rudenį, kai kaimynai užsakė kadastrinius savo sklypo matavimus. „Tada jie prašė, kad pasirašyčiau. Aš per daug nesigilinau, tik paklausiau, ar viskas tvarkingai, ar sklypų riba sutampa su tvora. Gavęs teigiamą atsakymą, pasirašiau. Tiesiog pasitikėjau. Tik po kurio laiko supratau, jog buvau apgautas“, – pasakojo A. Norkevičius.
Plungiškio tikinimu, 2014-ųjų rudenį, kai kaimynų sklype darbavosi matininkas, jis esą nebuvo apie tai nei informuotas, nei kviečiamas į matavimus. Neva tik vėliau paprašyta, kad jis pasirašytų. „Paskui išsiaiškinau, kad pats turėjau dalyvauti matuojant, tačiau man apie tai niekas net nepranešė. Vadinasi, buvo pažeistos procedūros. O tiesą – kad kaimynai pakoregavo sklypų ribas – aš sužinojau tik kitų metų pavasarį, kai buvo įkasti riboženkliai“, – nuoskaudomis dalijosi vyras.
Nutarė netylėti
Pamatęs neva kitoje vietoje pastatytus riboženklius ir supratęs, kad tokias sklypų ribas yra patvirtinęs savo parašu, A. Norkevičius nutarė netylėti. Pirmiausia jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir atšaukė savo parašą, motyvuodamas tuo, kad jis esą išgautas apgaulės būdu. Vėliau Norkevičiai dar ne kartą kreipėsi į minėtąją tarnybą, skundus siųsdami ir tiesiogiai tuometinei NŽT direktorei Daivai Gineikaitei (kuri, beje, ir pati pas juos lankėsi), ir šios tarnybos Plungės bei Rietavo skyriui. Prašydamas atkurti teisingumą, rašė ir Seimo nariui Jurgiui Razmai.
Kad ir kiek kartų kreipėsi į įvairias institucijas, A. Norkevičius gaudavo panašų atsakymą: esą sklypų ribas jis yra patvirtinęs savo parašu, o jei mano, kad buvo pažeisti jo interesai, klausimą gali spręsti teismine tvarka.
A. Norkevičius skundėsi ne tik kaimynų, bet ir jų sklypo matavusio matininko, ir žemėtvarkininkų veiksmais. Plungiškio įsitikinimu, viskas, kas daroma, kaip sakoma, – į vienus vartus, visiškai neatsižvelgiant į jo interesus. „Jau tiek metų aš noriu tik vieno – kad nebūčiau apgaudinėjamas ir kad būtų atstatytos mano sklypo ribos, kurias kelis dešimtmečius žymėjo tvora, o ją statėme kartu su buvusia kaimyninės sodybos savininke. Bet man pasiekti savo nesiseka. Ir žinau priežastį – kaimynas yra įtakingas asmuo. Net teisininkas, su kuriuo bendravau, mane iškart įspėjo, kad su tokiu vargu ar pakariausiu. Nes aš – paprastas žmogus“, – kalbėjo A. Norkevičius.
Kol kas ne savininkas
Beje, A. Norkevičius kol kas nėra sklypo, esančio Žemaitės gatvėje, savininkas. 13,05 arų žemės jis nuomojasi, moka už ją mokesčius ir bando įsiteisinti, bet… nesėkmingai. „Po to, kai buvo suformuotas kaimynų sklypas, aš taip pat kreipiausi į matininką. Šis mano sklypą išmatavo, bet žemės nebėra tiek, kiek turi būti. Nors ir prie kelio priartėjome, ir į kito kaimyno teritoriją įžengėme, bet jos nėra tiek ir viskas. Ir kaip bus, jei kaimynas keliasdešimties centimetrų ruožą iš manęs atėmė. Taigi matavimų neužbaigėme, sklypo neįteisinome“, – pasakojo plungiškis.
A. Norkevičiaus teigimu, visų kaimyninių sklypų savininkai yra atlikę matavimus ir įsiteisinę nuosavybę. Matuojant jo žemę, esą bandyta žengti į kito kaimyno ribas, bet jis sakė niekam nenorįs ant galvos lipti. „Matininkas sako, kad gali atrėžti kažkiek kitų kaimynų žemės, bet aš nesutinku. Kaip aš tuos senus žmones skriausiu, kaip paskui jiems į akis žiūrėsiu? Be to, nežinau, ar apskritai tai įmanoma padaryti, nes jų sklypas, kiek suprantu,  jau įformintas“, – dėstė vyras.
Kurį laiką tylėję, dabar Norkevičiai vėl ėmėsi žygių – kreipėsi į policiją, ėjo pas rajono merą Audrių Klišonį, išsikvietė žurnalistus. Šiuos jų veiksmus esą pakurstė kaimynų veiksmai. Mat jie ėmėsi griauti senąją ir vietoj jos netrukus pastatė naują tvorą. „Seną tvorą mes statėme kartu su buvusia kaimyne. Dabartiniai ją, kaip esančią savo teritorijoje, nuardė ir pradėjo statyti naują. Negalėdami taikstytis su tokia savivale, išsikvietėm policiją. Pareigūnai viską užfiksavo ir tiek. O meras paragino kreiptis į teismą, pradžiai pasiūlydamas pasikonsultuoti su Savivaldybės juristais. Nutarėme taip ir pasielgti – duosime kaimynus į teismą“, – sakė A. Norkevičius.
Kaimynų versija – kitokia
O ką sako kaimynai? Žinoma, tai, ko ir reikėjo tikėtis… „Su tais kaimynais mes seniai nesutariame. Jie nuolat įvairias problemas kelia, visus ant kojų stato, šmeižia mus. Mūsų sklypas įteisintas Registrų centre. Tverdami tvorą, laikėmės dokumentuose nurodytų ribų ir nieko nepažeidėme. Juk dėl jų teisingumo jis pats yra pasirašęs. Mūsų tvora yra 20 centimetrų atitraukta nuo jų sklypo, taigi viskas taip, kaip ir turi būti“, – aiškino ten gyvenantis savo pavardės sakyti nepanoręs sodybos savininkės žentas. „Bet jūs geriau kreipkitės į savininkę, ji pati viską išaiškins“, – baigė jis.
Namų valdos savininkė taip pat nepanoro būti įvardyta. Ji, kaip ir žentas, tikino, jog nieko nėra pažeidusi ir nesuprantanti, ko iš jos nori Norkevičiai ir žurnalistai. „Mes viską darėme pagal įstatymą, – piktai kalbėjo moteris. – Kaip matininkas išmatavo, taip ir yra. Mums svetimos žemės tikrai nereikia. Mūsų byla tvarkinga, pats kaimynas yra pasirašęs ir su viskuo sutikęs.“
Pasidomėjus, ar A. Norkevičius dalyvavo matuojant sklypą, plungiškė tikino, jog taip. Moteris savo versiją turėjo ir dėl nugriautosios bei naujai pastatytos tvoros. „Registrų centre ta tvora įregistruota kaip mūsų nuosavybė, tad nuardyti ir statyti naują galėjome ir be kaimynų leidimo. Tiesa, senosios medžiagas nunešėme į Norkevičių valdą, nes jie to labai norėjo. O naujoji tvora pastatyta toje pačioje vietoje, kaip ir buvo senoji, ji – ne ant ribos, o mūsų sklypo pusėje.“
Taigi kaimynų pasakojimai gerokai skiriasi. Kuris iš jų teisus, nuspręs teismas. Ar Norkevičiams pavyks apginti savo teisybę, bus matyti. Ko gero, bus sudėtinga, juolab kad jie – išties paprasti žmonės, o kaimynai – Plungėje įtakingi asmenys.

4 komentarai(-ų)

  • Matininkas:

    Žinau tą situaciją.Tai P.Piekaus šeimos veikla,šie ,,žmogeliai,,grobia viską.

  • Idomu,:

    Kodėl Piekai bijo paskelbti savo pavardes?Matyt vagies kepurė dega.

  • Genutė:

    Garsusis Plungės Piekus,jo dukra,žentas.Visi pagarsėję plungiškiai,kuriems viskas galima.Bet tikrai dar bijantys viešumo,nes „nekalti,ne prie ko“…

  • Idomu,:

    Ar idijotams gyventi lengviau?Vagia ir meluoja be skrupulu,bet pavardes slepia.Viešumo visdėlto bijo.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...