Skroblės kaimo gyventojui – šimtas metų!

simtametisRugpjūčio 8-ąją Rietavo seniūnijos Skroblės kaimo gyventojas Edmundas Turskis šventė garbingiausią sukaktį – šimtmečio jubiliejų. Ta proga į senolio namus sugužėjo gausus būrys svečių: atvyko Rietavo savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Eugenijus Bačinskas, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas, Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Jolita Alseikienė, Rietavo seniūnas Romanas Jurčius, Socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Stončiuvienė, „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė ir kiti.

Gėlėmis ir dovanomis nešinus sveikintojus pasitiko ne tik gausus būrys pas sukaktuvininką atvykusių jo artimųjų, bet ir pats kartu su Lietuvos valstybe šimtmetį švenčiantis E. Turskis. Garbaus amžiaus sulaukęs senolis svečius sutiko ne tik puikios nuotaikos, bet ir pasipuošęs, ryšintis kaklaraištį.
Rietavo savivaldybės vardu E. Turskį sveikino mero pavaduotojas J. E. Bačinskas. Gerų žodžių jubiliatui negailėjo ir kiti svečiai, linkėję jam kuo stipriausios sveikatos ir dar daug džiugių dienų.
E. Turskio artimieji dalijosi prisiminimais apie savo tėvo, senelio ir prosenelio gyvenimą. Kaip pasakojo pastaruoju metu šimtametį prižiūrinti jo dukra Virginija, Skroblės kaime gimęs jos tėvas buvo antras vaikas šeimoje. Iš viso jų buvo šeši. Kiek paaugęs jis padėjo tėvams ūkininkauti, dirbo samdiniu.
Jaunystėje jam teko tremtinio dalia – buvo išvežtas į Kareliją (Rusija), kur vyko vokiečių susprogdinto Belomoro kanalo statybos. „Tėvas pasakojo, kad ištremtas buvo be jokių įkalčių, tiesiog už nieką. Jį kartu su vyriausiuoju broliu Jonu sulaikė per šokius, nuvežė į Telšiuose buvusį kalėjimą, o iš ten – į Kareliją. Dvejus metus sunkiai dirbo, o paskui jo prašyta pasirašyti, kad vyko savo noru, dar pagrasinta – jei nepasirašysi, čia ir supūsi. Pasak tėvo, iš Karelijos jis kartu su vienu draugu parvyko iki tuometinio Leningrado, o ten nežinia, kiek laiko laukė link Lietuvos važiuojančio traukinio. Gerai dar, kad mielaširdingi rusai jiems pagelbėjo. Parvažiavo iki Mažeikių, o iš ten į gimtąjį kaimą, turėdamas tik kepalėlį duonos, parėjo pėstute“, – pasakojo Virginija.
Skroblėje E. Turskis dirbo statybininku. Kadangi turėjo tam gabumų, buvo išsiųstas mokytis į Vilniaus statybininkų mokyklą. „Vilniuje jis buvo pastebėtas kaip geras specialistas, jam siūlyta likti ir darbuotis, bet tėvas pasiūlymo atsisakė. Mat Skroblėje jo laukė du vaikeliai“, – apie skrobliškį pasakojo dukra.
Baigęs mokslus, vyras grįžo į Skroblę, kur vadovavo kolūkio „Gintaras“ statyboms. Kartu statė ir savuosius namus. E . Turskis visą gyvenimą praleido gimtajame kaime. 30 metų, iki pat pensijos, dirbo kolūkyje.
Šimtamečio gyvenime buvo dvi žmonos. Abi jau iškeliavusios Anapilin. Pirmosios  – Zofijos – jis neteko, kai dvynukams Alfredai ir Algirdui buvo vos treji metukai. Vedė antrąkart. Antroji žmona Valerija jam padovanojo keturias dukras – Danutę, Ireną, Virginiją ir Daivą. Šešis vaikus užauginęs senolis dabar džiaugiasi dideliu būriu artimųjų – vaikai jam padovanojo aštuonis anūkus, o šie – vienuolika proanūkių. Viena iš E. Turskio dukrų – Danutė – jau mirusi. Alfreda, Algirdas ir Virginija gyvena Plungėje (tiesa, Virginija dabar įsikūrusi pas tėvuką Skroblėje), Irena ir Daiva – Panevėžyje.
E. Turskis kartu su dukra Virginija gyvena jo paties statytame name. Visai netoli, už puskilometrio, – ir prieš 105 metus statyta sodyba, kurioje užaugo pats Edmundas. Virginija džiaugiasi savo tėvuku: „Jis labai geras, ramus ir santūrus žmogus, visada kupinas optimizmo ir teigiamų emocijų. Tėvukui blogų žmonių nėra – tik visų charakteriai skirtingi. Ko gero, toks būdas ir požiūris padėjo jam ir sunkiausius išbandymus išgyventi. Augome šeimoje, kurioje tėvas niekada balso nekeldavo, o jei mes susipykdavome, jis tik paklausdavo, ko mes savo namuose nesutelpame ir nepasidalijame. Jis mums  – didžiausias gyvenimo mokytojas ir pavyzdys – kaip nereikia draskytis, kaip į viską žvelgti ramiai ir geranoriškai. Dabar jis – senas ir silpnas, bet vis dar labai geras, negailintis nei ranką paglostyti, nei malonų žodį ištarti.“
E. Turskis – jau trečiasis kartu su Lietuva šimtmetį švenčiantis Rietavo savivaldybės gyventojas. Kiek anksčiau Savivaldybės ir kitų institucijų atstovai sveikino Rietave gyvenančias šimtametes Zofiją Druktenienę ir Stasę Batavičienę.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...