Parko tvenkiniuose – žuvų gaišenos

žuvys1Šią savaitę „Žemaičio“ redakcija sulaukė skaitytojų pranešimų dėl Plungės parko tvenkiniuose pastebėtų nugaišusių žuvų. Jų – ne viena ir ne dvi, o pakankamai daug. Tad nenuostabu, kad žmonės sunerimo ir ėmė domėtis, nuo ko jos krenta, ar tam įtakos turi karštis, ar į vandens telkinius patekę kokie teršalai. Ieškodami atsakymų į plungiškių keliamus klausimus, kreipėmės į Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistą ekologą Karolį Timofejevą ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vadovą Nerijų Ablingį.

Vieno laiško autorius ne tik kėlė klausimą, kodėl gaišta žuvys, bet pats ir galimus atsakymus pasufleravo: „Spėju, kad žuvys pradėjo dvėsti dėl tvenkinio eutrofikacijos – visas jo paviršius yra žalias nuo dumblių. O gal kažkas trąšas leidžia netoliese, jei tvenkinys taip užžaliavo? Kas turėtų būti atsakingas už tai? Ar būtų įmanoma imtis kažkokių priemonių? Ten žuvų tikrai yra –  daug ir didelių. Vienoje nuotraukoje – karpis, sveriantis apie 3 kg. Kitame krante – 4 žvejai. Tad klausimas: ar jų pagautos žuvys yra sveikos?“
Savivaldybės ekologas K. Timofojevas ir Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas N. Ablingis sakė pirmąkart tvenkinius apžiūrėję pirmadienį. Vėliau žadėjo kasdien stebėti padėtį ir žiūrėti, kas bus toliau, ar gaišenų daugės, ar ne.
„Apžiūrėjome tvenkinius, negyvų žuvų aptikome tik viename. Įtariame, kad tai karščių padariniai. Vanduo tvenkiniuose labai nukritęs, užsistovėjęs, jo temperatūra – virš 20 laipsnių. Taigi žuvys neatlaiko. Be to, specialiu prietaisu pamatavome deguonies kiekį vandenyje. Jis – minimalus“, – situaciją komentavo K. Timofejevas.
Ekologo teigimu, įtarimų, kad į tvenkinius iš kažkur patektų teršalų, nėra. Anot jo, reikia tik luktelėti, kol atvės oras, o kartu – ir vanduo. Tada ir padėtis turėtų pasitaisyti.
Panašiai situaciją apibūdino ir aplinkosaugininkas N. Ablingis. „Užfiksavome pavienius žuvų kritimus. Akivaizdu, kad jos nugaišusios prieš keletą dienų, kai buvo labai karšta“, – sakė antradienį kalbintas aplinkosaugos specialistas.
N. Ablingio tvirtinimu, žuvys gaišta dėl deguonies trūkumo vandenyje. Remiantis prietaiso parodymais, akivaizdu, kad jo kiekis – kritinis. „Dabar oras jau vėsesnis, tvenkiniai pasipildo lietaus vandeniu, tad ir deguonies jame turėtų padaugėti. Jo viename litre turi būti bent keturi miligramai, o dabar tiek nėra. Kol kas kasdien seksime padėtį, žiūrėsime, ar nėra naujų gaišenų“, – pasakojo N. Ablingis.
Aplinkos apsaugos agentūra tvenkinių savininkams – Žemaičių dailės muziejui ir Plungės rajono savivaldybės administracijai – surašė raštus, kuriais įstaigos įpareigotos pirmiausia surinkti ir tinkamai utilizuoti esamas žuvų gaišenas. O jei atvėsus orams padėtis nesikeis, imtis reikiamų priemonių, kad žuvys tvenkiniuose negaištų.
Pasidomėjus dėl teršalų, N. Ablingis išsakė tokią pat nuomonę kaip ir K. Timofejevas. „Jokių įtarimų dėl teršalų aš neturiu. Akivaizdu, kad žuvys dvesia dėl karščių ir deguonies trūkumo. Šiuo metu visuose vandens telkiniuose tas pats, net Minijos upėje, o ką jau bekalbėti apie nejudančius tvenkinukus. O dėl pažaliavusio jų paviršiaus – kiek pamenu, jie visada tokie buvo. Ten daug augmenijos, tad vyksta biologiniai procesai, kuriuos suvaldyti sudėtinga. Nemanau, kad tam įtakos turi kažkokie teršalai“, – komentavo N. Ablingis.
Pasak jo, ateityje, žinoma, būtų galima patikrinti, ar į tuos tvenkinukus niekas nieko neleidžia. O tuo užsiimti turėtų Savivaldybės sudaryta nuotekų tvarkymo komisija.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...