Planuose – apibėgti Monblaną

37389Iš Plungės kilęs bėgikas Andrius Preibys neseniai įgyvendino vieną svajonę – bėgte įveikė 100-o kilometrų Lietuvos čempionato trasą ir pelnė garbingą trečiąją vietą. Kaip ryžtamasi tokiems ekstremaliems išbandymams ir ką jaučia žmogus, beveik be sustojimo bėgantis 7 valandas ir daugiau? Apie tai „Žemaitis“ kalbėjosi su pačiu Plungėje atostogavusiu A. Preibiu.

– Papasakok, kaip tapai ilgų distancijų bėgiku?
– Gal 9-oje klasėje, besimokydamas „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, susidomėjau orientaciniu sportu. Gintaras ir Jolita Domarkai pakvietė prisijungti prie sporto klubo „Versmė“. Beje, nors dabar gyvenu sostinėje, iki šiol jam atstovauju. Nebuvau labai geras orientacininkas, bet man patiko ši sporto šaka, sportuojant sutikti bendraminčiai. Pradėjęs studijuoti Vilniuje susidomėjau futbolu, bet ir bėgiodavau, dalyvaudavau orientacinėse varžybose. Kartais labiau traukdavo individualus sportas, kartais – komandinis. Prieš porą metų draugas pakvietė į „trail“ bėgimą Anykščiuose (angl. trail running – bėgimas bekele – aut.). Tąkart 32-jų kilometrų trasą vaizdingu Anykščių šileliu įveikiau trečias. Nuo tada pradėjau rimčiau bėgioti ilgas distancijas.
– Kaip reikia ugdyti ištvermę ir fizinį pajėgumą, kad pasiruoštum įveikti 100-ą kilometrų? Juk kasdien tiek nebėgi?
– Tikrai ne, nebūtina kasdien įveikti tokio atstumo. Bet ir nėra taip, kad vieną dieną atsistoji nuo sofos ir pasakai sau, kad va – imsiu ir nubėgsiu 100 kilometrų. Iš pradžių bandai įveikti trumpesnius – 10–15 kilometrų – atstumus, vėliau juos didini iki 30, 40, 50 kilometrų. Treniruojantis bėgti daugiau kaip 50 kilometrų nebėra prasmės. Jei įveiki tiek, įveiksi ir daugiau.
– Tad kaip atrodo tavo įprastas dienos režimas? Beje, kuo dirbi?
– Esu programuotojas. Visą dieną tenka praleisti prie kompiuterio, todėl vakare kūnas pats reikalauja judesio. Paprastai bėgioju šešias dienas per savaitę. Vieną dieną bėgu pusantros valandos, kitą – dvi, trečią – vėl pusantros. Savaitgaliais renkuosi ilgesnį – keturių valandų bėgimą.
– Nesportuojančiajam sunku suvokti, kaip galima bėgti keturias valandas be sustojimo.
– Kai įpranti, nesunku. Man sunkiausia būna savaitė prieš varžybas, kai reikia sumažinti treniruočių krūvį, kad organizmas pailsėtų. Tada galiu bėgioti tik kas antrą dieną. Va tada tai tikrai būna sunku bėgti. Net pats nesuprantu, kodėl. Ir šiaip keistas jausmas apima – grįžti iš darbo ir negali bėgti… Bet jau žinau – kad ir kaip sunku būna tą savaitę prieš, varžybų dieną paprastai būnu geriausios formos ir padarau viską, ką galiu.
– O ką darai tokiomis dienomis kaip pastarosios, kai lauke svilina 30-ies laipsnių karštis?
– Irgi bėgu. Žinoma, galima rinktis treniruotes anksti ryte ar vakare, karščiui atslūgus. Kita vertus, kuo nepalankesnės sąlygos, tuo labiau grūdinamas organizmas ir ištvermė. Tad, žiūrint iš šio taško, nėra blogo oro.
– Per Lietuvos šimto kilometrų bėgimo čempionatą bėgikai turėjo įveikti 50 ratų Vingio parku po du kilometrus. Kuris etapas tau buvo sunkiausias?
– Pirmus 60 kilometrų įveikiau gana lengvai. Bėgau taip, kad nereikėtų įdėti per daug pastangų ir kad patausočiau jėgų paskutiniam etapui. Nuo 60-ies kilometrų prasidėjo kova su savimi. Vien tai, kad reikia bėgti ratais, psichologiškai yra labai sunku. Visą laiką tas pats peizažas, ir taip – visas 7,5 valandos.
– Ir nė karto negalėjai sustoti atsipūsti?
– Sustoti galima, tik jei ilgai ilsėsies, varžovai tave aplenks. Leidau sau trumpam stabtelėti kas 10 kilometrų, atsigerti energetinių gėrimų ir suvalgyti specialios tyrės, kad organizmas gautų kalorijų. Yra suskaičiuota, kad tos energijos, kurią žmogus turi skrandyje ir kepenyse, patiriant didelį fizinį krūvį paprastai užtenka dviem valandom. Tada turi vėl gauti kalorijų, pavalgyti ir atsigerti. Bet ir to užtenka trumpam. Tada įsijungia apsauginis mechanizmas, organizmas ima skaidyti riebalus. Bet kad tai įvyktų, turi būti išsitreniravęs. Būna, kad kai kurie nubėga 30 kilometrų ir „nulūžta“, nes jų organizmas nėra pratęs paimti energijos iš riebalų.
– Iš kur visos šios žinios? Ar yra kas tau padeda treniruojantis ir per varžybas?
– Trenerio neturiu, sportuoju vienas. Esu labiau mėgėjas, nei profesionalas. Pats daug domiuosi, skaitau specialią literatūrą, žiūriu, kaip kiti sportuoja. Ir į varžybas vykstu vienas. Tiesa, į Vingio parką su savimi pasiėmiau draugą, kad paduotų man atsigerti ir užvalgyti. Bet jis pabuvo tik valandą, nes turėjo skubėti į bernvakarį. Tad toliau varžybas tęsiau vienas.
– O ką apie tokį ekstremalų pomėgį sako artimieji?
– Kai atvykstu į Plungę, draugai juokdamiesi klausia, gal iš Vilniaus atbėgau. O artimieji… Mamai apie laukiančias varžybas daug nepasakoju, sužino tik joms pasibaigus. Jei žinotų prieš, jaudintųsi.
– Ar pats sau esi atsakęs, kam tau to reikia? Juk grįžęs po darbo galėtum ilsėtis, kaip ir daugelis, užuot dvi, tris ar keturias valandas kankinęsis bėgiodamas.
– Man tai yra iššūkis sau. Visad buvo smalsu sužinoti, kokie yra tie žmonės, kurie sporte pasiekia didelių aukštumų, kaip jiems tai pavyksta. Dabar žinau – tai žmonės kaip žmonės, tik įdedantys labai daug pastangų. O dėl to kankinimosi… Jei nori kažko pasiekti, visada turi stengtis perlipti per save. Žmogaus organizmas taip sutvertas – patiriant didelį fizinį krūvį įsijungia savisaugos mechanizmas. Smegenys tau ima siųsti signalą, kad turi sustoti, pailsėti. Tada stengiesi pergudrauti savo smegenis, įtikinti save, kad tikrai gali dar truputį nubėgti. Ir iš tikrųjų gali, nes mūsų galimybių ribos yra nežinomos. Jos tik mūsų galvose.
– Tad kas toliau? 100-o kilometrų čempionatas jau įveiktas, ar  yra dar ilgesnių trasų?
– Dar yra 160-ies kilometrų bėgimas aplink Monblano kalną, stūksantį Prancūzijos ir Italijos  teritorijose. Tiesa, patekti į jį labai sunku, nes turi būti sudalyvavęs keliose paruošiamosiose varžybose. Ir dar net rengiama loterija, nes norinčiųjų dalyvauti yra labai daug, nors ir kaip keistai tai skambėtų. Kada nors ir aš pabandysiu.
– Sėkmės.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...