Plungiškiams ir rietaviškiams – Šimtmečio ąžuolai

IMG_9905Šią vasarą mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos kaimo bedruomenių sąjunga, pagerbdama bendruomenes ir jų aktyvistus, teikia Šimtmečio ąžuolų apdovanojimus. Tokia ceremonija neaplenkė ir Tverų. Apdovanojimų įteikimo šventė čia surengta per Žolinę. Šimtmečio ąžuolai įteikti visos Telšių apskrities aktyviausioms bendruomenėms ir jų žmonėms.

„Ūkininkas, įkūręs ekologišką šeimos restoraną kaime, mokytoja, mokanti muzikuoti jau kelintą miestelio kartą, „Pieno kelio“ iniciatoriai, pieno „spa“ procedūromis lepinantys skandinavus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Tai tik nedaugelis tų, kuriuos šiemet apdovanojo Žemės ūkio ministerija. Šie šviesuoliai savo darbu, idėjomis ir energija užkrečia, o jų nuveikti darbai parodo, kad Lietuvos regionai turi daug potencialo, kurį būtina išnaudoti“,  – per ceremoniją kalbėjo žemės ūkio ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, minint Lietuvos šimtmetį, nuspręsta apdovanoti net 150 bendruomenių narių, projektų ar objektų. Ąžuoliukai šiai iniciatyvai paskirti ne bet kokie. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje išauginti ąžuoliukai yra garsiojo, 1 500 metų siekiančio Stelmužės ąžuolo palikuonys. Tai dvasinis tautinės stiprybės simbolis, kuris niekada nedings, nes po Lietuvą pasklis jo gyvybe pasotinti ąžuoliukai.
Šiuo metu šie Stelmužės ąžuolo palikuonys – „stelmužiukai“  – dar maži, trapūs, todėl vis dar tvirtėja ir laukia tos dienos, kai bus pasodinti ten, kur jiems bus lemta augti ir kito šimtmečio Lietuvos žmonėms byloti apie gražius darbus, šiandienos lietuvio kantrybę ir darbštumą.
Tveruose vykusioje Šimtmečio ąžuolų įteikimo ceremonijoje buvo pagerbtos ir Plungės rajono bei Rietavo savivaldybių bendruomenės bei jų aktyviausieji.
Nominacijoje „Šimtmečio mokytojas“ už viso gyvenimo aktyvią muzikinę veiklą apdovanota kuliškė Giedrutė Idzelienė. Daugelį metų pedagoginei veiklai atidavusi, chorams ir vokaliniams ansambliams vadovavusi bei laurus skynusi moteris dabar vadovauja mišriam vokaliniam kuliškių ansambliui, su kuriuo šiemet dalyvavo Dainų šventėje. Toje pačioje nominacijoje apdovanotas ir Žemaičių Kalvarijos Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijos geografijos mokytojas, Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas. Jam apdovanojimas skirtas už vaikų ir suaugusiųjų mokymą, savo krašto gasinimą, Vytauto Mačernio kūrybos puoselėjimą.
Šarnelės kaimo bendruomenė Šimtmečio ąžuolą gavo nominacijoje „Už tai, kas pamiršta sena, atrasta naujai“, tiksliau – už sutvarkytas prieigas prie paveldo objektų: poeto V. Mačernio kapo ir Šarnelės piliakalnio. Apdovanotas ir nuolatinis Šarnelės bendruomenės veiklų bei renginių rėmėjas Vidmantas Jonika. Jis įvertintas nominacijoje „Šimtmečio dovana“. Didžiausias nuopelnas – V. Mačerniui skirto jaunojo kūrėjo konkurso finansavimas.
Kulių krašto bendruomenė „Alantas“ gavo „Tautiškiausios šimtmečio bendruomenės“ titulą. Ji apdovanota už tai, kad Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga ėmėsi atkurti nuo 1967 metų miestelyje veikusį, bet kurį laiką visų pamirštą kraštotyros muziejų. Šimtmečio ąžuolas įteiktas ir šios bendruomenės pirmininkei Agnei Alčauskienei. Prieš dešimtmetį Kuliuose įsikūrusi ir antrus metus bendruomenei pirmininkaujanti moteris apdovanojimą pelnė nominacijoje „Už pagalbą ir gerą žodį“.
Žemaičių Kalvarijos bendruomenei „Gardai“ teko net du apdovanojimai: vienas – „Bendruomenei, išgarsinusiai Lietuvą Europoje/pasaulyje“, kitas – nominacijoje „Šimtmečio projektas“. Pirmąjį apdovanojimą bendruomenė gavo už tai, kad, dirbdama kartu su Amerikos-Baltijos labdaros fondu, padėjo sunkiai besiverčiančioms šeimoms, įkūrė Amelijos Čėsnos vardo paramos našlaičiams fondą, rūpinosi žymių žmonių ir įvykių įamžinimu, antrąjį – už atnaujintą senutėlę miestelio pirtį, kuri kalvariškiams taip reikalinga.
Rietavo savivaldybei teko trys Šimtmečio ąžuolai. Nominacijoje „Šimtmečio verslininkas“ pagerbtas Lopaičiuose įkurtas ekologinis Jusių ūkis. Jame šeima ne tik ūkininkauja, bet ir įsteigė namų restoranėlį „Pasakų virtuvėlė“. Ūkyje kartu su Raimonda ir Arvidu Jusiais triūsia ir jų duktė Neringa bei sūnus Mikas. Versliausios šimtmečio bendruomenės titulas atiteko maršrutui „Pieno kelias“. Šio projekto vadovė yra Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė. Maršrutas jungia Kupiškį, Plungę, Rietavą ir Telšius bei gali pasiūlyti aplankyti 31 su pieno tematika susijusį objektą.
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus apdovanotas nominacijoje „Regiono šimtmečio palikimas“. Įstaiga pagerbta už tai, kad atrado ir iš naujo pristatė kunigaikščių Oginskių paveldą.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...