Archeologų radiniai – net iš XVI amžiaus

IMGP0259„Žemaitis“ jau rašė, kad, prieš imantis projekto „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“, Babrungo slėnyje, Laisvės alėjoje ir J. Biliūno gatvėje pasidarbavo archeologai – Broniaus Dakanio įmonės „Senų senovė“ specialistai. Iškasę 11 šurfų, jie aptiko net XVI amžiaus radinių. Šįkart „Žemaityje“ – plačiau apie atliktus tyrimus ir radinius.

Tyrimai – „Architekto studijos“ užsakymu
Įmonės „Senų senovė“ specialistai Plungės dvaro sodybos teritorijoje ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje triūsė rugpjūčio 3–5 dienomis, o rugpjūčio 17-ąją parengė žvalgomųjų archeologinių tyrimų paveldosauginę pažymą, kurioje pateiktomis išvadomis dalijamės su skaitytojais.
„Senų senovės“ archeologai mokslinius tyrimus atliko UAB „Architekto studija“, kuri rengia Babrungo slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymo projektą, užsakymu. Tai padaryti buvo būtina, nes teritorija, kurioje vyks darbai, patenka į kultūros paveldo vertybės teritoriją ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį.
Kaip nurodoma archeologų parengtoje pažymoje, tyrimai vykdyti vadovaujantis minėtojo projekto pasiūlymais, parengtu Plungės dvaro sodybos žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2018 m. projektu. „Senų senovės“ darbai suderinti su „Architekto studija“, Mokslinės archeologijos komisija ir Paveldo tvarkybos reglamentu.
Leidimas atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus išduotas archeologui doc. dr. Manvydui Vitkūnui. Be jo, atliekant tyrimus darbavosi archeologinio paveldo ekspertas B. Dakanis, istorikas ir paveldosaugininkas Eugenijus Skrupskelis, istorikas doktorantas Ričardas Dediala, talkino Plungės rajono savivaldybės administracijos paveldosaugos specialistas Gintaras Ramonas, taip pat Dainius Kazlauskas, Eimantas ir Arminas Imbrozaičiai ir kiti.
Sutvarkys 23 tūkst. kv. metrų ploto teritoriją
Įgyvendinant minėtąjį projektą bus sutvarkyta 23 tūkst. kv. m ploto teritorija, nemaža dalis jos (apie 18 tūkst. kv. m) patenka į Plungės dvaro sodybos teritorijos pietinį pakraštį, esantį jau kitoje nei centrinė dvaro sodybos dalis Babrungo upės pakrantėje. Dvaro teritorijai priskiriamas Babrungo slėnis, jo šlaitai su čia esančia estrada ir Laisvės alėja su Laisvės paminklu.
Priminsime, kad rekonstruojant Babrungo slėnį ir Laisvės alėją numatyta nugriauti dalį ten esančių pastatų, kitoje vietoje statyti žiūrovų tribūną, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, naujus laiptus iš Laisvės alėjos į slėnį, sutvarkyti senuosius takus ir įrengti naujų, atnaujinti gatvių dangą, pastatyti informacinių stendų, vėliavų stiebų, gatvių ir parko šviestuvų, įrengti vaizdo stebėjimo kamerų, performuoti liepų alėją ir kt.
Tikslas – patikrinti, kas išlikę
Žvalgomųjų archeologinių tyrimų tikslas buvo patikrinti, ar teritorijoje – kairiajame Babrungo upės krante – yra išlikusių vertingų archeologinių savybių, t. y, senojo miesto vietos ar dvarvietės kultūrinio sluoksnio, archeologinių radinių ir kt. Mat Plungės miestelis ir dvaras minimi jau nuo XVI a. antrosios pusės, tačiau abu jie iki šiol tiksliau nelokalizuoti. Taigi tyrimai turėjo parodyti, ar atliekant žemės darbus nebus pažeistos galimai ten esančios paveldo objekto vertingosios savybės.
Nuo 1570 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544–1572) Plungės seniūniją užrašė LDK stalininkui Mykolui Aleknavičiui, Plungės dvarą valdė Stanislovas Kazimieras Voina, Krišpinai-Kiršenšteinai, Valavičiai, Karpiai. 1775 m. jo savininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726–1794), vėliau – jo giminaitė Apolonija Masalskytė de Linjė ir jos antrasis vyras Vincentas Potockis. 1806 m. dvarą nusipirko grafas Platonas Zubovas (1767–1822). 1873-iaisiais jis atiteko Mykolui Mikalojui Severinui Markui Oginskiui (1849–1902). Dabartiniai dvaro sodybos pastatai dešiniajame (šiauriniame) Babrungo upės krante statyti XIX a., valdant Zubovams ir Oginskiams. Tuo pat metu suformuotas ir parkas bei tvenkinių ir takų tinklas.
Ankstesni archeologiniai tyrimai
Plungės dvaro teritoriją archeologai tyrinėjo ir anksčiau. 2010 m. „Senų senovė“ žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko rytinėje dalyje, S.  Neries gatvėje. Tuomet ištirti 5 šurfai, nustatyta, jog kultūrinis sluoksnis ten neišlikęs arba nesusiformavęs. 2014 m., tiesiant elektros tinklus, IĮ „Juodasis ežys“ tyrė 10 šurfų J. Biliūno g. ir Laisvės al. Tik dviejuose aptikta XIX–XX a. kultūrinio sluoksnio fragmentų. Laisvės al., po velėna, rastas raudonų plytų duženų sluoksnis, sietas su anksčiau galimai čia stovėjusiu pastatu ar nugriauta mūro tvora. 2017 m. tyrimai atlikti Laisvės al. 17-ojo ir 19-ojo namų sklypuose. Atvėrus keturis šurfus, archeologiškai vertingo sluoksnio neaptikta.
Spėja aptikę senąją dvarvietę
Kaip minėjome, rugpjūčio 3–5 dienomis archeologai ištyrė 11 šurfų, kurie buvo iškasti Babrungo slėnyje, ties taku, vedančiu iš Laisvės al. į dvaro sodybos centrinę dalį, J. Biliūno g. ir Laisvės al. Didžiausias dėmesys skirtas dvaro sodybos dalies, esančios kairiojoje Babrungo pakrantėje, aplinkai. Mat spėta, kad čia gali būti senoji Plungės dvarvietė, kuri ankstesnių tyrimų metu dešiniojoje pakrantėje nebuvo aptikta.
Atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kairiojoje Babrungo pakrantėje aptikta vertingų archeologinių radinių. Vienoje vietoje rasta koklių ir žiestų indų šukių (XVI a. pabaiga–XVIII a.), kalvių darbo vinių, XIX–XX a. dirbinių ir jų fragmentų. Vertingas kultūrinis sluoksnis ten nesusiformavęs arba, kaip mano archeologai, jis buvo sumaišytas statant bibliotekos pastatą (kuriame dabar įsikūrusi Vaikų biblioteka), tiesiant taką nuo Laisvės al. į dvaro sodybos centrinę dalį.
Ryškesnis kultūrinis sluoksnis nustatytas tik Laisvės paminklo aplinkoje, šalia tvoros vartų. Čia atidengtas senosios gatvės sluoksnis. Na, o keliuose šurfuose aptikti archeologiniai radiniai, tikėtina, yra iš Plungės senosios dvarvietės.
Tai, kad čia (kairiajame Babrungo krante) galėjo būti senoji Plungės dvarvietė, anot archeologų, įrodo radiniai, kurių data – XVI–XVIII a. – sutampa su rašytiniuose šaltiniuose nurodomu senosios Plungės dvarvietės gyvavimo laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad atliekant ankstesnius archeologinius tyrimus dešiniajame upės krante, kur dabar įsikūrusi centrinė dvaro sodybos dalis, ankstyvų dvarvietės radinių beveik neaptikta. O tai, kas aptikta, datuojama XVII–XVIII  a. ir rasta arčiau Babrungo kranto, laikrodinės aplinkoje.
Kituose Laisvės alėjos šurfuose XVII–XVIII a. radinių mažai, daugiausia – iš XIX–XX a. Čia kultūrinis sluoksnis neišlikęs. J. Biliūno gatvėje, Babrungo slėnio šlaito viršuje ir slėnyje archeologinių radinių neaptikta, tik – iš XIX–XX a., kultūrinis sluoksnis maišytas ar supiltinis.
Pasak B. Dakanio, archeologiniai tyrimai jau atlikti ir tai rangovams netrukdys imtis projekto darbų. Šurfai, net ir tie, kuriuose aptiktas vertingas kultūrinis sluoksnis, vėl užpilti žemėmis.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...