Iš Didžiųjų Mostaičių – į Vakarus

partizanai1Lietuvos ypatingasis archyvas yra parengęs virtualią parodą „Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų bandymas patekti į Vakarus“. Joje – keturių partizanų kelias iš Didžiųjų Mostaičių (tuomet – Kulių valsčius) į Vokietiją. Įdomus to kelio ir partizanų likimų aprašymas, Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų Lietuvos SSR KGB fondų dokumentai, fotografijos – visa tai pristatome ir „Žemaičio“ skaitytojams. O šios virtualios parodos eksponatus galima peržiūrėti internete adresu: http://www.archyvai.lt/lt/lvat/zemaiciu-apygardos-kardo-zrpb.html.

Į Vokietiją – pėstute
1949 m. rugpjūčio 19 d. keturi Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai – rinktinės vadas Juozas Jucys-Margis (Jurgis), Kulių kuopos nariai Adolfas Jonauskas-Pagirys, broliai Vladas Freigofas-Audrūnas ir Algirdas Freigofas-Sūnus, apsirengę sovietinės armijos karių uniformomis, iš Didžiųjų Mostaičių miške (Kulių valsčius, Plungės apskritis) įrengtos slėptuvės pėstute per Kaliningrado sritį patraukė Lenkijos link. Iš ten planavo patekti į JAV okupacinę zoną Vokietijoje.
Partizanai į žygį išėjo ginkluoti, turėjo žemėlapį, kompasą, maišuose nešėsi Žemaičių apygardos laikraščius „Laisvės balsas“, Kardo rinktinės laikraštį „Laisvės aukuras“ ir 25 partizanų nuotraukas. Kelionės įvykiai buvo fiksuojami brolių Freigofų rašytuose dienoraščiuose.
Teko susiremti su sovietų kariais
Pasiekus Kaliningrado sritį, čia įvyko keli susidūrimai su sovietų armijos kariais.
1949 m. rugpjūčio 28 d. vakare partizanai vakarieniavo Stepano Kriučkovo sodyboje, esančioje Gvardeisko r., Zorino gyvenvietėje, netoli Kaliningrado-Černiachovskio plento. Po vakarienės partizanams išėjus iš sodybos, priekyje ėjusius J. Jucį-Margį ir V. Freigofą-Audrūną pasitiko sovietinės armijos kariškiai – leitenantas Benjaminas Safonovas ir jaunesnysis seržantas Vadimas Tyžuk. Apie įtartinus, rusiškai su akcentu, o tarpusavyje nerusiškai kalbėjusius „sovietų armijos karius“ sodybos šeimininkė pranešė žentui, o šis – kolūkio klube buvusiems kariškiams. Pastariesiems pareikalavus parodyti dokumentus, Margis ir Audrūnas į juos iš automatų paleido seriją šūvių. Per susišaudymą buvo sužeisti A. Jonauskas-Pagirys, J. Jucys-Margis ir A. Freigofas-Sūnus, taip pat ltn. V. Safonovas – jis vėliau ligoninėje mirė.
Po susidūrimo su sovietų kariškiais, kelias paras pailsėję miške, sužeisti, nusilpę ir alkani partizanai keliavo toliau. Rugsėjo 4 d. naktį jie pasiekė Pravdinsko r. Klein Schönau (dabar Oktiabrskoje) gyvenvietę, įsikūrusią prie SSRS–Lenkijos Liaudies Respublikos valstybinės sienos. Čia, po susišaudymo su sovietų pasieniečiais, partizanams pavyko pereiti sieną ir patekti į Lenkiją, kur, persirengę pakelės sodyboje rastais drabužiais ir pasiėmę maisto, jie patraukė Vokietijos link.
Rinktinės vadas pabėgo
Keliaudami per Olštyno (lenk. Olsztyn) vaivadiją ir norėdami pereiti tiltą, partizanai apšaudė tiltą saugojusius Lenkijos karius ir po susišaudymo pasislėpė miške. Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo pajėgoms apsupus mišką, rugsėjo 12 d. buvo suimtas A. Freigofas-Sūnus. Kitiems partizanams pavyko pasitraukti. Po kelių savaičių netoli Elbingo miesto (lenk. Elblag) buvo suimti ir likę partizanai: A. Jonauskas-Pagirys, V. Freigofas-Audrūnas bei J. Jucys-Margis (Jurgis).
Lenkijos valdžia sulaikytus partizanus perdavė Sovietų Sąjungos pareigūnams. Tuomet sovietų saugumas pradėjo tyrimą ir iškėlė baudžiamąją bylą. 1949 m. spalio 11 d. ji buvo perduota tirti Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2 N valdybai, o vėliau – LSSR MGB Plungės apskrities skyriui.
Sovietų saugumas planavo „operatyviniais tikslais“ panaudoti J. Jucį-Margį (Jurgį), tačiau, konvojuojant į Vilnių, jis pabėgo. Grįžęs į Kardo rinktinę, toliau tęsė kovą.
Tardomi A. Jonauskas ir broliai Freigofai nurodė, kad į Vakarus jie patraukė Kardo rinktinės vado J. Jucio-Margio (Jurgio) kvietimu, kuris, anot jų, kalbėjo, jog nėra vilties greitai sulaukti JAV ir Anglijos karo su SSRS, o tolesnė partizanų kova Lietuvoje be pagalbos iš užsienio beprasmė, daug partizanų žuvo, o likusiųjų laukia toks pat likimas.
J. Jucys-Margis (Jurgis) Amerikoje planavo mokytis desantininkų mokykloje ir, kilus karui su SSRS, kartu su į Lietuvą permestais amerikiečių kariais kovoti su sovietų okupacine valdžia. Su savimi pasiimtų partizanų laikraščių medžiagą planavo publikuoti Vakarų spaudoje ir parodyti, kad Lietuvoje vyksta arši kova su okupantais. Į kelionę paimtos kovojančių ir nužudytų partizanų nuotraukos turėjo paliudyti, kad jie patys aktyviai dalyvavo ginkluoto pasipriešinimo kovoje, taip pat, kad sovietų valdžia vykdo lietuvių tautos kruviną terorą.
Bausmė – 25 metai lageryje
Pagal suimtųjų partizanų tardymo metu išgautus parodymus, LSSR MGB Plungės apskrities skyrius 1950 m. sausio–vasario mėn. suėmė Gečo vadovaujamo būrio partizaną Praną Jokubaitį bei penkiolika partizanų rėmėjų ir ryšininkų, gyvenusių Kulių valsčiuje ir Klaipėdos mieste. Jie buvo teisiami kartu su A. Jonausku ir broliais Freigofais.
Pas partizanus rastos 22 nuotraukos perduotos LSSR MGB Plungės apskrities skyriui „operatyviniam panaudojimui“, 3 nuotraukos kartu su rasta partizanų spauda ir dienoraščiais prijungtos prie baudžiamosios bylos kaip įkalčiai.
Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo 1950 m. gegužės 15–17 d. nuosprendžiu A. Jonauskas bei broliai Freigofai už veiklą partizanų būryje, ginkluotus sovietų armijos kariškių ir pasieniečių antpuolius buvo nuteisti 25 m. pataisos darbų lageryje.
V. Freigofas iš lagerio Mordovijos ASSR paleistas 1960 m. ir ištremtas į Vorkutą. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1979 m. nutarimu, jam leista gyventi Lietuvoje. A. Freigofas 1958 m. paleistas iš Vorkutlago ir ištremtas į Vorkutą. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1978 m. nutarimu, jam leista gyventi Lietuvoje.
Bausmės – ir partizanų artimiesiems, kovų draugams
Vlado ir Algirdo tėvas, buvęs Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus miškininkas, Kardo rinktinės partizanas Vladas Freigofas-Ąžuolas žuvo 1948 m., susišaudymo su LSSR MGB Kulių valsčiaus karine grupe, suradusia partizanų slėptuvę, metu. Motina Julė Freigofienė nuo 1948 m. slapstėsi, kad išvengtų tremties. Brolis Alfonsas Freigofas-Oliveris už priklausymą partizanų būriui, antisovietinių lapelių platinimą 1947–1956 m. kalėjo lageriuose ir buvo tremtyje, sesuo Jadvyga Freigofaitė-Aldona 1949 m. suimta ir nuteista už slapstymąsi bei ryšius su partizanais, 1955 m. paleista iš Dubravlago, Mordovijos ASSR.
Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus Žideikių kaimo gyventojai Afrozina ir Petras Jonauskai, jų sūnūs Pranas ir Justinas bei dukra Zosė už tai, kad jų sūnus ir brolis Adolfas Jonauskas priklausė partizanų būriui, 1948–1958 m. buvo ištremti į Tomską. A. Jonauskas kalėjo Ozerlage ir buvo tremtyje Irkutsko srityje iki 1958 metų.
LSSR MGB Kretingos apskrities skyrius, iš agentų gavęs informaciją, kad 1950 m. spalio 15 d. partizanai miške netoli ryšininkės Stanislavos Lubienės namų švęs Edvardo Butkaus-Laisvūno vardadienį, surengė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu į nelaisvę buvo paimtas mūšyje sunkiai sužeistas Kardo rinktinės vadas J. Jucys-Margis (Jasaitis, Jurgis). Įvykio vietoje surengus tardymą, vadas nurodė kitų partizanų slapstymosi vietas.
Remiantis jo parodymais, buvo surasti ir nužudyti partizanai Petras Jonauskas, Vincas Kerpė bei dvi nežinomos partizanės, suimtas Kazys Liutikas. Sužeistas J. Jucys-Margis buvo operuojamas, tačiau kitą dieną po operacijos mirė. Suimtos partizanės Anicetos Žilienės liudijimu, Kardo rinktinės Buganto būrio partizanai 1952 m. likvidavo Klaipėdos rajone gyvenusį J. Jucio-Margio tėvą Edvardą Jucį, įtardami jį turėjus ryšių su MGB.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...