Pažintis su žydiškąja Plunge

BunkaRugsėjo 2–9 dienomis per daugiau nei dvidešimt mūsų šalies vietovių nuvilnijo tradicinių Europos žydų kultūros dienoms paminėti skirtų renginių banga. Parodas, ekskursijas, koncertus, įvairių leidinių pristatymus sujungė bendra tema – „Pasakojimai“. Ją gvildenant, stengtasi pažinti artimoje gyvenamoje aplinkoje išlikusį materialųjį litvakų paveldą, atkurti išnykusių bendruomenių gyvenimus. Plungė didžiuojasi taip pat galėjusi prisidėti prie gražios renginių programos. Rugsėjo 7 d. susirinkusieji į viešąją biblioteką turėjo progą pažinti žydiškąją Plungę.

Nuskambėjus „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos centro vaikų muzikiniam sveikinimui, Plungės turizmo informacijos centro darbuotoja Kristina Narkutė-Beniušienė susirinkusiesiems pristatė projektą bei leidinį „Plungės žydų takais“. Pastarajame lietuvių ir anglų kalbomis aprašoma Plungės žydų istorija bei pristatomas 3-jų kilometrų maršrutas po Plungę, supažindinantis su žydų bendruomenei priklausiusiais pastatais, jiems skirtais paminklais, atminimo lentomis. Sužymėtos ir žydų kapinės.
Leidinyje, kuris bus puikus pagalbininkas tiek gidams, tiek turistams, rašoma, jog Plungės žydai turėjo savo bendruomenę, kalbą, papročius, tikėjimą. Kaip savo knygoje rašė Aleksandras Pakalniškis, „Plungė buvo tarytum žydų sala viduryje Žemaitijos“. Mūsų mieste gyvenę žydų tautos atstovai vertėsi prekyba, įvairiais amatais. Buvo gyvenusių ir iš lengvosios pramonės, net iš žemės ūkio. Žydų prekybininkai palaikė glaudžius ryšius su Klaipėda, buvusiu Mėmeliu. Yra duomenų, kad vienu metu Plungėje veikė 54 parduotuvės, iš kurių dauguma priklausė žydams. Jie valdė ir didžiąją dalį (20) įmonių.
Knygelėje „Plungės žydų takais“ akcentuojama ir tai, kad 1924-aisiais vykusiuose rinkimuose į miesto tarybą iš 15-os galimų kandidatų net 7 buvo žydai. Į miesto mero – burmistro – vietą pretendavo trys asmenys, tarp kurių du – žydai. Vienas iš jų – Dovydas Boruchas Goldvaseris – ir išrinktas burmistru. 1931-ųjų rinkimuose iš devynių narių buvo išrinkti keturi žydų atstovai.
Leidinyje užsimenama ir apie 1888-ųjų gaisrą, kurio metu sudegė net 25 žydų namai. Dėl to beveik pusšimtis žydų šeimų liko be stogo virš galvos. Nukentėjusiesiems padėjo Plungės dvaro savininkas Mykolas Oginskis. Rašoma ir apie 1894-ųjų liepą kilusį gaisrą, sunaikinusį net 400 namų, iš kurių 323 priklausė žydams. Ugnies liežuviai sunaikino ir daug visuomeninių pastatų, tarp kurių – didžioji bei mažoji sinagogos. Dar vienas gaisras Plungę siaubė 1931-aisiais. Tuomet Lietuvos žydai telkė žmones padėti nukentėjusiesiems. Didžiulę auką atsiuntė Keiptauno ir Johanesburgo žydai iš Pietų  Afrikos Respublikos.
Yra informacijos ir apie švietimą. Antai 1919-aisiais Plungėje buvo įsteigta žydų mokykla, kurioje mokyta jidiš kalba. Vėliau duris atidarė dar viena mokykla. Čia vaikai mokėsi hebrajų kalba. 1927-aisiais šios mokyklos buvo sujungtos. Pateikta informacijos ir apie Plungėje veikusiais organizacijas ir draugijas. Aprašomas ir žydų gyvenimas Plungėje Antrojo pasaulinio karo metais. Pažymėta, jog per karą išgyveno tik 221 Plungės žydas.
Renginio metu visiems buvo įdomu sužinoti, jog dabartiniame Plungės komisariato pastate veikė Chaimo Resto viešbutis. O dabar 6 a numeriu pažymėtame Vytauto gatvės name buvo įsikūrusi fotografo Mendelio Berkovičiaus foto ateljė. M. Berkovičius buvo vienas garsiausių tarpukario fotografų.
Apie žymius žydų tautos atstovus, kurie susiję su mūsų kraštu, per renginį papasakojo ir žurnalistas bei žydų kultūros bei istorijos puoselėtojas Eugenijus Bunka. Pasveikinęs visus su artėjančiais naujaisiais – 5779-aisiais – metais, kuriuos kaip tik šiomis dienomis minėjo žydų bendruomenės visame pasaulyje, jis supažindino su daugybe pasaulyje garsių žydų, kurių giminės šaknys susijusios su Plunge. Tarp išvardintųjų – žymus rusų tipologas Vladimiras Plungianas, Oskaro premijos laureatas, filmo „Pianistas“ scenarijaus autorius seras Ronaldas Harvudas ir kiti.
Plungės viešosios bibliotekos direktorės pavaduota Zita Paulauskaitė skaitė pranešimą „Apie savitą kasdienybę, kuriai neliko vietos dabarties pasakojimuose. …ir istorijos pabaigą“, suteikusį susirinkusiesiems žinių apie mažo Plungės miesto, jo paprastų žmonių gyvenimą bei santykį su čia gyvenusiais žydais. Iš daugelio pačios surinktų vietinių žmonių pasakojimų ji pasirinko vieną – Juzefos – istoriją.
Daug įdomių dalykų papasakojo ir Tolerancijos centro vadovė Jolanta Mažuknė. Pedagogė pristatė atminimo akmenis. Jie yra šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Du tokie akmenys dar šį mėnesį atsiras ir mūsų mieste. Vienas jų bus skirtas E. Bunkos seneliui Mendeliui Rilui, o kitas – rašytojai Mašai Rolnikaitei, kuri gimė Plungėje ir išgyveno holokaustą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...