Padėję pamatą Lietuvos nepriklausomybei

J1809-16344Praėjusią savaitę Žemaičių dailės muziejuje, Plungėje, atidaryta dokumentinė paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“. Parodos pristatymą muzikiniais kūriniais papuošė jaunieji Plungės ir Tukumo (Latvijos) talentai: Plungės Mykolo Oginskio meno ir Tukumo muzikos mokyklų mokiniai.

Sugalvojo, kaip apeiti draudimus
Sužavėta tokios muzikinės įžangos, minėtąją parodą pristačiusi Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė kalbėjo, jog būtų puiku, jei jaunieji muzikantai iš Lietuvos regionų savo talentais galėtų papuošti ir Seime vykstančius renginius. Ne paslaptis, kad dabar šia privilegija daugiausia naudojasi tik didžiųjų sostinės meno ir muzikos mokyklų auklėtiniai.
Daugiau apie pačią Seimo parengtą parodą papasakojo minėtojo skyriaus vyriausiasis specialistas Žydrūnas Mačiukas. Pasak jo, šiais metais plačiai nuskambėjo Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirti renginiai, tačiau, kalbant apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, negalima ignoruoti Lietuvių konferencijos, vykusios 1917 metais Vilniuje.
Ši konferencija, pasak Ž. Mačiuko, buvo reikšmingas įvykis besiformuojančiai Lietuvos inteligentijai. Reikia nepamiršti, jog tebevyko Pirmasis pasaulinis karas. Lietuva priklausė okupacinei Vokietijos valdžiai, tad negalėjo būti nė kalbos apie kažkokius rinkimus. Vis dėlto buvo rasta išeitis, kaip apeiti šiuos draudimus ir draugėn sukviesti inteligentijos žiedą, išsibarsčiusį po visą šalį ir toli už jos ribų.
Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“. Iš viso buvo pakviesti 264 asmenys, tačiau atvyko 222.
Vieni vyrai
Kas buvo tie 222 vyrai, padėję tvirtus Lietuvos valstybingumo atkūrimo pamatus? Kaip sakė Ž. Mačiukas, rengiant šią parodą tai ir buvo sunkiausia užduotis – išsiaiškinti visų jų tapatybes, surinkti duomenis apie jų kilmę, išsilavinimą, profesijas. „Jei apžiūrinėdami stendus bei istorines nuotraukas jose rasite savo artimųjų pavardes ar atpažinsite jų veidus, būtinai praneškite mums, nes dar ne apie visus pavyko rasti informacijos“, – kalbėjo Ž. Mačiukas ir A. Rupšytė.
Plungė ir Rietavas gali didžiuotis tuo, jog net keli asmenys, kilę iš šių kraštų ar kaip nors su jais susiję, dalyvavo Lietuvių konferencijoje. Tai dvarininkas Stanislovas Narutavičius, bankininkas ir visuomenės veikėjas Jonas Smilgevičius, naujai pastatytą Plungės bažnyčią pašventinęs vyskupas Justinas Staugaitis, Plungės apylinkėse žemių turėjęs Kazys Bizauskas, klebonas, Plungės bažnyčios ir Lurdo statytojas Vincentas Jarulaitis, Šateikių kunigas Konstantinas Jazdauskas, Tveruose tarnavęs kunigas ir klebonas Jonas Karbauskis.
Apie tuos, kurie vėliau tapo Nepriklausomybės Akto signatarais, šiandien žinome gana daug. O kiti? „Čia dar daug paslapčių. Daugelis jų po konferencijos grįžo į savo kasdienį gyvenimą ir daugiau politikoje nedalyvavo, tad informacijos apie juos išlikę labai mažai“, – sakė Ž. Mačiukas.
Įdomu tai, kad tarp tų 222 konferencijos dalyvių nebuvo nė vienos moters. Tai nepraslydo pro akis to meto aktyvistėms. Kilo nemažas pasipiktinimas, tad skubėta šią klaidą ištaisyti, todėl jau 1920 metais ir moterys rinko Steigiamąjį Seimą bei buvo renkamos į jį. Maža to, rašytojai ir visuomenės veikėjai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei netgi buvo patikėta pirmininkauti pirmajam šio Seimo posėdžiui. Tad, galima sakyti, per gana trumpą laiką moterų padėtis Lietuvoje stipriai pasikeitė.
Fantastinė vizija virto realybe
Bet grįžkime prie Lietuvių konferencijos. Ž. Mačiukas, pristatydamas parodą, nepamiršo paminėti prielaidų, kurios atvedė prie šio mūsų šalies istorijai ir valstybingumui labai svarbaus įvykio. XIX a. prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Tautinį identitetą formavo knygnešių epocha, nelegaliai platinama lietuviška spauda.
Vis dėlto nuotaikos prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo gana prieštaringos. Vienas iš 1918 m. vasario 16 d. signatarų Petras Klimas, rašydamas apie tą metą, pripažino, jog Lietuvos nepriklausomybė buvo lyg kokia fantastinė vizija. Laimei, buvo tikinčių, jog ši vizija gali virsti realybe, ir kryptingai ta linkme dirbančių.
Svarbus vaidmuo tuo metu teko Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti. Ji teikė pastogę karo pabėgėliams, organizavo maisto tiekimą, medicininę pagalbą, dalijo labdarą. Šios draugijos vadovybei ir kilo idėja sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje.
Kokie buvo šios konferencijos rezultatai? Ji baigė savo darbą išrinkdama Lietuvos Tarybą, kurią įpareigojo siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
Netrukus ši Taryba buvo pripažinta pagrindine politine visų lietuvių atstovybe. Ji įgyvendino Lietuvių konferencijos jai skirtą užduotį 1918 m. vasario 16 d. paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...