Kvietė pažinti paveldą

21809-16627Neseniai į Žemaičių dailės muziejų Plungėje rinkosi kultūros paveldo puoselėtojai bei visi, kurie nėra abejingi mūsų protėvių kurtam ir iki šių dienų išlikusiam kultūriniam palikimui. Bendruomenių konferencija „Atrask šimtmečio paveldą“ darniai įsiliejo į bendrą Lietuvoje kiekvieną rudenį vykstančių Europos paveldo dienų renginių programą. Jos metu plungiškiai bei miesto svečiai kviesti pažinti mūsų krašto šimtmečio paveldą.

Šie metai Lietuvai – itin svarbūs, mat ji mini valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Ta proga netrūksta įvairiausių renginių. Prie visiems mums reikšmingo įvykio šiemet stengiamasi prisiliesti ir per Europos paveldo dienoms skirtus renginius.
Jų metu visuomenė kviečiama pažinti mūsų šalies šimtmečio paveldą, skatinama atkreipti dėmesį į europinės kultūros palikimą. Neatsitiktinai mūsų valstybės jubiliejus bei Europos Komisijos paskelbta europinės bendrystės tema tapo ir kasmetinių renginių – Lietuvos muziejų kelio, Muziejų nakties ir kitų – dalimi.
Plungėje vykusios konferencijos metu jos moderatorė, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorikė dr. Jolanta Skurdauskienė susirinkusiesiems priminė, jog muziejus, prisidėdamas prie šių iniciatyvų, nuo pavasario kviečia į renginius, kuriuose skiriamas dėmesys su Lietuvos šimtmečio, europietiškos tradicijos ir modernėjančios Lietuvos temomis susijusiam paveldui: architektūrai, želdiniams, folklorui, dailei, kulinarijai.
Istorikė priminė renginius, skirtus pažinti Plungėje esančios Laisvės alėjos istoriją, pagerbti iš mūsų krašto kilusio poeto Vytauto Mačernio atminimą ir kitus, bei akcentavo, jog konferencija „Atrask šimtmečio paveldą“ yra viską „vainikuojantis“ renginys.
Visą dieną trukęs renginys jo dalyviams paliko didžiulį įspūdį, mat jie išgirdo daug įdomių dalykų apie savo kraštą, jo žmones. Konferencijoje pranešimus apie materialųjį ir nematerialųjį paveldą skaitė bendruomenių atstovai, paveldo specialistai, istorijos, kultūros ir meno entuziastai.
Visiems buvo įdomu susipažinti su Alsėdžių istorija, kurią pristatė Stanislovo Narutavčiaus gimnazijos mokytojas Petras Smilgevičius. Daug ką buvo galima sužinoti apie Platelius, čia esantį kultūrinį paveldą – apie jį papasakojo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kuprelytė.
Ypač visus sudomino Plungės tremtinių ir politinių kalinių choro „Tėvynės ilgesys“ ilgametės vadovės Agnietės Lizdenytės pranešimas „Tremties ir laisvės kovų dainos. Jų reikšmė“. Pranešėja pasakojo, kokiomis sąlygomis gimdavo minėtos dainos, kas jose atsispindėdavo. Netgi buvo galima jų išgirsti. Susirinkusiuosius pastarosios labai sujaudino. Ne mažiau įdomūs buvo ir kitų pranešėjų pasakojimai, atskleidę mūsų aplinkoje esančių Lietuvos valstybingumui svarbių objektų, asmenų, tradicijų ir ženklų reikšmę bei svarbą.
Ypač gražiu visą dieną trukusio renginio akcentu tapo prieš konferenciją surengta Plungės krašto kultūros paveldui nusipelniusių žmonių pagerbimo ceremonija. Buvo pakviesta ir Plungės rajono savivaldybės mero padėkos raštais apdovanota Stasio ir Janinos Simenauskų šeima iš Ruolaičių kaimo, Antaninos Šimkienės šeima iš Lazdenių kaimo, Milašaičių gyventojos Stanislava Rudienė ir Danutė Norkienė, Edmundo Jonušo, Adomo Astrausko ir Vaclovo Pociaus šeimos iš Luknėnų kaimo, Bronislavos Žutautienės šeima iš Keturakių kaimo, Justinos Petrauskienės šeima iš Dovainių kaimo. Šių žmonių rūpesčiu kaimuose buvo pastatytos koplytėlės, kryžiai, tvarkomos kapinaitės, prižiūrimi etnografiniai pastatai.
Visus, besirūpinančius mūsų krašto kultūrinio paveldo išsaugojimu, pasveikino ir naujasis Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas bei dekanas Vytautas Gedvainis, tikinęs, jog kiekviename iš mūsų pulsuoja Lietuvos paveldo tęstinumas. Prie sveikinimų prisidėjo ir Seimo narys Jurgis Razma bei Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, dėkojęs visiems, saugantiems ir prižiūrintiems „auksinį“ Lietuvos paveldą – kryžius, koplytėles, koplyčias.
„Kai pradedi mąstyti apie šių dalykų svarbą ir vertę, visada norisi į kažką atsiremti. Asmeniškai man visa tai asocijuojasi su profesoriumi Ignu Končiumi, kuris nebuvo abejingas gimtojo krašto kultūrinio paveldo išsaugojimo klausimui“,  – kalbėjo direktorius ir citavo profesoriaus žodžius: „Nejauku šiandien man, kai visa tai greitais žingsniais nyksta. Kai dažnai beriogso tik pakrypęs stulpas, iškritusi kryžma, palinkęs kryžius, susmukusi koplytėlė. Tuojau permeti mintį į tuos akstinus žmonių, kurie seniau su tokia pagarba ir meile, su tokiu atsidėjimu ir rūpesčiu versdavo ieškoti konkrečių lyčių savo jausmams įkūnyti ir tai kitiems kukliai parodyti. Dabar tai pakrypo, pakriko. Nebemokame tikrai lietuviškai viduj susikaupti ir pasiskųsti vidaus žaizdas gydančioms, sunkiomis valandomis stiprybę teikiančioms šventųjų sodyboms…“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...