„Mes esame basi“

MatulisUžpraėjusį pirmadienį Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, esančioje prie Vyriausybės, surengta didžiulio atgarsio sulaukusi protesto akcija „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!“ Ja kultūros ir meno srities darbuotojai priminė, kad jų atlyginimai yra mažiausi visame šalies viešajame sektoriuje, ir reikalavo, jog darbo užmokestis jau kitąmet kiltų mažiausiai 75 eurais.
„Pagaliau išdrįsome garsiai pasakyti, kad kultūrą, meną ir savo kūrėjus valstybė privalo gerbti“, – savo feisbuko paskyroje po piketo rašė Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas bei Plungės kultūros centro direktorius Romas MATULIS. Jis „Žemaičiui“ sakė iki šiol sulaukiantis palaikančių skambučių, žinučių bei laiškų. Visi sveikina pagaliau išdrįsus garsiai apie save priminti valdžiai, statančiai valstybę ant kultūros pamato, tačiau nevertinančiai šios srities puoselėtojų. R. Matulis tikino esąs tikras, jog šiandien mitinge dalyvautų gerokai daugiau atlyginimais ir, svarbiausia, požiūriu į kultūros bei meno darbuotojus nepatenkintų žmonių.

– Niekam ne paslaptis, jog kultūrą jau ne vienerius metus smaugia nepritekliai, kad kultūros bei meno žmonės niekada negalėjo pasigirti dideliais ar bent jau oriais atlyginimais. Nepaisant to, minėtų sričių darbuotojai kantriai tylėjo. Kodėl galiausiai nuspręsta prabilti? Kas paskatino apie save priminti būtent tokiu būdu?
– Piketas nebuvo momentinis sprendimas. Tai buvo, ko gero, maždaug metų išdava po nesėkmingų derybų su Vyriausybės atstovais. Greitai bus dvidešimt metų, kaip vadovauju Kultūros centrų asociacijai. Per visą tą laiką kasmet tenka įrodinėti valdžiai, kad kultūros darbuotojai nusipelnė padoresnių atlyginimų. Su šitos Vyriausybės atstovais derybos, jei taip galima įvardyti, vyko įvairiuose susitikimuose, darbo grupėse. Mes, kultūros ir meno žmonės, visada stengiamės kultūringai ieškoti sprendimo būdų. Būtent dėl to tiek laiko kantriai tylėta, laukta pačios valdžios žingsnio mūsų naudai.
Juk kultūros ir meno srityje besisukantys darbuotojai – Lietuvos šviesuoliai, inteligentija, tad jiems išeiti į gatvę ir garsiai šaukti, kad pavargo ir nebegali gyventi iš „pašalpos“, tolygu savę žeminti. Bet toliau sėdėti užčiaupus lūpas nebuvo galima. Juo labiau kad šios Vyriausybės programoje aiškiai kalbama apie tai, jog kultūra yra prioritetas, kad būtina sulyginti švietimo ir kultūros darbuotojų atlyginimus.
Juk mes neišlaužėme iš piršto skaičių, rodančių, jog švietimo darbuotojų atlyginimų vidurkis yra 140 eurų didesnis už kultūros baruose dirbančiųjų. Žinoma, nenorime pasakyti, kad pedagogai gauna per daug. Jokiu būdu. Ir jų atlyginimai taip pat turėtų būti didesni. Visus šiuos metus mes tik reikalavome Vyriausybę vykdyti savo pačios programą. Kad tai būtų padaryta, jau nuo 2019-ųjų kultūros darbuotojų atlyginimus prašyta kelti pusantro šimto eurų. Ir mes to nevadiname atlyginimų kėlimu. Mes tai laikome sistemų sulyginimu. Apie algų augimą būtų kalbama paskui ir ieškoma tam būdų bei galimybių. Toks buvo pagrindinis siekis.
Svarbiausia, kad valdžia kaip ir žadėjo. Buvome laimingi, sulaukę pažado, jog bus parengta trimetė programa, kurioje bus numatyta, kaip per šį laikotarpį bus tvarkomi atlyginimai. Tikėjomės, jog, planuojant ateinančių metų biudžetą, bus numatyta rimta ir konkreti pinigų suma kultūros darbuotojų atlyginimams kelti.
Ir štai rugpjūtį Kultūros ministerija išplatino raštą, kurį mes laikome realiu pasityčiojimu. Jame išdėstyta, kad jie didins nuosekliai atlyginimus nuo 21 euro per mėnesį 2019-aisiais iki 30-ies eurų 2020-aisiais. Vietoje rimtos „injekcijos“ mums žadamos juoką keliančios sumos. Valdžia, kuri deklaravo, kad prioritetas yra kultūra ir kad bus sulyginti viešojo sektoriaus švietimo ir kultūros darbuotojų atlyginimai, nuėjo priešingu keliu. Juk įvedus mokytojų etatinį apmokėjimą, mūsų atotrūkis tik didėja.
– Kultūros darbuotojai buvo sukilę ir prieš penkerius metus. Tąkart taip pat prašyta kelti atlyginimus. Paskutinis algų kilimas fiksuotas 2016-aisiais, tačiau pastarąjį „suvalgė“ infliacija. Ko pasiekta šįkart?
– Kol kas nepavyko dėl nieko susitarti. Mūsų prašymas-siūlymas buvo vieningas – 150 eurų nuo 2019-ųjų plius trimetė atlyginimų kėlimo programa. Bet derybos yra derybos. Ir kultūros lauko pusėje turėjo būti kažkokios nuolaidos. Diskusijų metu pasiūlėme nuo kitų metų kultūros darbuotojų atlyginimus didinti ne mažiau kaip 75 eurais, plius trimetė programa, kurioje taip pat atsispindėtų konkretūs skaičiai, kaip per tris metus bus pasiektas švietimo sektoriaus atlyginimų vidurkis.
Ir Vyriausybė, ir Kultūros ministerija įsipareigojo iki lapkričio pirmos dienos pateikti oficialų pasiūlymą, kuriame bus kitokie skaičiai bei terminai, nei buvo pateikti dabar.
Valdžia dabar turi labai rimtai padirbėti. Susitarta, kad bus sudaryta vyriausybinė darbo grupė, apimsianti tris ministerijas – Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros – ir ieškoma sprendinių, kaip kompleksiškai šią problemą spręsti. Džiugu, kad įsitrauks ir kitų ministerijų, kad problema nebus sprendžiama vien Kultūros ministerijos lygmenyje. Surėmę pečius valdžios atstovai turės rasti prašomas sumas, įvardinti konkrečius skaičius. Iš kokių „kišenių“ jie bus dėliojami, mes nežinome ir negalime to įtakoti. Šiai dienai galiu pasakyti tik tiek, kad tam, jog visiems Lietuvos kūrėjams atlyginimai kiltų 75 eurais, reikalinga 15 mln. eurų.
– Galima suprasti, jog kultūros bendruomenė nėra gausi, tad pakėlus kultūros darbuotojų atlyginimus valstybės biudžetas stipriai nenukentėtų.
– Būtent. Per visą šalį kultūros darbuotojų priskaičiuojama kiek daugiau nei 13 000. Taigi tai – pats mažiausias sektorius Lietuvoje. Ko gero, dėl to mes tokie „nematomi“. Kam įdomus toks balsų skaičius per rinkimus? Mes neturime jokios įtakos, todėl į mus ir neatsižvelgiama. Bet kam tada deklaruoti, jog kultūra – prioritetas?
Apskritai mūsų politika nukreipta ne į dirbančius žmones, o į pašalpų gavėjus. Tegu duoda žmonėms uždirbti, tada ir pašalpų mokėti nereikės. Pernai Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekė 593 eurus atskaičius mokesčius, o šalies vidurkis – 747 eurus. Bet realiai dauguma mano kolegų gauna apie 500 eurų „į rankas“. Regionuose – dar mažiau.
Tokia situacija lemia labai blogą padėtį visoje kultūros srityje. Labiausiai kenčia regionai, nes čia nebeateina naujų žmonių, netenkame profesionalų. Tą pajuto ir Plungės kultūros centras. Jau ne pirmą sezoną pradėjome be svarbių darbuotojų. Iš didžiųjų miestų jų prisivilioti neįmanoma, nes jiems neapsimoka važinėti. Jaunų žmonių, baigusių atitinkamas studijas, taip pat nesugundysi atvykti į regionus. Jei atlyginimas būtų motyvuojantis, būtų kitaip.
– Grįžtant prie piketo – ar mūsų žmonės jame aktyviai dalyvavo? Minėjote, jog regionuose kultūros darbuotojų atlyginimai – dar mažesni. Vadinasi, mūsų žmonės turi degti dar didesniu noru būti išgirsti. Apskritai, ar daug buvo piketavusiųjų?
– Leidimą mitingui buvome gavę penkiems šimtams žmonių. Žinoma, labai sunku buvo prognozuoti, kiek išties susirinks, nes vis dėlto tai – viešas renginys. Mes pakvietėme minėtą skaičių žmonių, bet, aišku, atėjo ir pačių vilniečių. Tad suskaičiuoti, kiek susirinko, neįmanoma. Akivaizdu tik tiek, kad buvo pilna V. Kudirkos aikštė.
Daug žmonių atvyko ir iš Plungės. Tikslaus jų skaičiaus nepasakysiu, bet apie dvidešimt kultūros ir meno darbuotojų tikrai piketavo. Be abejonės, dalyvauti norėjo gerokai daugiau. Tačiau Plungės rajono kultūros darbuotojai nepriklauso profesinėms sąjungoms, tad mes negalime gauti leidimų darbo metu išeiti į gatves. Važiavo tie žmonės, kurie galėjo. Aš pats gavau išeiginę, kad galėčiau dalyvauti protesto akcijoje. Sulaukta darbuotojų ir iš Rietavo savivaldybės. Ypatingai gausiai dalyvavo telšiškiai, mažeikiškiai. Apskritai Žemaitija itin aktyviai reiškėsi.
– O ko imsitės, jei pateiktas valdžios siūlymas vėl jūsų netenkins?
– Kol kas mums teigiama, jog Kultūros ministerija ir ministrė – su mumis. Pažiūrėsime, ar tai atsispindės siūlyme. Jei mūsų reikalavimai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti tik iš dalies, ir kultūros bendruomenės tai netekins, patikėkite, kultūros ir meno žmonės – labai kūrybingi ir jie tikrai žino, ką reikės daryti. Šiuo metu plano B mes neturime, nes tikime valdžia mus ne tik išklausė, bet ir išgirdo bei suprato.
– Kokia yra kultūros ministrės pozicija dėl kultūrininkų reikalavimų?
– Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson dar prieš piketą teigė, kad ji – kartu su mumis, už mus, už kultūrą. Su mumis esą ir Vyriausybė, ir Seimas. Tada kyla klausimas – prieš ką mes?
Šiandien mums nebeužtenka žodžių, reikalaujame veiksmų. Čia kaip su tuo batu: avi batą, nes jis – patogus. Avi, avi, palopai, sukali. Nereikia jam ypatingų injekcijų. Bet ateina laikas, kai jis susidėvi visiškai ir neužtenka jam nupirkti tepalo ar naujus raištelius. Ateina laikas, kada tas batas suplyšta ir turi jį keisti. Taip pat dabar nutiko ir kultūros sektoriuje – mes esame basi. Palopymo mums nebeužteks.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...