Plungė pasipuošė karalių karūna

DSC_3045Praėjusį šeštadienį paskutiniai štrichai sudėlioti tryliktojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio istorijoje. Vienu svarbiausiu paskutinės net visą mėnesį šurmuliavusio ir profesionaliajai muzikai neabejingą visuomenės dalį džiuginusio festivalio dienos akcentu tapo paminklo, skirto lietuvių kompozitoriui, dailininkui, chorvedžiui bei aktyviam kultūros veikėjui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, atidengimo iškilmės. Istorinio įvykio liudytojais tapo ne tik platus ratas plungiškių, gražios idėjos įamžinti iškilios asmenybės atminimą mūsų mieste sumanytojai ir įgyvendintojai, bet ir pati kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Plungė jai paliko didžiulį įspūdį. „Čia kiekvienas kampas, kiekviena kertelė kvėpuoja kultūra ir menu. Man tai – didžiausia dovana, kelianti nuostabą. Tikrai teko girdėti daug gražių žodžių apie jus, bet kol pats neatvažiuoji ir nepajunti tų vibracijų, tos dvasios, tvyrančios Plungėje, tol negali įsitikinti, kad tai – tiesa. Čia – šitiek daug meno kolektyvų, chorų, orkestrų. Tai niekas kitas, kaip tik didžiausias įrodymas, jog Plungė yra tikrų tikriausias kultūros miestas“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie idėjos įamžinti mūsų kultūros patriarcho M. K. Čiurlionio atminimą.
„Tai – pagarbos ženklas vienam iškiliausių mūsų kultūros atstovų. Plungė ir jos bendruomenė puoselėja jo atminimą, prisidėdama prie Lietuvos paveldo saugojimo. Plungė yra svarbus
M. K. Čiurlionio kultūros kelio punktas, nes čia jaunas kūrėjas mokėsi ketverius metus. Čia jis pradėjo tapyti, čia gimė pirmasis jo kūrinys, čia jis sutiko didžiąją savo gyvenimo meilę. Būtent Plungėje savo kelią pradėjo menininkas, kurio darbai stebina pasaulį ir garsina Lietuvą”, – sakė kultūros ministrė.
Ji pasidžiaugė, jog skulptorės profesorės Dalios Matulaitės sukurtos skulptūros atidengimo ceremonija vyksta tepraėjus vos savaitei po M. K. Čiurlionio 143-ųjų gimimo metinių.
Pasinaudodama proga ministrė priminė, jog Kultūros ministerija drauge su savivaldybėmis ir kultūros institucijomis inicijavo nacionalinį kultūrinį maršrutą, skirtą žymiajam Lietuvos kompozitoriui ir dailininkui. Čiurlionio kelias drieksis per vietoves, susijusias su kompozitoriaus ir dailininko gyvenimu ir kūryba – Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Plungę, Rietavą ir Palangą. Pažymėta ir tai, jog iki 2025-ųjų, kai bus minimos M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metines, nacionalinį Čiurlionio kelią planuojama plėsti ir pakviesti įsitraukti kitas su šio menininko gyvenimu ir kūryba susijusias šalis. Bus siekiama, kad šiam projektui būtų suteiktas Europos Tarybos sertifikuoto Europos kultūros kelio statusas.
Baigdama kalbą ministrė dar kartą atskirai dėkojo Plungiškių draugijai, kurios pastangų dėka Plungėje atsirado dar vienas traukos objektas. Už kūrybinį indėlį dėkota ir profesorei D. Matulaitei.
Pati skulptūros autorė prisipažino esanti nepaprastai laiminga, kad buvo pakviesta įamžinti M. K. Čiurlionio atminimą. Anot jos, ši tema kurti tiesiog tvyro Plungėje – ąžuolų šlamėjime, Babrungo upės tekėjime. D. Matulaitė dėkojo jai talkinusiems aukšto lygio meistrams Vladislovui ir Jurijui Stankevičiams, architektui Jūrui Balkevičiui, be kurių nebūtų šio paminklo, kurį ji pati pavadino „Sakme“.
„Esu dėkinga ir patiems plungiškiams, kurie mane sužavėjo ypatinga valia, išmintimi bei sugebėjimu susitelkti. Valingai, ramiai, tyloje bendromis jėgomis mes sukūrėme šią skulptūrą, kuri yra mūsų visų darbo rezultatas. Todėl  tikėkimės, kad ji čia prigis“, – neslėpdama jaudulio kalbėjo skulptorė.
„Tai – įvykis, kuris išplečia mūsų širdis begaliniu džiaugsmu. Mano Plungė! Šiandien ji tapo Žemaitijos, Lietuvos ir visos Europos kultūros karaliene. Šiandien, tardamas Plungės vardą, turi stovėti, nes tu tari karalienės vardą. Ačiū šitam žemės lopinėliui, išauginusiam tokio lygio kūrėją“, – per renginį kalbėjo Plungės švento Jono Krikštytojo parapijos klebonas Vytautas Gedvainis ir laimino visus, savo protu, žodžiu ir rankomis kuriančius pasaulio grožį, kuriame randame patį kūrėją Dievą.
Prie gražių sveikinimų prisidėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, pakvietęs pasiklausyti skulptūra krentančio vandens čiurlenimo. Meras dėkojo skulptūros autorei, savo moterišku švelnumu sugebėjusiai prakalbinti akmenį.
Parko erdves praturtinusiu kūriniu – apie 12 tonų sveriančiu marmuriniu paminklu, kuris sukurtas remiantis vienu garsiausiu M. K. Čiurlionio paveikslu „Karalių pasaka“, bei dar dvi tonas sveriančia įspūdinga karūna, puošiančia karalių galvas, – žavėjosi ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus. Jis priminė, jog kol paminklo idėja tapo kūnu, praėjo trys metai. Intensyviausiai dirbta per pastaruosius metus, po pernykščio tarptautinio M. Oginskio festivalio. Prie paminklo pastatymo prisidėjo ne tik Savivaldybė, bet ir Plungiškių draugija, Plungės bičiuliai bei visi plungiškiai.
„Internete, meno puslapiuose anglų kalba, M. K. Čiurlionį galima surasti tarp 14-os didžiausių pasaulio dailininkų. Greta Leonardo da Vinčio, Rembranto, Van Gogo. Tačiau kol kas dar toli iki to, kad Čiurlionis būtų taip plačiai žinomas, kaip yra to vertas. Tegul ši vieta, šis karalių kalnelis visiems primena apie pasaulinio garso lietuvį menininką“, – sakė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Renginį muzika ir dainomis papuošė Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras bei Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...