Pagerbė brolius Gabrielių ir Stanislovą Narutavičius

J1809-16360Žemaičių dailės muziejus pakvietė į tarptautinę mokslinę konferenciją „Žemaičių žemės sūnūs broliai Narutavičiai: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Stanislovas Narutavičius (1862–1932) ir pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius (1865–1922)“. Jos pranešimų klausėsi ne tik savo krašto istorija besidomintys plungiškiai, bet ir gausus būrys lenkų istorikų bei prie konferencijos rengimo prisidėjusio fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ atstovų.

Tiesa, konferencija prasidėjo ne Oginskių rūmuose, kur įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, bet rugsėjo 21 d. Alsėdžių švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kur aukotos šv. Mišios už brolius Narutavičius. Vėliau ant signataro S. Narutavičiaus kapo Alsėdžiuose padėta gėlių, aplankytas Brėvikių dvarelis – brolių tėviškė, stabtelėta prie jiems skirtos atminimo lentos ant Telšių katedros sienos.
Kitą dieną konferencija Oginskių rūmuose, Plungėje, pradėta Andrejaus Pileckio fortepijono muzika. Pranešimus lietuvių ir lenkų kalbomis apie brolius Narutavičius, pasukusius skirtingais keliais ir dalyvavusius dviejų kaimyninių valstybių kūrime (Gabrielius tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu, o Stanislovas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru), to meto politinę situaciją skaitė profesoriai iš Baltstogės ir Vilniaus universitetų, Varšuvos karališkosios pilies, Lenkų draugijos Ženevoje, Lietuvos istorijos instituto.
Didelį įspūdį susirinkusiesiems paliko charizmatiškasis Vilniaus universiteto profesorius dr. Alfredas Bumblauskas. Jis pakvietė artimiau susipažinti su trimis iš Žemaitijos kilusiomis šeimomis bei jų darbais: Narutvavičiais, Biržiškomis bei Pilsudskiais. Pasak profesoriaus, didžiausias atradimas, keliantis nuostabą lenkams, yra tai, kad Juzefo Pilsudskio šaknys iš tikrųjų yra Žemaitijoje, o ne Vilniuje.
A. Bumblauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki šiol labai mažai tyrinėtas pačių Narutavičių gyvenimas. Apie Stanislovą šį tą  dar žinome, o apie jo brolį Gabrielių, tapusį Lenkijos prezidentu, Lietuvoje beveik nekalbama. Vienintelis jo atminimui pagerbti skirtas ženklas – minėtoji lenta ant Telšių katedros sienos. Ir tai, pasak jo, ne koks atsitiktinumas ar neapsižiūrėjimas. Esą dėl tokio atsainaus požiūrio kaltas lietuvių priešiškas nusiteikimas prieš kaimyninę Lenkiją ir politinius veikėjus, susijusius su šia šalimi.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...