Paminėjo Sąjūdžio trisdešimtmetį

_DSC0338xPrieš trisdešimt metų Lietuvoje įvyko lūžis. Būtent tiek metų praėjo nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsikūrimo. Iškiliausi šalies mokslininkai, kultūros žmonės susirinko Lietuvos mokslų akademijoje ir pradėjo didį žygį, atvedusį Lietuvą iki nepriklausomybės atkūrimo. Į Sąjūdį įsitraukė pilietiški, iniciatyvūs žmonės, prisidėję prie to, kad mūsų šalis būtų išvaduota iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.
Tų pačių metų – 1988-ųjų – liepą įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Po jo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susibūrė ir Plungėje. Į jos veiklą tuomet įsitraukė penkiolika plungiškių, vėliau prie jų prisijungė dar 21. Vos vienas kitas iš jų jau atgulę Amžinojo poilsio. Likusieji iki šiol mena visuomeninį judėjimą, prikėlusį mūsų šalį dainuojančiai revoliucijai. Praėjusį šeštadienį, minint Sąjūdžio 30-metį – buvę šios grupės nariai vėl būrėsi draugėn.

Žvilgsnis į praeitį
1988-ųjų birželio 3-ąją gimusį Sąjūdį, sužlugdžiusį Sovietų imperiją, šiandien daug kas vadina stebuklu. Sąjūdis Lietuvą atvedė į Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją. LPS iniciatyvinę grupę sudarė iškiliausi to meto Lietuvos mokslo ir kultūros žmonės. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, Vilniuje, Vingio parke,  įvyko ir pirmasis Sąjūdžio mitingas, į kurį plūdo minios iš visos Lietuvos. Žinią apie mitingą sostinėje lietuviai vieni kitiems perdavė iš lūpų į lūpas.
Sunku net patikėti, jog tokiu būdu pavyko sukviesti apie 100 tūkst. sovietine santvarka nepatenkintų žmonių. Kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius iš pradžių deklaravusio Sąjūdžio banga ritosi platyn.
„Darykime ką nors ir Plungėje“
Būrelis plungiškių taip pat sudalyvavo minėtame mitinge. Tuometinė Kultūros skyriaus vedėja Danutė Malakauskienė, kuri pasiūlė važiuoti į Vilnių, sumanė ir priedangą. Teigta, jog plungiškiai vyksta apžiūrėti Kernavės piliakalnio ir tuo metu tyrinėtos Vilniaus Žemutinės pilies, o galiausiai apsilankyta ir mitinge. Pastarajame nuvykusieji išgirdo įvairių kalbų. Jas girdėjo ir tuo metu Plungėje gyvenęs dailininkas Artūras Aliukas. Būtent jis ištarė lemtingus žodžius: „Darykime ką nors ir Plungėje. Susitikime bibliotekoje“. Kaip yra pasakojusi Zita Paulauskaitė – viena iš pirmųjų Plungės Sąjūdžio narių, išrinkta į LPS Seimą, dabar – Plungės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, – būtent šie dailininko žodžiai ir buvo postūmis judėjimui Plungėje.
Netrukus mūsų mieste įsikūrusi Sąjūdžio iniciatyvinė grupė suvienijo penkiolika laisvu oru kvėpuoti ištroškusių plungiškių. Tarp nedidelio inteligentų būrelio narių – ir minėtas dailininkas A. Aliukas, ir Z. Paulauskaitė, ir Gintaras Armalis, ir Agnietė Lizdenytė, ir Romas Matulis, Algis Buitkus. Kad būtų saugiau, iš pradžių jie rinkosi butuose, aptardavo politines aktualijas, žiūrėdavo per televizorių naujienas. Po keleto susitikimų A. Aliukas pasiūlė išeiti į viešumą, nebesislapstyti. Jo buvo idėja pasikviesti tuo metu populiarią, savo kūriniais sovietinę santvarką pašiepiančią roko grupę „Antis“. Grupės vadovas Algirdas Kaušpėdas mielai sutiko atvykti, nors plungiškiai jiems honoraro nesiūlė.
Vėl iškelta Lietuvos trispalvė
Plungės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, nepaisydami galimų pasekmių, mūsų miesto žmonių labui išsaugojo Senamiesčio aikštėje esančio dabartinio knygyno pastatą, sugrąžino tikintiesiems Žlibinų bažnyčią, pasiekė, jog būtų įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas, rūpinosi butais tremtiniams, inicijavo rajone buvusių paminklų, skulptūrų atstatymą, gatvių buvusių pavadinimų sugrąžinimą ir tiesiog siekė miesto atnaujinimo, dvasiško atgimimo.
Apie tai kalbėta ir per praėjusį šeštadienį Plungėje vykusį Sąjūdžio trisdešimtmečiui skirtą minėjimą. Šiai progai skirta renginių programa prasidėjo Mišiomis šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Už gyvus ir mirusius plungiškius, prisidėjusius prie Sąjūdžio, meldėsi dekanas klebonas Vytautas Gedvainis.
Atvėrę širdis maldai, tikintieji išsirikiavo į iškilmingą eiseną ir patraukė Plungės vaikų bibliotekos link. Visiems susirinkus į bibliotekos kiemelį, pasigirdo Lietuvos himnas. Jam skambant lygiai taip, kaip prieš trisdešimt metų, įstaigos balkone buvo pakelta mūsų šalies trispalvė. Ją iškelti patikėta jauniesiems Plungės šauliams. Vėliau renginį savo dainomis papuošė Plungės tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Tėvynės ilgesys“. Sveikinimo žodį tarė ir vienas aktyviausių Plungės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių G. Armalis.
Vėliau minėjimas persikėlė į biblioteką. Z. Paulauskaitė papasakojo apie Sąjūdžio kūrimąsi, veiklas, pavojus. Dalijosi išgyvenimais. Apie tai kalbėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, kiek vėliau prisijungęs prie Plungės Sąjūdžio iniciatyvinės grupė. Renginio metu pasisakė ir  Zigmas Vaišvila – vienas iš jauniausių 1988-ųjų birželio 3-ąją susikūrusio LPS lyderių, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Atidaryta paroda
Pasidalinę prisiminimais bei mintimis apie šiandieninę Lietuvos situaciją, plungiškiai patraukė į Žemaičių dailės muziejų. Jo bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Sąjūdžio kelias“.
Pastarojoje eksponuojami Sąjūdžio dalyvių rašyti raštai, dokumentai, leisti laikraščiai, savo problemas visuomenininkams dėsčiusių gyventojų laiškai, ženkleliai ir medalis, menantys šį laikotarpį. Eksponatai paimti iš Žemaičių dailės muziejaus fondų bei pavienių plungiškių archyvų.
Parodoje galima išvysti ir 1988–1990 metų fotografijų, kurių autoriai – Alfonsas Beresnevičius, Vladas Gaudiešius ir kiti. Jose įamžinti LPS Plungės grupės rengti reikšmingi atgimimo renginiai.
Tiek nuotraukose, tiek kituose eksponatuose atsiskleidžia plungiškių nueitas nelengvas kelias – nuo pavienių drąsių žmonių slaptų susibūrimų iki oficialios visuomenei įtaką darančios organizacijos.
Sąjūdis – stebuklas
Prieš pakviečiant apžiūrėti parodą, susirinkusieji išgirdo ir Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Skurdauskienės sveikinimą: „2018-ieji ypatingi metai – gausūs labai reikšmingų Lietuvai ir lietuviams jubiliejų. Jubiliejų, kurių loginė seka nepalieka klausimų: Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės, 150-osios Vydūno metinės, 100-osios Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinės, Sąjūdžio 30-osios metinės.
Mūsų kartos stebuklas yra Sąjūdis. Daugeliui čia esančiųjų teko šį stebuklą patirti. Sovietiniais idealais 50 metų ugdyta liaudis staiga tapo politine lietuvių tauta. Kartu su kitomis Sovietų Sąjungos pavergtomis tautomis staiga pabudome su neįtikėtinu ryžtu ir tikėjimu.
Mokslininkai yra pastebėję, kad Sąjūdžio metais Lietuva buvo panaši į įsimylėjusį žmogų. Niekas nebuvo svarbu, išskyrus Lietuvą ir viską, ko apie ją iki tol nebuvo galima rašyti ir kalbėti. Nepriklausomybės buvo nutarta siekti be kompromisų, todėl šiandien galime didžiuotis, kad iš pavergtos tautos išaugome žmonėmis su drąsia pretenzija reikštis šiame pasaulyje ir tarti lygiai su kitais savo žodį, kaip laisvi su laisvaisiais.
Muziejininkai džiaugiasi Sąjūdžio jubiliejui galėdami pristatyti parodą, primenančią šį ypatingą laikotarpį, kai plungiškiai antrą kartą XX amžiuje kūrė savo valstybės pamatus“.

3 komentarai(-ų)

  • Taip:

    Zita ir Zigmas ,,tikrieji,, sąjūdiečiai… Ypač Zigmo dabartinė ,,veikla,,. Lietuvos bėda…

  • pastebėjimas:

    Gražus ir prasmingas žurnalistės straipsnis,primenantis anų dienų išgyvenimus,Plungės Sąjūdžio susikūrimo istoriją.O tam skirtame renginyje susidarė vaizdas,kad visa veikla buvo sukoncentruota dvijų-trijų žmonių iniciatyvoje.O juk į Vilnių vyko pilni autobusai Žmonių iš miesto ir apylinkių.Būriai sąjūdiečių vaikšiojo po butus,važinėjo po kaimus agituodami,protindami žmones.Labai gaila,kad ne viskas dokumentuota.

  • virginija:

    tokia jau valdiska svente matyt pries rinkimus ponams butina pasirodyti lyg jie svarbiausi butu buve as tik klausiu kur jus buvot ir jei kas mane paklaustu kur jie buvo tai turiu netgi rastisku irodymu o del dokumentavimo tai pasakykim aiskiai kas sunaikino plungeje sajudzio dokumentus deja tas zmogus mires

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...