Velnio neštas ir pamestas

V1810-9097Vos išgirdus Vyto Jaugėlos pavardę, prieš akis išnyra garbaus amžiaus vyriškio, pasipuošusio šypsena, šelmišku žvilgsniu ir lengvai ištaršytais plaukais, portretas. Būtent taip atrodo Gintališkėje beveik visą savo gyvenimą praleidęs ir iki šiol ten gyvenantis tautodailininkas. Nors kur ten tautodailininkas… Visus Vyto turimus „titulus“ net sunku prisiminti ir suskaičiuoti. Juk jis – ir daugelio kultūros renginių organizatorius, ir fotografas, ir kino mėgėjas, ir medžio drožėjas, ir tapytojas, ir senienų kolekcininkas. O per Platelių dvaro svirne vykusį jo kūrybos parodos, skirtos tautodailininko 80-ies metų sukakčiai paminėti, atidarymą paaiškėjo, jog praeityje V. Jaugėla supiršo ne vieną porą, kuri iki šiol laimingai gyvena.

Sveikintojai sunkiai tilpo
Kad Plateliuose vyksta kažkas rimto, spalio 20-ąją išdavė prie svirno nusidriekusios mašinų eilės, šventiniais apdarais apsitaisiusių bei šypsenomis pasipuošusių žmonių su gėlėmis ir dovanomis rankose būriai. Kiek pavėlavusieji į jubiliejinės parodos atidarymą sunkiai svirne rado vietą. Daliai V. Jaugėlos pasveikinti atvykusių svečių teko likti šalia salės esančiose erdvėse. Bet tai jiems nesutrukdė apkabinti sukaktuvininką, pasidžiaugti jo kūrybos vaisiais, pažerti jam gausybę nuoširdžių linkėjimų, pasidalinti gražiausiais prisiminimais, kurių kiekvieną lydėjo šmaikštūs V. Jaugėlos komentarai, o pastaruosius – susirinkusiųjų juokas. Šventinę nuotaiką renginio metu padėjo sukurti ir jubiliato anūko Lino Senkaus bei jo kolegos Martyno Miliausko atliekama pučiamųjų instrumentų muzika.
Visą tai ir dar daugiau regėjo ir girdėjo gražiausių meno kūrinių – medžio darbų, paveikslų – tądien turtingas Platelių dvaro svirnas, ypatingai progai plačiai duris atvėręs žinomo mūsų krašto tautodailininko V. Jaugėlos draugams, pažįstamiems bei artimiesiems.
Visų galų meistras
Pristatyti visų numylėtą kūrėją garbė atiteko Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojai, etnologei Aldonai Kuprelytei. Ji pasakojo, jog su V. Jaugėla pažįstami maždaug nuo 1992-ųjų. „Jis – velnio neštas ir pamestas“, – juokavo A. Kuprelytė ir priminė, jog beveik visą gyvenimą mūsų krašte, o tiksliau – Gintališkėje, praleidęs V. Jaugėla gimė Raseinių rajone, Paupio kaime, 1938-ųjų spalio 18-ąją.
Mokslus jis krimto Laukuvos vidurinėje mokykloje. Joje baigė septynias klases. Studento duonos jam teko ragauti mokantis tuometiniame Rietavo žemės ūkio technikume, o vėliau – ir Dotnuvos respublikinėje žemės ūkio mokykloje.
Po studijų šmaikštumu net didžiausią pikčiurną paperkančiam žemaičiui teko save išbandyti ne vienose pareigose: yra dirbęs kolūkio pirmininku, viršaičiu ir net kultūros namų vadovu. Šiandien V. Jaugėla visiems žinomas kaip medžio meistras, fotografas, kino mėgėjas, tapytojas bei senienų rinkėjas. Pastarųjų ekspozicija puošia menininko namus Gintališkėje. Čia pat glaudžiasi ir jo paveikslai bei vienas už kitą gražesni medžio drožiniai: užsukusiųjų dėmesį kausto ant sienų pakabintos išsiviepusios Užgavėnių kaukės, lentynose rymo skulptūrėlės. Visa tai gimė meistro fantazijai paklūstančiose darbščiose bei kruopščiose jo rankose.
Liaudies meno puoselėtojas gali pasigirti tuo, kad jo išdrožti šventieji, pagoniški dievukai, Užgavėnių kaukės ir kiti kūriniai ne kartą yra praturtinę įvairiuose šalies miestuose rengiamų parodų ekspozicijas. Auksarankio darbų gausu ir jo kūrybą pamėgusių žmonių namuose.
Prisiminta ir tai, jog V. Jaugėla – daugkartinis respublikinės medžio drožėjų parodos-konkurso Rokiškyje dalyvis. Savo jėgas jis yra išbandęs ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro „Aukso vainikas“ parodoje-konkurse, iš kurio yra grįžęs pasipuošęs mažuoju aukso vainikėliu. Prieš beveik du dešimtmečius V. Jaugėla įsiliejo ir į tautodailininkų gretas.
Meistro sukurti kryžiai, koplytstulpiai puošia daugybę vietovių, tarp kurių – ne tik Gintališkė, bet ir Šateikiai, Godeliai, Laiviai ir Kūlupėnai (Kretingos r.), Klaipėda, Palanga, Telšiai.
Anot A. Kuprelytės, Vytas – ypatinga asmenybė, per gyvenimą dirbęs ir administracinį, ir partinį, ir kultūrinį darbą, su vaikais kūręs spektaklius, – tikra kaimo „liktarna“, kuris jau labai daug nuveikęs. O kiek dar darbų laukia ateityje…
„Jo kūryba primena teatrą“
Garbingą jubiliejų švenčiantį tautodailininką pasveikino platus ratas artimųjų, giminaičių, draugų ir pažįstamų. Tai rodo, jog žinomas mūsų krašto žmogus yra gerbiamas, mylimas ir vertinamas. Šventės dalyviai žavėjosi ne tik gražios jubiliejinės parodos eksponatais, bet ir jų autoriaus puikia sveikata, geru humoro jausmu.
ŽNP direkcijos vadovas Ramūnas Lydis, sveikindamas jubiliatą direkcijos vardu, sakė jo tai – žmogus, nestokojantis nei gero žodžio kitam, nei humoro jausmo. O matydamas tokią gausą susirinkusiųjų, direktorius prisipažino pasijutęs it kokiam Platelių festivalyje. Prie sveikinimų prisidėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jis prisiminė pirmą susitikimą su V. Jaugėla ir kaip jam įsiminė menininko akyse žybčiojantys „velniukai“. Merui buvo pavesta perduoti Kultūros ministerijos padėkos raštą V. Jaugėlai už ilgametę kūrybinę veiklą, svarų indėlį į liaudies meno tradicijų puoselėjimą ir sklaidą.
Žodžio kišenėje neieškantį bičiulį pasveikino ir kryždirbys Antanas Vaškys. Prisiminimui jis tautodailininkui išdrožė švento Vito skulptūrėlę, kurios pats sukaktuvininkas esą taip ir neišdrįso iki šiol išdrožti. Kalbėdamas apie V. Jaugėlos kūrybą, A. Vaškys sakė, kad ji primena teatrą, jo skulptūros – teatrališkos. Kolegai šiltų žodžių negailėjo ir medžio meistras Kazys Striaupa. Iš panosės ne kartą „Aukso vainiką“ nunešęs bičiulis linkėjo jubiliatui ir toliau sėkmingai „griaužti“ medį.
Prie sveikinimo prisidėjo ir V. Jaugėlos mokinys Robertas Burkevičius: „Bandžiau perimti medžio drožybos amatą iš Vyto. Vėliau jis mane mokė fotografijos. Atidavė visą savo seną įrangą. Man didžiulė garbė pažinoti tokį žmogų. Lygiai tokia pati garbė man tarnauti tėvynei“, – sakė jaunuolis, išreiškęs viltį, kad ir jam Dievas leis nugyventi tiek metų, kiek jo mokytojas jau skaičiuoja, ir duos tokią pat tvirtą sveikatą.
Renginio metu prisiminta ir V. Jaugėlos pažinties su medžiu pradžia, pasakota, kaip į jo gyvenimą atklydo fotografija bei tapyba.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...