Plungė – giminės lopšys, kurio nevalia pamiršti

21810-16850Ne vieną šimtmetį žydų tautybės žmonės buvo neatsiejama Plungės gyvenimo dalis. Daugiausia prekyba ir amatais užsiėmę žydai gyveno kartu su žemaičiais, puoselėjo čia savo kultūrą, religiją, verslus. Jie sudarė kone pusę miesto gyventojų ir buvo aktyvūs bendruomenės nariai. XX-ojo amžiaus pradžioje, bėgdami nuo sunkmečio ir ieškodami geresnio gyvenimo, kai kurie žydai paliko Lietuvą. O 1941-aisiais, kai Lietuvą okupavo naciai, buvo įjungta žiauri šios tautybės žmonių naikinimo mašina.
Dabar tikrų žydų Plungėje nebėra. 2014-aisiais, kai plungiškiai atsisveikino su tautodailininku Jakovu Bunka, buvo sakoma, jog mirė paskutinysis Plungės žydas. Tačiau tai nereiškia, kad Plungė žydams nesvarbi – vis dar yra tokių, kurie čia grįžta kaip į savo giminės lopšį. Ir grįžta ne kaip turistai, o kaip įvairių veiklų iniciatoriai ir rėmėjai. Vieni tokių – iš Izraelio atvykstantys Abelis ir Glenda Levitai.

Apsistoja name, kuriame gyveno seneliai
Abelis ir Glenda Levitai į Plungę, kurią vadina giminės lopšiu, stengiasi atvykti kiekvienais metais. Atvažiavę visada apsistoja Telšių gatvėje esančiuose „Svečių namuose“ – čia iki 1941-ųjų gyveno Abelio seneliai, o kieme dar visai neseniai augo šimtametė jų sodinta obelis.
A. ir G. Levitai pirmąkart Plungėje apsilankė lygiai prieš 20 metų. Per tą laiką jie daug ką spėjo nuveikti: rūpinosi, kad būtų atnaujintas žydų memorialas Kaušėnuose, padėjo kurtis „Saulės“ gimnazijoje įsteigtam Tolerancijos centrui, iki šiol prisideda rengiant Žemaitijos moksleivių meninės raiškos konkursą Ronaldo Harvudo premijai laimėti.
Iš Plungės – į Pietų Afriką
Pasakodamas savo giminės istoriją, A. Levitas pirmiausia paminėjo Plungėje gyvenusius savo prosenelius – Mirą ir Notę Levitus. Vyras sakė žinąs, kad jo prosenelis mirė 1904 metais nuo plaučių uždegimo. O prosenelės Miros paminklą jis surado prie Senamiesčio mokyklos, kur yra žydų kapinės.
A. Levito seneliai Aba ir Šeina Levitai buvo įsikūrę pačiame miesto centre – Telšių g. 13, kur augino net aštuonetą vaikų. Vyriausiasis iš sūnų buvo A. Levito tėvas. 1913-aisiais, ieškodamas geresnio gyvenimo, jis nusprendė emigruoti į Pietų Afriką. „Tie laikai Lietuvos žydams buvo ypatingai sunkūs, tad ne vienas paliko Lietuvą. Daugelio tikslas buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, bet ne visi turėjo galimybių ten nuvykti. Nemaža dalis tuometinių emigrantų rinkosi ir Pietų Afriką. Ten išvyko ir mano tėvas. Jį priėmė anksčiau ten įsikūrę giminaičiai“, – pasakojo svečias.
Vyro teigimu, tais laikais daugelis žydų iš Lietuvos išvykdavo visiškai tuščiomis rankomis. Pietų Afrikoje jie važinėdavo iš vieno ūkio į kitą, pardavinėdavo įvairius smuklius daiktus ir taip prasigyvendavo. Nuosavą verslą ten sukūrė ir Abelio tėvas. Ten jis susipažino su Šeina Šuraite, kuri 1915-aisiais į Pietų Afriką atvyko iš Kretingos. 1929-aisiais jiedu susituokė. A. Levitas gimė 1935-aisiais.
„Mano tėvas pirmąkart į Lietuvą sugrįžo 1931-aisiais. Aplankė motiną, brolius, seseris. Dar sykį buvo atvykęs 1938 metais, dėjo visas pastangas, kad artimuosius išsivežtų į Pietų Afriką, bet valdžios atsakymas visada būdavo neigiamas. Žinau, kad jie labai norėjo išvykti, bet turtingosios šalys – JAV, Anglija, Pietų Afrika, Kanada, Australija – jų nepageidavo. Tad liko čia, kur mano senelės laukė pats baisiausias likimas – duobė Kaušėnuose“, – pasakojo A. Levitas.
Į Lietuvą – su sunkiomis emocijomis
Izraelyje gyvenantys A. ir G. Levitai sako visą gyvenimą norėję aplankyti Plungę, apie kurią tiek daug girdėjo iš Abelio tėvų. Kol šalį buvo okupavę rusai, to padaryti negalėjo, bet, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, mintis atvykti į protėvių žemę vis nedavė ramybės. „Pirmiausia susisiekiau su Plungėje gyvenusiu Jakovu Bunka, kuris buvo kone vienintelis, galėjęs supažindinti mus su čia gyvenusių žydų istorija. Nors aš nemokėjau lietuviškai, o jis – angliškai, mes šiaip ne taip susikalbėjome ir sutarėme dėl mūsų vizito į Lietuvą. Kai atvykome, Vilniuje mus pasitiko Jakovo sūnus Eugenijus Bunka. Jis iki šiol yra dešinioji mūsų ranka Plungėje“, –  pasakojo A. Levitas.
Tąkart Abelis ir Glenda ne tik susitiko su J. ir E. Bunkomis, iš kurių daug sužinojo apie savo giminę ir jos likimą, bet ir aplankė ypatingą įspūdį palikusią žydų nužudymo ir palaidojimo vietą Kaušėnuose. „Lietuvoje mane nuolat lydi sunkios emocijos. Ir šįkart teko autobusu važiuoti iš Biržų į Plungę, tad turėjau daug laiko apžvelgti apylinkes ir pamąstyti – apie tai, kaip mano tautiečiai čia gyveno, kaip gyvenimas juos vertė išvykti iš čia ir koks baisus likimas ištiko pasilikusiuosius. O ką jau bekalbėti apie tą kartą, kai pirmąkart nuvykau prie masinės kapvietės, kurioje – ir mano artimieji“, – mintimis dalijosi svečias.
Pirmasis darbas – atnaujinti memorialą
1998-aisiais pirmąkart aplankę Lietuvą, Levitai čia sugrįžo po trejų metų. Ir jau ne vieni – Plungėje jie surengė giminės susitikimą, į kurį atvyko 43 asmenys iš aštuonių pasaulio šalių. Tarp jų – ir Nobelio premijos laureatas Maiklas Levitas bei jo mama, kuriai dabar, beje, – jau 103-eji.
„Tada visi kartu apsilankėme Kaušėnuose. Pamenu, grįžtant į autobusą, Jakovas, paėmęs mane už rankos, dėkojo už atvykimą ir paprašė pagalbos – ar negalėtume paaukoti pinigų Kaušėnų memorialui sutvarkyti. Kai apie tai pasakiau savo giminaičiams, visi sutiko pagelbėti. Ir tai buvo pirmas kartas, kai prisidėjome prie savo tautybės žmonių atminimo. Man tai – vienas svarbiausių gyvenimo momentų, kurio niekada nepamiršiu“, – jautrią temą palietė A. Levitas.
Iš giminaičių surinktus pinigus Abelis perdavė E. Bunkai, kuris rūpinosi memorialo atnaujinimu. Kaip sakė A. Levitas, dabar Kaušėnai – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje viena įspūdingiausių holokausto vietų. Ir dėl to, kad tvarkinga, ir dėl to, kad yra įamžinti čia nužudytųjų vardai ir pavardės. „Ant daugelio masinių kapviečių randame tik skaičius – kiek žydų ten palaidota. O Kaušėnuose iš 1 800 palaidotųjų esame išsiaiškinę ir įamžinę 1 200 žmonių vardus ir pavardes. Taip parodome, kad svarbūs ne tik skaičiai, bet ir kiekvienas žmogus. Ir tai daro didžiulį įspūdį“, – sakė E. Bunka.
Beje, Kaušėnuose laukia ir dar vienas didelis darbas – norima ypatingai pagerbti kapvietę, kurioje palaidotos 84 žydaitės gimnazistės. Vėlgi norima surašyti jų vardus ir pavardes, deja, 13-ka iš jų kol kas neidentifikuotos.
Dėmesys talentingam jaunimui
Atvykę į Plungę Levitai susipažino ne tik su Bunkų šeima, bet ir su Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Zita Paulauskaite, kuri jau daug metų domisi Plungės žydų istorija, ir su „Saulės“ gimnazijos mokytoja Danute Serapiniene, kurios iniciatyva mokykloje įsteigtas Tolerancijos centras. „Siekdami, kad tas centras gyvuotų, Danutės paklausėme, ar nereikia kokios pagalbos. Ji pasakė, kad mokykla skiria du kabinetus, bet juos reikia sutvarkyti. Kadangi tvarkant memorialą buvo likę pinigų, mes mielai prisidėjome“, – pasakojo svečias.
Dar tampresni ryšiai tarp gimnazijos ir Levitų užsimezgė tuomet, kai izraeliečiai čia ėmėsi organizuoti Žemaitijos moksleivių meninės raiškos konkursą Ronaldo Harvudo premijai laimėti. Kaip kilo tokia mintis? „Aš ir Ronaldas Harvudas, kuris yra visame pasaulyje garsus Oskaro premiją už scenarijų kino filmui „Pianistas“ gavęs dramaturgas, buvome bendramoksliai ir geri draugai. Bet niekada nebuvome išsikalbėję, kad abiejų mūsų tėvai į Pietų Afriką emigravo iš Plungės. Tai sužinojau tik perskaitęs Ronaldo knygą. Tuomet pasiūliau jam – vykstam į Plungę. Ir atvykom – mudu su Glenda ir Ronaldas su žmona Nataša. Tuomet ir kilo mintis paskatinti talentingą Žemaitijos jaunimą“, – pasakojo Levitai, kurių iniciatyva kitų metų pavasarį bus surengtas jau 12-asis toks konkursas.
„Šis konkursas ir yra viena iš priežasčių, dėl kurios šįkart vėl esame Plungėje. Džiaugiamės, kad tokiu būdu – per meninę raišką – galime puoselėti savo tautiečių atminimą. Juolab kad jaunimas – dainuojantis, šokantis, vaidinantis, piešiantis – noriai į tai įsitraukia. Mes apie tai esame paruošę vaizdinę medžiagą, kurią jau pristatėme JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos ir Izraelio žydams“, – džiugia gaida pokalbį baigė svečiai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...