Slėnio ir alėjos projektas visuomenei – nė motais

slenisPirmadienį visuomenė buvo kviečiama į viešą projekto „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ pristatymą. Jį surengė projektą darantis  UAB „Architekto vizija“ vadovas, iš Plungės kilęs profesorius Algirdas Žebrauskas. Viešame pristatyme, žinoma, laukta visuomenės, bet… jos kaip ir nebuvo. Neaktyvūs plungiškiai buvo ir tuo laikotarpiu, kai galėjo raštu teikti su šiuo projektu susijusius pasiūlymus. Architektas gavo vienintelį prašymą – išsaugoti tarp Laisvės paminklo ir tilto per Babrungą augančius medžius. Daugiau niekas jokių pageidavimų neišsakė. Ar tai reiškia, kad mums neįdomu, kokie darbai numatyti kone pačioje miesto širdyje – Babrungo slėnyje ir Laisvės alėjoje?

„Kad kurdami nesunaikintume“
Visuomenei parengtą informaciją prof. A. Žebrauskas pateikė tiems, kas atėjo į pristatymą  – Savivaldybės administracijos darbuotojams, Savivaldybės tarybos,  Plungės apylinkės teismo, Viešosios bibliotekos, darbus atliksiančios UAB „Plungės lagūna“ atstovams bei šalia slėnio esančios Vandos Rutkevič gatvės gyventojai.
Prof. A. Žebrauskas pristatymą pradėjo nuo istorinės dalies. „Rekonstruojant būtina atsižvelgti į tai, kas ir kaip čia buvo praeityje. Dirbti turime kuo nuosekliau, atsigręždami į istoriją, kad kurdami nesunaikintume to, kas išties svarbu“, – akcentavo architektas. Remiantis 1894 metų Plungės miesto planu, akivaizdu, kad pagrindiniai objektai anuomet buvo Turgaus aikštė (dabar – Senamiesčio a.) ir bažnyčia. Tarp jų driekėsi Vytauto gatvė, turėjusi intarpą – Laisvės alėją, kurios pagrindiniai segmentai – jos pradžią žyminti Šv. Florijono skulptūra, kuri čia stovi nuo XIX amžiaus, ir 1928  m. statyti pradėtas Laisvės paminklas.
Kaip pasakojo A. Žebrauskas, senos fotografijos liudija, kad Laisvės alėjos pradžioje stovėjo šulinys, iš kurio aplinkiniai nešėsi vandenį, atvykėliai girdė arklius. Be to, šioje vietoje vykdavo įvairūs visuomenės susiėjimai. Kiek tolėliau driekėsi keturių eilių liepų bulvaras, kuris yra vienas iš trijų istorinių liepų bulvarų Lietuvoje (kiti du – Kaune ir Vilniuje). „Šis 1894 metų planas mums duoda kryptį, kaip Laisvės alėją turėtume formuoti dabar – kad reikia orientuotis į dvi skulptūras, akcentuoti vandenį, kaip formuoti želdynus ir alėjos erdves“, – kalbėjo profesorius.
Dabartinė estrada – nepatogi žiūrovams
Kaip atrodė Babrungo upės slėnis, matyti iš 1944 metais vokiečių karo aviatorių darytos nuotraukos. Dabartinės J. Biliūno gatvės dar nebuvo, prie slėnio buvo priartėję gyventojų ūkiniai pastatai. Vieta arčiau upės vingio buvo šlapia, per ją buvo iškasti kanalai.
Sovietmečiu slėnyje pastatyta estrada, A. Žebrausko įsitikinimu, visiškai nepatogi žiūrovams  – amfiteatras įrengtas taip, kad žmonėms į akis spigina saulė, be to, stebėdami atlikėjus jie priversti matyti ir ūkinius pastatus. „Dar nuo graikų laikų amfiteatrai buvo statomi taip, kad sėdintieji juose galėtų gėrėtis gražiausiu vaizdu, o čia jis orientuotas į kažkokius pastatus“, – minėjo projekto autorius.
Pasak architekto, slėnio nepuošia ir gerokai pavargęs raudonų plytų statinys, kuris einant nuo Laisvės alėjos parko link uždengia vieną gražiausių Plungės vaizdų – puikų upės vingį.
Pastatą nugriaus, amfiteatrą perkels
Kalbėdamas apie tai, ką numatoma daryti Babrungo slėnyje, A. Žebrauskas akcentavo, kad pirmiausia bus ištaisytos dvi didžiausios klaidos – bus nugriautas vaizdą užstojantis raudonasis pastatas ir į kitą vietą perkeltas amfiteatras. Jis į slėnio šlaitą bus „įsodintas“ taip, kad žiūrovai galėtų gėrėtis parku, laikrodine ir upe. Be to, saulė jiems švies ne į akis, o į nugaras. Po amfiteatru bus įrengtos techninės patalpos ir tualetai.
Už amfiteatro, ties J. Biliūno gatve, bus įrengta apžvalgos ir automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje tilps 32 transporto priemonės. „Šiuolaikiniam žmogui reikia patogumo. Niekas nenori kelis kilometrus eiti į parką, kad jame pasivaikščiotų ar sudalyvautų renginyje. Visi nori atvažiuoti. Juk Telšiuose, kol nebuvo sutvarkyta Masčio pakrantė, prie ežero nebuvo nė vienos vietos automobiliui statyti. Dabar jų – 350. Ir visos nuolat užimtos. Vadinasi, yra reikalingos“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Be to, slėnyje planuojama atkurti dalį natūralaus upės šlaito, atnaujinti takus, senamiesčio tipo trinkelėmis iškloti V. Rutkevič gatvę, įrengti komunikacijas, kurios reikalingos į muges atvykstantiems prekeiviams. Žinoma, nebus pagailėta apšvietimo. „J. Biliūno gatvė, Babrungo slėnis ir Laisvės alėja yra tie taškai, per kuriuos žmonės viliojami į gražiausią miesto vietą – parką. O jie ten neis tol, kol bus tamsu ir nesaugu. Taigi jei įrengiant apšvietimą bus taupoma, parkas žmonių nesulauks. Jie eina į šviesą. Žiūrėkit, juk ir prekybos centrų įėjimai yra kur kas ryškiau apšviesti nei visa kita“,  – mintimis dalijosi profesorius.
Alėjoje – fontanai ir naujos liepos
Pristatydamas permainas Laisvės alėjoje, architektas paminėjo, kad jos pradžioje atsiras vandens akcenta. Tiesa, ne šulinys, kaip kad buvo kadaise, o du fontanai  – kaskadinis (kuris tarsi atkartos Dariaus ir Girėno gatvėje esantį Babrungo krioklį) ir šiuolaikiškas grindinio fotodinaminis. Jie bus įrengti tarp laiptų, kuriais iš Vytauto gatvės nusileidžiama į alėją. Ten numatyta ir vieta nedideliems renginiams. Kitas visuomeninio pobūdžio arealas – prie Laisvės paminklo, kur švenčiamos įvairios valstybinės šventės.
„Gal kažkam ir labai skaudės dūšią, bet turiu pasakyti, kad visos senosios Laisvės alėjos liepos bus keičiamos naujomis – žemesnėmis, lengviau formuojamomis. Sprendimas atrodo drastiškas, bet taip liepia ir arboristai, ir specialusis šios teritorijos planas. Naujieji želdynai bus sodinami zigzago principu – kad alėja būtų kuo šviesesnė“, – kalbėjo profesorius. Jo įsitikinimu, dabar ji – labai tamsi, niūri ir užgožta, į ją visiškai neprasiskverbia saulė. Be to, per senus ir didelius medžius nuo Vytauto gatvės nesimato gražiausių dalykų – Laisvės paminklo, Vaikų bibliotekos pastato ir vartų. O atsistojus kitam jos gale nematyti Šv. Florijono. „Šiuos segmentus tiesiog būtina atverti. Laisvės paminklas turi matytis iš visų pusių, nes dabar ne vienas plungiškis net nežino, kad toks mieste yra“, – įsitikinęs A. Žebrauskas.
Profesoriaus pristatytas permainas, kurios atrodo lyg iš fantastinio filmo, susirinkusieji pasveikino plojimais. Kai visa tai bus įgyvendinta, panašu, kad Plungė įgis puikią traukos vietą. Bus kur pasivaikščioti (palei patį Babrungo vingį numatytas naujas pėsčiųjų takas), pasėdėti (ant suoliukų alėjoje arba ant žolės slėnyje, atsinešus pledą ir užkandžių), nusifotografuoti (prie įspūdingo kaskadinio fontano, kurį puoš užrašas „Plungė“) ir kitaip smagiai praleisti laiką. Ir nebereikės pavydėti telšiškiams, kurie tokia traukos vieta, sukurta to paties A. Žebrausko, džiaugiasi jau ne vienerius metus.
Priminsime, kad sutartį dėl šio projekto įgyvendinimo Savivaldybės administracija ir jungtinės veiklos partneriai UAB „Irdaiva“ bei UAB „Plungės lagūna“ pasirašė dar gegužės mėnesį. Projekto vertė – 3,5 mln. eurų. 85 procentus šios sumos sudarys Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšos. Likusi dalis  – atitinkamai po 7,5 proc.  – Savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos. Darbams atlikti numatytas 18  mėnesių terminas. Pabaigus viešinimo procedūrą, laukia kitos: bus rengiamas techninis darbo projektas, atliekama jo ekspertizė, prašoma leidimo statybai. O tada prasidės ir patys statybos darbai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...