Dirbti žada be giminių

21811-16943Nuo lapkričio 2-osios „Plungės šilumos tinklams“ pradėjęs vadovauti plungiškis Arūnas TAMOŠAUSKAS jau spėjo užsitarnauti ramaus, protingo ir dalykiško žmogaus vardą. O bendraudamas su žurnalistais jis sakė sieksiąs būti maksimaliai atviras visuomenei, mat tokios skandinaviškos verslo kultūros išmoko du dešimtmečius dirbdamas bankininkystės sektoriuje. „Žemaitis“ kalbėjosi su A. Tamošausku apie pirmuosius įspūdžius naujose pareigose ir laukiančius iššūkius.

– Atranka į „Plungės šilumos tinklų“ direktoriaus pareigas pakrypo gana netikėta linkme, mat kiti du kandidatai, siekę šio posto, kažkodėl atsisakė. Ar pats nesvarstėte galimybės pasitraukti?
– Išties, jau buvau numojęs ranka. Susitaikiau su tuo, kad, deja, nebuvau pasirinktas. Gyvenau kitais planais ir kitais reikalais, kai sulaukiau siūlymo užimti šias pareigas. Neslėpsiu, dvejonių buvo. Bet apsispręsti padėjo vienas sau pačiam užduotas klausimas. Pagalvojau  – jeigu pats norėjau šio darbo ir jo siekiau, kodėl dabar turėčiau pasitraukti? Tai būtų buvę nesąžininga prieš save patį ir prieš kitus.
– Gal gąsdino nauja ir dar nepažįstama sritis? Juk atėjote iš bankininkystės sektoriaus.
– Esu baigęs gamybos ekonomikos ir valdymo studijas. Ir pirmasis mano darbas buvo susijęs su gamyba. Įsidarbinau „Litodoje“, kuriai, be kitų padalinių, priklausė ir pramoninė katilinė. Per ketverius metus čia pakilau į finansų direktorius. Vėliau buvau pakviestas dirbti į banką. Dirbant bankininkystėje prabėgo beveik 20 metų. Čia susidūriau su vakarietiška, o vėliau ir su skandinaviška verslo kultūra. NORD/LB bankas, kuriame dirbau, iš pradžių buvo valdomas vokiečių finansinės grupės, vėliau jį perėmė norvegai. Man buvo pavesta dirbti su Telšių, Plungės ir Klaipėdos skyrių darbuotojais, kuruojančiais verslo sektorių ir privačius klientus. Teko glaudžiai bendradarbiauti su įvairiomis įmonėmis, matyti jų priimamus sprendimus. Beje, buvau vienas iš tarpininkų suteikiant paskolą „Plungės šilumos tinklams“ katilinei Lentpjūvės gatvėje statyti. Ta patirtis niekur nedingo, ją atsinešiau čia.
– Gal galiu paklausti, kuo šildote savo namus?
– Suprantu, kodėl to teiraujatės (juokiasi – aut.) Gyvenu nuosavame name, kurį šildome dujomis, tad dėl to neturiu jokių asmeninių interesų. Tiesa, centralizuotai tiekiama šiluma naudojasi mano mama, gyvenanti daugiabutyje Plungėje.
– Tad bent iš mamos turbūt žinote, kad šiluma Plungėje nuolat brangsta ir žmonėms darosi vis sunkiau apmokėti „Plungės šilumos tinklų“ siunčiamas sąskaitas?
– Žinau tą ir ne tik iš mamos. Iš tikrųjų vienas pagrindinių mano ir visos įmonės tikslų, kurį užsirašęs turėčiau pasikabinti čia, savo kabinete ant sienos, – užtikrinti vartotojams kuo pigesnę šilumą. Kaip pagrindinę užduotį man tą įvardino ir įmonės valdyba.
– Vis dėlto turbūt turime būti realistai ir suprasti, jog net atėjus naujam direktoriui neverta tikėtis, jog šiluma kada nors atpigs?
– Jūs teisi. Yra dalykų, kurių mes negalime pakeisti. Vienas tokių – biokuro kaina, kuri vis kyla. To mes negalime kontroliuoti, tad belieka tik konstatuoti faktą. Kaip bebūtų, biokuro kaina išlieka konkurencinga lyginant su dujų, tad niekas nekvestionuoja to, jog reikia orientuotis į biokuro katilines. Tas siekis įrašytas ir Nacionalinėje energetikos strategijoje.
– Plungė šiuo atžvilgiu jau toli pažengusi. Didžioji dalis šilumos čia pagaminama naudojant biokurą. Vis dėlto dar laukia nemažai sudėtingų sprendimų, kuria linkme eiti toliau. Turiu omeny santykius su „Plungės bioenergija“ ir daug metų neišsprendžiamą dviejų šildymo sistemų sujungimo klausimą. Ir vienu, ir kitu atveju jūsų, kaip įmonės vadovo, žodis bus labai svarbus.
– Išties, atėjau dirbti labai įdomiu metu, kuris žada daug iššūkių. Be abejo, turėsime pareikšti savo nuomonę, vis dėlto galutinius sprendimus priims Savivaldybės taryba. Žinau dabartinę situaciją dėl bendradarbiavimo su „Plungės bioenergija“. Visas šis reikalas per daug metų taip susipynė, kad bus sunku išnarplioti. Esame pasiryžę dirbti, eiti į Savivaldybės tarybos komitetų posėdžius, diskutuoti šiomis temomis, kad būtų rastas tinkamiausias sprendimas. Bet kokiu atveju, koks jis bebūtų, mano pagrindinis tikslas – kuo mažesnė šilumos kaina vartotojams ir saugus jos tiekimas – nesikeis.
– Užsiminėte, kad iš dalies sprendimai dėl šilumos ūkio būna politiniai. O jūs pats priklausote kuriai nors politinei partijai?
– Nepriklausau ir nesu buvęs jokioje partijoje, nors tokių pasiūlymų buvo. Dirbant banke jo akcininkai griežtai nerekomendavo veltis į politinę veiklą, tad taip ir likau nuošaly. Žinoma, buvo studijų metai, buvo Sąjūdis, bet tai jau visai kiti reikalai. O dabar kaip eilinis pilietis dalyvauju rinkimuose, skaitau laikraščius, seku įvykius, bet tik tiek.
– Pakalbėkime apie buvusio „Plungės šilumos tinklų“ direktoriaus palikimą, kurį radote atėjęs dirbti į šią įmonę.
– Kaip jau minėjau, skaitau laikraščius, todėl žinau, kur link sukate (juokiasi – aut.). Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad nė vieno čia dirbančio savo giminaičio aš neradau ir galiu garantuoti, kad ateity jų čia neatsiras. Dirbant banke į kraują įauga taisyklė, jog negali būti jokių protekcijų. Net tokio klausimo nekyla. Nepaisant to, visiems kasmet primenami darbo etikos ir elgesio standartai. Taip, buvusio direktoriaus artimųjų tarp darbuotojų yra, bet dabar juos vertinsiu naujai  – pagal tai, ką ir kaip jie dirba, o ne pagal kažkokias pažintis ar giminystės ryšius. Jei žmogaus atliekamos funkcijos yra reikalingos įmonei, jei jis dirba gerai, yra iniciatyvus ir perspektyvus, tegul dirba toliau.
– Negaliu nepriminti pavasarį ekspertų pristatytos Plungės šilumos ūkio studijos, kuri atskleidė, jog sudėjus „Plungės šilumos tinkluose“ ir „Plungės bioenergijoje“ dirbančių žmonių skaičių, vienai Plungėje 2016 metais realizuotai šilumos gigavatvalandei teko 1,34 darbuotojo, kai tuo tarpu šalies vidurkis buvo 0,57 darbuotojo. Jums turbūt jau žinoma ši studija ir joje pateikti minėtieji skaičiavimai?
– Taip, turiu šią studiją ant stalo ir atidžiai nagrinėju. Bet nesutikčiau su tuo, kad Plungės šilumos ūkyje dirba per daug žmonių. Tokiu atveju turėtume lyginti, kokius kiekius šilumos į tinklus patiekia, tarkim, didžiulės Vilniaus ir Kauno katilinės, ir kiek jos pagaminama Plungėje. Reikia nepamiršti, kad „Plungės šilumos tinklams“ priklauso ir 12 mažųjų katilinių kaimo vietovėse. Ten darbo jėgos poreikis labai didelis. Tarkim, mažytei Šateikių katilinei sezono metu reikia 4-ių darbuotojų. Eksploatuoti tas katilines mums yra ekonomiškai nenaudinga, nes jų išlaikymo sąnaudos gana didelės, bet toks buvo politinis sprendimas ir turime jį vykdyti.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...