Žvilgsnis į praeitį

4662Buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvės kovų dalyvius, jų šeimų narius vienijanti organizacija gimė kartu su Sąjūdžiu. Pirmieji pradėjo burtis buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai, Sibiro tremtiniai. 1988  m. liepos 30 d. prie Kauno pilies liekanų susirinko nemaža grupė jų. Buvo nutarta įkurti politinių kalinių ir tremtinių organizaciją. Kauno architektų namuose įvyko steigiamasis susirinkimas ir buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas.

O tais pačiais metais, spalio 29 dieną, Kauno sporto halėje buvo sušauktas pirmasis visuotinis buvusių politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas. Po jo visos Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo steigtis „Tremtinio“ klubo skyriai. Steigiamajame suvažiavime dalyvavo grupė aktyvių Sąjūdžio narių, buvusių tremtinių iš Plungės. Tai Irena Kudžmienė, Eugenijus Barniškis, Bronė ir Jonas Buitkai, Natalija Skuodienė. Grįžtant iš suvažiavimo jiems kilo mintis kurti „Tremtinio“ klubą ir Plungėje.
1988 metų lapkritį Plungėje įvyko pirmasis steigiamasis susirinkimas. Įkurtas klubas, išrinkta jo taryba ir skyriaus pirmininkas. Juo tapo Eugenijus Barniškis, tarybos nariai: Irena Kudžmienė, Jonas Buitkus, Natalija Skuodienė, Vytautas Turskis ir kiti. Buvo kviečiami tremtiniai, politiniai kaliniai, pildomos anketos, sudaromi sąrašai pagal trėmimo vietas ir metus.
Gydytoją Ireną Kudžmienę suvažiavimo metu išgirstos Kauno tremtinių choro dainos paskatino suburti dainuoti mėgstančius tremtinius bei politinius kalinius. Susibūrė nedidelis būrelis. Pirmieji dainininkai: Irena Kudžmienė, Natalija Skuodienė, Eugenijus Barniškis, Aniceta ir Vincas Kundrotai, Bronė ir Jonas Buitkai, Juzefa Giniūnienė, Albertas Norvydas. Vadovauti šiam ansambliui pakviesta muzikos mokytoja Agnietė Lizdenytė.
Pirmasis ansamblio koncertas įvyko 1989 m. vasario 16  d., kai po ilgų okupacijos metų buvo laisvai švenčiama Nepriklausomybės diena. Koncertas vyko senųjų Kultūros namų (dabartinių parapijos namų) salėje. Skambėjo skausmą ir ilgesį, graudžią ir rūsčią tremties tikrovę, Tėvynės netektį primenančios dainos. Vieni šluostėsi ašaras, kiti bandė pritarti. Pasisekimas buvo didžiulis. Tačiau vienas kitas, buvęs sovietinis „patriotas“, nuleidęs galvą išdūlino iš salės arba sėdėjo nudelbęs akis žemyn.
Tremtiniai pradėjo vežtis artimųjų palaikus iš Sibiro ir perlaidoti. Prasidėjo partizanų paieškos, paminklų statymas, jų šventinimai, Gedulo ir Vilties dienos minėjimai prie geležinkelio stoties ir kiti renginiai. Tremtinius pradėjo kviestis į mokyklas. Jie nuoširdžiai pasakojo mokiniams savus išgyvenimus.
Per tris dešimtmečius keitėsi organizacijos pirmininkai, tarybos nariai, atlikti darbai ir įgyvendinti siekiai. Vienus skyriaus narius keitė kiti, daug tremtinių iškeliavo Anapilin, juos pakeitė jų vaikai, gimę tremtyje.
Gruodžio 2 dieną visus tremtinius, politinius kalinius, gimusius Sibire, jų šeimų narius kviečiame į organizacijos 30-mečio minėjimą. Renginys prasidės 12 val. šv. Mišiomis Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po jų visi kviečiami į filialo būstinę Vytauto g. 9, II  aukšte.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...