„Mes – kaip viena šeima“

21811-16962Niekas nedrįs paneigti, jog į folklorą sudėta mūsų protėvių išmintis, kasdienybės atspindžiai. Mūsų senoliai su daina nesiskirdavo net dirbdami sunkiausius darbus. Liaudies kūrybą vertinantys žmonės sakydavo: kas gali būti mieliau už šienpjovio dainą laukuose, skambančią virš ką tik suguldytų pradalgių. Ne ką mažesnę reikšmę turėjo ir liaudiškas šokis. Tą puikiai suvokė ir būrys plungiškių, lygiai prieš trisdešimt metų susispietę į folkloro ansamblį „Gondinga“.
Trisdešimtmetis žmogus – dar jaunas, o tris dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas jau byloja apie brandą. Geriausias to įrodymas – praėjusio šeštadienio popietę Plungės kultūros centre vykęs „Gondingos“ jubiliejinis koncertas, skirtas paminėti ansamblio 30-metį. Net visko mačiusi TV laidų vedėja, folkloro dainininkė, atlikėja bei etnomuzikologė Loreta Sungailienė, kuriai buvo patikėtas renginio „vairas“, gražią sukaktį minintį kolektyvą įvardijo kaip vieną seniausių bei stipriausių visoje Žemaitijoje.

Atgal į pradžią
Prieš prasidedant koncertui, kurio metu dainos keitė šokius, pastaruosius – pasakojimai, smagūs nutikimai iš įvairių išvykų, prisiminta kolektyvo istorija. Verčiant begalę nuotraukų, grįžta į 1988-ųjų kovo 12-ąją, kada laikraštyje „Kibirkštis“ pasirodė trumpa žinutė. Joje buvo rašoma: „Rajono kultūros namuose kuriamas folklorinis ansamblis. Mėgstančius liaudies muziką, dainą, šokį kviečiame kovo 16 d. 19.30 val. į Centrinės bibliotekos muzikos skaityklą.“
Kaip yra pasakojusi ansamblio vadovė Dalia Stasikėlienė, tąkart netikėta, kad tos kelios išspausdintos eilutės duos akstiną ilgam suburti to belaukiančius žmones ir įkvėpti gyvastį tradicinę žemaičių kultūrą propaguojančiam kultūros reiškiniui – folkloro ansambliui, kiek vėliau pasivadinusiam „Gondinga“.
Į pirmus susitikimus, vykusius bibliotekoje, rinkosi folkloru besidomintys plungiškiai. Susidomėjimas ir entuziazmas buvo nemažas. Tai lėmė tuometinei Lietuvos visuomenei aktualios atgimimo ir patriotizmo idėjos, piliečių poreikis įsilieti į tautinį judėjimą, žadinti tautos dvasią, prikelti tradicinės kultūros vertybes.
Kaip dabar prisimena „Gondingos“ senbuviai, ansamblio veiklą diktavo laikmetis:  vakaronės po Sąjūdžio mitingų, dainos prie naujai atidengiamų koplytstulpių… Su didžiuliu užsidegimu buvo atkuriamos kalendorinės šventės. Mūsų krašte įsibėgėjo folkloro rinkimas ir užrašinėjimas.
Juk tuo metu Plungėje ir gretimose vietovėse dar gyveno senolių, kurie savo širdyje ir atmintyje buvo išsaugoję brangias savo tėvų, senelių dainuotas dainas, šokius, jų melodijas, ratelius ir žaidimus. Tad iš šių senolių išgirsti, užrašyti ir išmokti sovietmečiu primiršti autentiški žemaičių šokiai, dainos, žaidimai prisikėlė naujam gyvenimui ir gaivino laisvės bei tradicinių tautos vertybių išsiilgusias sielas.
Kolektyvo branduolys išliko
Bėgant metams, vien tik patriotizmo nebeužteko. Iš kolektyvo reikalauta profesionalumo, mobilumo, gebėjimo greitai parengti koncertinę programą. Tai neįmanoma be talentingų ir meniškų žmonių. Dėl to nė kiek nenuostabu, jog veidai ansamblyje keitėsi.
Nepaisant to, kolektyvo branduolys išliko. Aušra Vaškienė, Kęstutis Vaitkus, Sandra Rupeikienė, Antanas Šalvis, Egidija Kliauzienė, Alvydas Bekėža –kartu „Gondinga“ nuo pirmųjų jos gyvavimo dienų.
Netrukus prie jų prisijungė Jūratė Šalvienė, Vytautas Gedrimas, Algirdas Kliauza. Vėliau – dar kiti.
Kolektyvo branduolys gyvuoja iki šių dienų. Ne keista ir tai, jog per tiek metų kūrėsi ir ansamblio šeimos, gimė ir augo vaikai, be kurių šurmulio tapo neįsivaizduojamos repeticijos, o žemaičių šokiai ir dainos jiems dar negimusiems įaugo į kraują.
Parengė ne vieną koncertinę programą
Jubiliejinį renginį vedusi L. Sungailienė akcentavo, kad tie prabėgę trys dešimtmečiai nenuėjo veltui – „Gondingai“ pavyko sukaupti savo žemaitišką repertuarą, kurio pagrindu buvo rengiama įvairiausia koncertinė programa, praturtinta tarmiškais pasakojimais, kalendorinių ir šeimos švenčių papročiais, teatrališkumo elementais.
Per visą tą laikotarpį parengta daugybė žemaitiškų koncertinių programų, įgyvendinti turiningi etnokultūros projektai, padaryti įrašai Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, išleistos kolektyvo garsajuostės ir dvi kompaktinės plokštelės. Folkloro ansamblis „Gondinga“ pasirodė ne vienoje respublikinėje ir pasaulio lietuvių dainų šventėje, tarptautiniuose folkloro festivaliuose ir kituose folkloro renginiuose.
L. Sungailienė gausiai susirinkusiai publikai priminė, jog 2002-aisiais ansamblis dalyvavo LTV laidoje – kapelų varžytuvėse „Duokim garo“ – ir entuziastingų žiūrovų, ypač plungiškių, palaikomas tapo antrosios vietos laimėtoju. Akcentuota ir tai, jog „Gondinga“ reprezentavo Plungę, o kartų ir visą šalį daugybėje svečių šalių.
Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, užsimezgę draugystės ryšiai su užsienio ir Lietuvos kolektyvais įkvėpė folkloro ansamblį „Gondinga“ surengti tarptautinį folkloro festivalį Plungėje. Taip gimė festivalis „Saulelė raudona“, gyvuojantis nuo 1996-ųjų.
Daugybė sveikinimų
Gražios sukakties proga folkloro ansamblį „Gondinga“ sveikino gausybė renginyje dalyvavusių žmonių. Visi džiaugėsi kolektyvu, jo veikla, gyrė už žemaičių kalbos išsaugojimą bei tikro žemaitiško rūbo populiarinimą. Ypač daug gražių žodžių nuskambėjo ansamblio vadovės D. Stasikėlienės adresu. Paklausta, kaip jaučiasi, ji sakė, jog ši diena tiek jai, tiek visam ansambliui – ypatinga.
Vadovė gyrė savo kolektyvo narius, sakydama, jog jie – tikrieji Lietuvos patriotai, kurie neiškeitė tėvynės į svečią šalį. „Mes – kaip viena šeima“, – susijaudinusi kalbėjo D. Stasikėlienė ir netrukus savo kolegoms bei visiems susirinkusiesiems dovanojo solinę žemaičių dainą. Žemaitiškomis dainomis renginį papuošė ir viešnia L. Sungailienė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...