Kad nebūtų lopas ant lopo

L1811-00031„Žemaitis“ jau rašė, kad netrukus Plungėje bus pradėtas įgyvendinti 3,5 mln. eurų vertės projektas, pagal kurį bus tvarkoma Laisvės alėja ir Babrungo upės slėnis. Jį rengęs UAB „Architekto vizija“ vadovas, iš Plungės kilęs profesorius Algirdas Žebrauskas aną savaitę dalyvavo Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje, kur aptarė kai kurias projekto detales.

Priminsime, kad lapkričio pradžioje visuomenė buvo kviečiama į viešą projekto „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ pristatymą. Atlikus viešinimo procedūrą, laukė kitos: parengti techninį darbo projektą, atlikti jo ekspertizę, gauti leidimą statybai. Kada prasidės patys statybos darbai, kol kas nežinia. Tačiau, kai jau pajudės, jų pabaiga numatyta po 18 mėnesių.
Prieš imantis darbų Vytauto gatvėje ir Laisvės alėjoje, architektas A. Žebrauskas su Plungės politikais nutarė pasitarti, ką daryti su teritorijomis, kurios į projektą neįtrauktos. O tokių yra nemažai. Tai ir dalis šaligatvio prie Savivaldybės pastato bei prie Šv. Florijono paminklo, ir kairėje pusėje esantys laiptai nuo Vytauto g. į Laisvės alėją, ir iš akmenų sumūryta atraminė sienelė bei šaligatvis prie įėjimo į Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, ir kt.
„Jei darysime tik tai, kas numatyta pagal projektą, gausis kažkoks keistas lopų principas. Tvarkysimės moderniai, o kažkas liks kaip buvę. Rezultatas – tokia pusiau užbaigta teritorija. Aš siūlau viską strateguoti taip, kad lopų vis dėlto nebūtų“, – nuomone dalijosi A. Žebrauskas.
Architekto teigimu, šias teritorijas reikėtų prijungti prie projekto ir viską tvarkyti išvien. Žinoma, projekto lėšų tam naudoti nebus galima – teks prisidėti iš biudžeto. Preliminari suma – apie 275 tūkstančiai eurų. „Mano siūlymas paprastas – kad tarp sutvarkytų teritorijų neliktų netvarkytų lopų. Reikia, kad viskas – sprendiniai, medžiagos, spalvos – būtų vientisa. Bet juk jūs ir patys tai suprantat, nereikia čia man jūsų įkalbinėti. Jei tvarkyti, tai viską, kad paskui netektų čia grįžinėti“, – kalbėjo profesorius.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narys Romas Remėza teiravosi: „Na, gerai, pačią Laisvės alėją mes sutvarkysime, o kaip visi tie barakėliai? Kaip jie atrodys prie modernaus stiliaus, prie fontanų? Kas juos sutvarkys?“
A. Žebrauskas jam atsakė: „Prieš kurį laiką, kol Masčio ežero Telšiuose pakrantės dar buvo šabakštynas, ir vietos gyventojai nesitvarkė. Gyvenusieji prie ežero buvo apsileidę, visų ūkiniai pastatai – į vandens pusę. O kai pakrantes sutvarkėme, tuoj visi sukruto – ir Savivaldybė savo teritorijas apgerbė, ir žmonės. Net raginti nereikėjo, visi stengėsi vieni nuo kitų neatsilikti, nes graži aplinka įpareigoja.“
Asta Beierle-Eigirdienė domėjosi, kokius augalus architektas siūlytų rinktis Laisvės alėjai. „Dabar kaip kokiose kapinėse – viską begonijom apsodinam, bet tikrai reiktų kažką kitą sugalvoti“, – sakė ji. Anot A. Žebrausko, būna, kad miestai pasirenka sau gėlę. Pavyzdžiui, telšiškiai, kurie birželį, per Šv. Petrą ir Povilą, švenčia Miesto šventę, savo gėle yra įvardiję kaip tik tuo metu žydintį bijūną. Jų pilna visame mieste. „Kažkokią gėlę gali pasirinkti ir Plungė. Aš siūlyčiau miestą puošti daugiamečiais augalais, vienmečiai tinka tik vazonuose“, – rekomendavo architektas.
Komitetas pritarė, kad į projektą ne-
įtrauktus lopus vis dėlto reikia sutvarkyti. Lėšų tam turėtų būti numatyta 2019  metų Savivaldybės biudžete.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...