„Vaikų gatvėje negaudome“

21811-16952Nuo rugpjūčio mėnesio naujose patalpose – Plungės darbo biržos pastate – dirbančios vaiko teisių apsaugos specialistės sako dabartinę situaciją, kai visuomenė maištauja prieš sugriežtintą vaiko teisių apsaugos tvarką, stebinčios lyg iš šono, mat tokių skandalingų situacijų dėl vaikų paėmimų iš tėvų mūsų rajone kol kas nebuvo. Užtat šeimų, kurios nesugeba tinkamai pasirūpinti savo atžalomis, visada buvo ir bus. Apie naująją tvarką bei visuomenės reakciją į ją „Žemaitis“ kalbėjosi su Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone patarėja Irmante BATAKIENE.

– Ar labai pasikeitė jūsų darbas nuo liepos 1-osios, kada įsigaliojo naujoji vaiko teisių apsaugos tvarka?
– Pasikeitimų buvo nemažai. Vienas tokių – nuo rugpjūčio dirbame naujose patalpose, kadangi mūsų funkcijos buvo atskirtos nuo Savivaldybės. Dabar kartu su Mažeikiais, Telšiais ir Rietavu priklausome Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Pasikeitė mūsų veiklos teisinis reglamentavimas.
 Noriu pabrėžti tai, kad dabar vaiką iš šeimos galime paimti tik gavę teismo sutikimą. Nauja ir tai, kad vaiko teisių apsaugos specialistai dirba visą parą. Dieną į pranešimus reaguojame mes, o po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis – budintys vaiko teisių apsaugos specialistai.
– Per vieną posėdį Savivaldybėje minėjote, kad dažniausiai vaikai iš šeimų paimami savaitgaliais ir vakarais. Kai dauguma ilsisi, jūsų profesijos žmonėms – pats darbymetis?
– Taip, tai tiesa, kadangi vakarais ir savaitgaliais gaunama daugiau pranešimų dėl girtaujančių asmenų, o jų šeimose dažnai būna ir vaikų. Pagal dabartinę tvarką gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą privalome jį patikrinti per tris dienas, jei pranešama apie smurtą prieš vaiką – per 6 valandas. Jei apie tai praneša policija, privalome reaguoti nedelsiant.
Nuvykę į namus turime nustatyti grėsmės lygį. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra pavojaus jo saugumui, sveikatai ir gyvybei. Paprastai tokioms šeimoms ar vaiko globėjams užtenka pagalbos iš šalies, ir jos susiima.
Visai kita situacija, jei nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuris rodo, kad vaiko sveikatai ir gyvybei kilęs pavojus. Tada vaikas turi būti nedelsiant paimtas iš tos aplinkos ir saugiai apgyvendintas, kol teismas, įvertinęs situaciją, nuspręs, ką daryti toliau.
Mes visada stengiamės, kad iš tėvų paimti vaikai atsidurtų jiems artimoje aplinkoje – pas senelius, giminaičius, pažįstamus asmenis. Jei tokių nerandam, galiausiai belieka Plungės socialinių paslaugų centro žinioje dabar esantys buvę Plungės vaikų globos namai arba budintis globėjas. Gaila tik, kad tokį Plungės rajone turime tik vieną. Žmonės pildami pamazgas ant laikinųjų globėjų, neva jie ima vaikus siekdami pasipelnyti, iš tikrųjų nepagalvoja, kokią meškos paslaugą daro. Kai tokia visuomenės nuomonė, kas gali benorėti imtis šio darbo?
– Girdime, kad kai kada ikiteisminiai tyrimai užsitęsia net iki pusmečio ir ilgiau. Kodėl reikia tiek laiko nuspręsti, galima vaiką grąžinti į šeimą ar ne?
– Ikiteisminio tyrimo mes negalime kontroliuoti. Jį atlieka teisėsaugos institucijos, tad jos ir galėtų paaiškinti, kodėl kartais tie tyrimai užtrunka. Bet matome, kad labai daug kas priklauso ir nuo pačių tėvų. Jei jie noriai bendradarbiauja, teikia visą būtina informaciją, lanko jiems paskirtus kursus, iš jų paimti vaikai netrunka grįžti namo.
Dar seniau buvo toks atvejis, kai tėvai, iš kurių vakarykščiai buvo paimti vaikai, nuo pat ankstaus ryto užverktom akim ėmė belstis į mūsų duris, po to bėgo į Vaikų globos namus žiūrėti, kaip ten jų atžalos. Taip ir turėtų elgtis tėvai. Deja, matome ir priešingų situacijų.
– Kiek vaikų teko paimti iš šeimų Plungės rajone nuo liepos, kai įsigaliojo nauja vaiko teisių apsaugos sistema?
– Nuo liepos pirmosios iki spalio pabaigos iš viso gavome 127 pranešimus apie galimus vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimus. Patikrinus pasitvirtino tik kiek mažiau nei pusė – 43 procentai. Per šį laikotarpį gavus teismo leidimą buvo paimti 8 vaikai. Iš jų 3 jau grąžinti tėvams, kuriems teikta pagalba padėjo pakeisti savo elgesį su vaikais. Kitų vaikų tėvai taip pat deda dideles pastangas susigrąžinti savo atžalas. Ir tik vieno vaikelio vienas iš tėvų nepriima pagalbos ir visiškai nesidomi savo vaiku, kur jis gyvena, kaip jam sekasi. Nors ir labai sunku, bet turime pripažinti, kad būna ir tokių tėvų.
– Ar būna atvejų, kad patys vaikai praneša apie jų neva tai pažeidžiamas teises?
– Per mano darbo praktiką yra buvę, kai atėjo įsimylėjusių paauglių pora. Aiškino, kad tėvai jų nesupranta, neleidžia susitikinėti. Galėjom tik išklausyti juos ir patarti pabandyti suprasti tėvus, kurie jaudinasi dėl jų ir nori jiems tik gero.
– Jauni tėvai dabar kalba apie tai, kad bijo, jog kaimynai paskųs juos dėl triukšmaujančių vaikų. Turbūt gaunate ir tokių skundų?
– Kodėl žmonės mano, kad mes esame visai kvailos ir nesuprantame, kas ir dėl ko skundžia? Kartą kreipėsi senyvo amžiaus moteris, skundėsi, jog kaimynų vaikai triukšmauja. Atsakėme jai, kad jie ir turi triukšmauti, nes vaikai yra vaikai. Kas kita, kai gauname pranešimą, kad namuose, kur yra vaikų, nuolat triukšmauja suaugusieji, vyksta išgertuvės, baliai. Tada jau vykstame žiūrėti, kas darosi.
– O jei šeima išties tvarkinga, bet vienas iš tėvų ar abu – išgėrę? Ar tai jau yra pagrindas atimti vaikus?
– Jei matome, kad suaugusieji dėl alkoholio elgiasi neadekvačiai, o vaikai palikti likimo valiai ir namuose nėra nė vieno blaivaus asmens, kuris galėtų jais pasirūpinti, ieškome tų asmenų artimųjų, kurie tą dieną ar naktį, kol tėvai išsiblaivys, galėtų priglausti vaikus. Visada vertiname bendrą situaciją, žiūrime, kokiomis sąlygomis vaikai gyvena, ar namie šilta, ar yra ko valgyti.
Pamenu, prieš kelerius metus vienas asmuo viešai ėmė piktintis, kad viena šeima prie Alsėdžių gyvena kone kaip tvarte, o mes neva nesirūpiname jų vaikais. Iš tikrųjų ta šeima ir tada, ir dabar mums yra žinoma. Pati buvau tuose namuose ir mačiau, kad buitinės sąlygos ten išties prastos. Bet mačiau ir tai, kad vaikais ten rūpinamasi, jie yra prižiūrėti, pavalgę, net kompiuterius turi, ant spintos išrikiuoti batai visiems metų laikams…
Žiūrint valdiškai, visada gali prikibti, kad gal vieni ar kiti namai neatitinka tavo švaros ir tvarkos standartų. Bet reikia suprasti, kad vaikams geriausia yra ne sterilioje valdiškoje institucijoje, bet savo namuose, su tėvais. Daug šeimų, stokojančių socialinių įgūdžių, gaudamos pagalbą užaugina savo vaikus. Tokia ir yra mūsų siekiamybė – kad vaikai augtų su tėvais.
– Alkoholis, socialinių įgūdžių stoka – pagrindinės rizikos šeimų problemos. Bet štai smurtinės vaikų bausmės plačiai buvo (ir tebėra) paplitusios visuose socialiniuose sluoksniuose. Po berniuko ir mergytės paėmimo iš vienos kauniškių šeimos skandalo susidarė įspūdis, kad žmonės vis dar netiki, jog įstatymai draudžia tampyti, purtyti, vaikus, jiems pliaukštelėti.
– Tikrai taip. Ir negali būti nė kalbos apie pateisinamą smurtavimą. Pagalvokit patys – jei dėl kažko supykęs viršininkas truputį patampys jus ar trinktelės į galvą, nors ir nestipriai, – ar jums tai atrodys normalu? Ar bandysite pateisinti sakydami, kad jis tik norėjo pamokyti ar paauklėti? Tikrai ne. Tad kodėl pateisiname smurtą prieš vaikus, jei patys neleistume, kad su mumis taip elgtųsi?
– Kas dažniausiai praneša apie galimą grėsmę vaikui?
– Daugiausiai pranešimų gauname iš policijos pareigūnų. Bendradarbiaujam ir su ugdymo įstaigomis. Lopšelių-darželių auklėtojos sako, kad dabar jau patys tėvai perlenkia lazdą, atvedę vaiką stresuoja dėl kiekvieno įbrėžimo ant jo kaktos, klausia, ar auklėtojos nepraneš mums. Labai gaila, kad visuomenė dabar taip įbauginta.
– O su medikais ar keičiatės informacija?
– Galiu tik apgailestauti, kad iš jų pranešimų beveik negauname. Žinau, kad visai kitokia situacija yra susiklosčiusi Klaipėdoje, kur medikai tuoj praneša apie kiekvieną įtartiną gimdyvę, prašo vaiko teisių apsaugos specialistų pasidomėti, kaip gyvena mama, į kokią aplinką parsiveš mažylį. Dažnai informuoja ir apie medikams pristatomus sužalotus ar susižalojusius vaikus. Norėtųsi, kad ir mūsų medikai būtų pilietiškesni.
– Per neseniai visoje Lietuvoje vykusią socialinę „Raudono baliono“ akciją, kvietusią reikšti nepasitenkinimą dėl iš šeimų paimamų vaikų, Plungės aikštėje sutiktos mamos dalinosi gandais, kad dabar moksleivius vaiko teisių apsaugos specialistai stabdo jau ir gatvėje, einančius iš pamokų, kažko klausinėja. Ar tai tiesa?
– Labai gaila, kad žmonės tiki tokiais absurdiškais gandais. Jeigu ir turime įtarimų, kad šeimoje kažkas negerai, niekada nevykstame į vaiko mokyklą ar darželį, juo labiau negaudome vaikų gatvėje ir ten jų netardome. Jei vaikas jau gali kalbėti ir papasakoti apie save, kalbamės su juo jo gyvenamoje aplinkoje, prieš tai apie mūsų vizitą informavę tėvus ar globėjus. Bet tai jokiu būdu nėra apklausa, o tik bandymas išgirsti vaiko nuomonę. Apmaudu, kad tokiose akcijose dalyvaujantys ir visokiais gandais tikintys žmonės neužeina pas mus pasikalbėti, paklausti, kaip yra iš tikrųjų.
– Ar jūs pati arba jūsų kolegės savo kailiu jaučiate dabartinį visuomenės pyktį ant visų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje?
– Matome, kas vyksta kituose miestuose, girdime apie žmonių protestus, bet pas mus ramu. Gal mes kokioj kitoj respublikoj gyvenam? Tie žmonės, su kuriais dirbame, niekada nebuvo labai pozityviai nusiteikę mūsų atžvilgiu, tad čia didelių pasikeitimų kaip ir neįvyko. O aplinkiniai…
Protingi žmonės supranta, kam reikėjo sugriežtinti vaiko teisių apsaugos sistemą. Juk nepraėjo dar nė metai nuo kėdainiškio Matuko tragedijos, po kurios visi šaukė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai per mažai rūpinasi, kaip gyvena vaikus auginančios šeimos. Dabar jau girdime priešingus priekaištus. Kiekvienas turi savo nuomonę ir turi teisę ją išsakyti, todėl tų komentarų viešojoje erdvėje mūsų adresu labai nesureikšminame.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...