Kaimynams pabodo šąlančių galvijų baubimas

L1811-00033„Atvažiuokit į Užlieknį ir pažiūrėkit, kaip čia vienas ūkininkas savo galvijus laiko. Nors lauke jau seniai minusinė temperatūra, gyvuliai vis dar lauke. Be to, nežinia, kada jie šeriami, kada girdomi. Nuolat – ir dienomis, ir naktimis – baubia, ir mums tas baubimas jau pabodo. Žinoma, ir gyvulių gaila, kad jie tokiomis sąlygomis laikomi“, – tokio turinio skambučio aną savaitę sulaukė „Žemaičio“ laikraščio redakcija.

Apie gyvulius pranešęs žmogus papasakojo, kur tų gyvulių ieškoti ir kad jų šeimininkai – Narkai. Rasti galvijus nebuvo sudėtinga – jie buvo vieninteliai ypatingai žvarbų penktadienio rytą ganęsi lauke – važiuojant nuo Plungės iki Užlieknio, ganyklos buvo tuščios. Ir nieko keisto – juk spaudžiant septynių laipsnių šaltukui ir pučiant stipriam vėjui rūpestingas šeimininkas savo augintinius laiko tvarte, o ne lauke pririštus. Juolab kad jau paskutinioji lapkričio diena, tad rupšnoti ganykloje tikrai nebėra ko.
Šalia vienos sodybos esančiame aptvare ganėsi keletas galvijų. Tiesa, jie ne palaidi, o pririšti. Prie kiekvieno iš jų buvo padėta šieno, bet pašaras, atrodo, jų neguodė – visi vienas per kitą baubė.
Prie sodybos pavyko sutikti ir žmonių. Prie keliuko į kiemą stovėjusiame automobilyje sėdėjo moteris ir du vyrai. Iškart kilo įtarimų, kad tai – gyvulių šeimininkai.
Paklausus, ar jie – Narkai, vienas prasitarė, kad taip, tačiau kitas suskubo gelbėti padėtį: „Žiūrint, kokių Narkų jums reikia. Čia jų ne vieni gyvena.“ Išgirdę, kad ieškome Narkų, kuriems priklauso šie galvijai, pašnekovai staiga ėmė viską neigti: „Mes ne Narkai ir nežinom, kieno tie gyvuliai.“
O kodėl jų automobilis stovi prie šio keliuko? „Taip tik sustojom – telefonu pakalbėti. O kas čia taip domisi?“ – susidomėjo moteris. Išgirdusi, kad – „Žemaitis“, moteriškė tuoj suvadovavo: „Vesk mašiną, važiuojam!“ Prie vairo sėdėjęs vyriškis taip ir padarė – pasuko raktelį ir automobilis nurūko miesto pusėn. Ar tai buvo gyvulių šeimininkai, belieka spėlioti.
Sodyba, prie kurios stovėjo automobilis, buvo tuščia, tad teko belstis į kitų užliekniškių duris. Viena netoliese gyvenanti moteris patvirtino, kad gyvuliai – Narkų. Pastarieji esą gyvena ne toje sodyboje, o kiek tolėliau – čia tik gyvulius riša. Prie galvijų esą atvyksta automobiliu, dažniausiai trise – tėvai ir sūnus.
„Tie galvijai tikrai prastai prižiūrimi. Šeimininkai šeria juos ne iš pat ryto, o kada sugalvoja. Tad šie ir baubia. Be to, dažnai nusitraukia, išeina iš aptvaro, net po mūsų langais kažkada buvo atsidūrę. Mes kol kas dar niekam dėl to nesiskundėme, bet jau žadėjom vykti pas Babrungo seniūnę. O kažkas iš kaimynų jau, matyt, nebeapsikentė, jei į redakciją kreipėsi“, – samprotavo „Žemaičio“ kalbinta moteris.
Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė sakė jokių skundų dėl gyvulių nepriežiūros negavusi, bet užliekniškiais ūkininkais žadėjo pasidomėti.
Klausdami, ar esant minusinei temperatūrai galvijus galima laikyti lauke, kreipėmės ir į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Pastarosios viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virginijus Gailius sakė: „Šalčiai nėra labai dideli, tad gyvulius dar galima laikyti lauke. Nieko baisaus, bet reikia, kad jie turėtų bent jau trijų sienų pašiūrę, kurioje galėtų pasislėpti. Be to, yra veislių, kurioms nebaisūs ir didesni šalčiai.“ Deja, tie gyvuliai galimybės pasislėpti nuo šalčio neturėjo – juos vienoje vietoje laikė grandinės.
Kiek vėliau kalbinta seniūnė R. Jonušienė sakė apsilankiusi Užlieknyje, bet galvijų, apie kuriuos pasakojome, neradusi. „Toje sodyboje buvo tik jautis ir karvė. Jautis – ilgos vilnos, tad šaltis jam nebaisus. O tų gyvulių, apie kuriuos pasakojote, nebebuvo. Matyt, jau suvedė į tvartą“, – pasakojo Babrungo seniūnė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...