Aistrą muzikai norėtų paversti karjera

FotosesijaAštuoniolikmetis plateliškis Kristijonas VAIČIUKAUSKAS šiuo metu gyvena sostinėje ir Vilniaus universitete studijuoja kūrybos komunikaciją. Vis dėlto jis prisipažįsta svajojantis apie muzikinę karjerą. Todėl ne šiaip sau šiemet ryžosi dalyvauti viename populiariausių televizijos projektų „Lietuvos balsas“. Apie savo išgyvenimus, patirtus šiame projekte, bei ateities vizijas K. Vaičiukauskas sutiko papasakoti ir mūsų skaitytojams.

– Kas pastūmėjo ryžtis dalyvauti „Lietuvos balse“? Ar anksčiau yra tekę išbandyti jėgas panašaus pobūdžio renginiuose?
– Man „Lietuvos balsas“ jau nuo pirmųjų sezonų atrodė kokybiškas ir profesionalus muzikinis šou, kuris kiekvieną sezoną sekmadieniais prikaustydavo mano dėmesį. Žinoma, turėdavau ir savo favoritus. Kai pradėjau dainuoti įvairiuose renginiuose Plungėje, sulaukiau labai daug palaikymo iš aplinkinių. Jie siūlė išbandyti save kad ir „Lietuvos balse“. Ypač už tai buvo mano artimiausi draugai bei sesuo. Anksčiau nebuvau dalyvavęs jokiame televizijos projekte, todėl „Lietuvos balsas“ man – labai nauja patirtis.
– Pabandyk grįžti į pirmąjį savo pasirodymą projekte. Ką tuo metu išgyvenai? Galbūt turėjai mokytoją favoritą ir tikėjaisi, jog būtent jis atsisuks, suteikdamas tau galimybę žengti į kitą „Lietuvos balso“ etapą?
– Pirmojo mano pasirodymo „Lietuvos balse“ aplinkybės buvo nekokios. Savaitę prieš tai praradau balsą ir visiškai jo atgauti iki išeinant į sceną man nepavyko. Atidaviau visą save, bet jaudulys ir patirties stoka paėmė viršų, tad pasirodymas tikrai nebuvo toks, kokio tikėjausi.
Mėgstamiausio mokytojo neturėjau. Buvau įsitikinęs, kad klausysiu širdies balso ir pasirinksiu tą mokytoją, su kuriuo pajusiu ryšį. Atsisuko tik Donatas Montvydas ir esu labai dėkingas likimui, kad būtent jis yra mano mokytojas, nes viso projekto metu jis buvo ir yra tas žmogus, kuris visada mane skatina tobulėti, pažinti ir plėsti mano paties galimybes.
– Kokios emocijos užplūdo jam atsisukus?
– Jaučiausi neapsakomai, nes išsipildė svajonė, kuri iki tol atrodė reali tik sapnuose. Kaip ir minėjau, Donatas yra nuostabus mokytojas, žmogus. Mes turime ryšį, kuris mums padeda vienas kitą suprasti. Nuo pat projekto pradžios iš jo pasisėmiau neapsakomai daug patirties ir labai džiaugiuosi, jog Donato pagalba galiu save realizuoti ir tapti tokiu atlikėju, kokiu ir noriu būti.
– Tavo mokytojas yra ne kartą pasakęs, jog tavyje jis mato save. „Tu į mane visiškai panašus. Mes turime tą pačią istoriją“, – per vieną iš repeticijų yra kalbėjęs D. Montvydas. Ar ir tau Donatas artimas savo patirtimi?
– Nuo pat pradžių su Donatu jaučiau kažkokį bendrumą. Jis visada pabrėždavo, kad jo muzikinio kelio pradžia labai panaši į mano. Tai mane labai įkvepia, nes jaučiu, kad įdėjus į kažkokią veiklą daug darbo ir jausmo, galima pasiekti nuostabių rezultatų. Kiekvieną kartą susitikęs su Donatu pasisemiu naujų žinių. Manau, mano tobulėjimas – akivaizdus ne tik man pačiam, bet ir aplinkiniams. Drąsiai galiu teigti, kad tai – ne tik mano, bet ir Donato, kaip mokytojo, nuopelnas.
– Niekas nedrįs paneigti, jog kiekvienas tavo pasirodymas – vis aukštesnio lygio. Galima jausti, jog vis labiau atsipalaiduoji, imi pasitikėti savimi. O koks pasirodymas tau buvo sunkiausias?
– Iš tiesų keičiuosi kardinaliai. Ne tik muzikaliai, bet ir gyvenimiškai. Išmokau gerbti kitų žmonių kritiką, man lengviau bendrauti bei reikšti mintis.
Sunkiausius pasirodymus kol kas galiu išskirti du – dvikovose atliktą „Dainų dainą“ ir pirmąją finalinę kovą. Dvikovų etape įveikiau savo baimę reikšti jausmus, išmokau transliuoti dainos tekstą. Taip pat patobulinau vokalą, praplėčiau diapazoną. Šią dainą norėjome keisti likus dviems dienoms iki filmavimo, tačiau pasiryžau priimti iššūkį ir, manau, tai pasiteisino.
– Kaip vertini pastarojo sekmadienio savo išėjimą į sceną? Rašei, kad į jį sudėjai visas savo jėgas ir drąsą. Džiaugiesi rezultatu?
– Pirmasis finalinių kovų pasirodymas man buvo iššūkis visomis prasmėmis. Į pasirodymą įtraukėme nemažai choreografijos. O tam, kad pasirodymas būtų įtikinantis, reikėjo skleisti pasitikėjimą savimi, parodyti savo, sakyčiau, seksualiąją pusę. Iš žiūrovų reakcijos supratau, kad viską pavyko išpildyti. Iš tikrųjų į pirmąjį finalinių kovų pasirodymą įdėjau labai daug darbo. Džiaugiuosi, jog tai pastebėjo ir aplinkiniai.
Mano manymu, kol kas tai  – įspūdingiausias mano pasirodymas „Lietuvos balse“. Džiaugiuosi, kad jis sulaukė daugiausiai žiūrovų balsų, tad labai noriu padėkoti visiems palaikiusiems ir balsavusiems. Tikiu, kad ateityje šis gerbėjų ratas tik plėsis, todėl labai laukiu ateities pasirodymų.
– Net jei ir nepasiseks laimėti, ką išsineši iš „Lietuvos balso“?
– Jau dabar šis projektas man davė labai daug – pasitikiu savimi, žinau, ko noriu, turiu daugiau ryžto ir užsispyrimo siekti užsibrėžtų tikslų. Tiesiog manau, kad „Lietuvos balsas“ padėjo susiformuoti mano asmenybei, kuri vis keičiasi ir tobulėja.
– Ar tikiesi laimėti?
– Negaliu teigti, kad tikiuosi laimėti, bet taip pat neneigsiu, kad nesistengiu siekti aukštumų. Matome, kad nieko negali iš anksto žinoti, nuspėti, nes viskas labai sparčiai keičiasi. Manau, kad pergalė šiame projekte yra ne išsvajotas 15 000 eurų čekis, bet galimybė atrasti savo klausytoją, susirinkti gerbėjų minią. To ir siekiu.
Projekte ypač sunku išrinkti favoritą, nes visi esame labai geri draugai ir vienas kitą labai palaikome. Bet šiuo metu, mano akimis, lyderė yra Augustė Nombeko Augustė. Ji turi nepaaiškinamą žavesį, energetiškai traukia žmones. Mane taip pat.
– Tai konkurencijos nejaučiate?
– Atvirai – ne. „Lietuvos balso“ dalyviai yra kaip neišskiriama šeima. Visada gaila, kai kažkuris iškrenta. Nors ir kovojame dėl to paties tikslo, ši kova išlieka sąžininga ir niekas niekam nebando pakišti kojos.
– O kuo tu išsiskiri iš kitų projekto dalyvių, kas yra tavo stiprioji pusė?
– Manau, kad esu įvairiapusiškas. Galiu ne tik išjausti baladę, bet ir, kaip matėte paskutiniame pasirodyme, kaip šou elementą įtraukti choreografiją, gyvinančią ritmingus kūrinius. Aš visada bandau išlikti nuoširdus ir atviras, nedarau išankstinių išvadų ir stengiuosi, kad mano darbas bei atsidavimas kalbėtų patys už save.
O Donatas Montvydas ir vokalo mokytoja Rosita Čivilytė man sako, kad esu muzikalus, galiu daugiau, nei pats galvoju. Taip pat juos įtikinau, kad esu darbštus ir nebijau priimti iššūkių.
Labai stipriai motyvuoja ir artimųjų bei draugų moralinė parama. Į Klaipėdos „Švyturio areną“ manęs palaikyti atvažiavo apie trisdešimt man artimų žmonių. Už tai jiems esu labai dėkingas. Kad ir kur eičiau ar ką bedaryčiau, mano šeima ir draugai visada mane palaikys. Aš tai tikrai jaučiu.
Žinoma, viešojoje erdvėje teko išgirsti bei perskaityti nemažai komentarų, turinčių neigiamą potekstę, bet galiu drąsiai teigti, jog jie manęs neveikia neigiamai. Atvirkščiai  – kiekvienu pasirodymu stengiuosi „užčiaupti“ žmones, netikinčius mano galimybėmis. Neigiami komentarai mane motyvuoja išspausti iš savęs maksimumą kiekviename pasirodyme.
– Ar matai save didžiojoje scenoje?
– Muzika mano gyvenime – prioritetas. Nors ir studijuoju ne visiškai su ja susijusį dalyką, tikiu, kad galiu šią aistrą paversti karjera. Nesvarbu, kokia bus šio projekto baigtis, visada stengsiuosi tobulėti bei nenustosiu dainuoti ir kurti.
Šiame projekte esu tam, kad pradėčiau savo muzikinę karjerą ir tikrai nesu vienas iš tų, kuriam tai – tik vienkartinė avantiūra. „Lietuvos balse“ stengiuosi išnaudoti kiekvieną momentą, nes manu, kad tai – šansas, kurį gauna retas atlikėjas. Ir aš pats kuo toliau, tuo labiau noriu tapti žinomu. Pasirodymai arenose man parodė, kad myliu jausmą, kurį duoda dainavimas prieš didžiulę publiką.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...