Po audros – šokas ir gerų žmonių dėmesys

J1812-16374„Be darbo nepastoviu“, – žvaliai sako Rietavo savivaldybės Lozorių kaime gyvenantis Juozas Bubinas, tarytum trumpam užmiršęs, kad prieš trejus metus dėl venų trombozės neteko vienos kojos ir dabar dienas leidžia sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Kol kalbamės su juo, po trobą sukasi socialinė darbuotoja Violeta Kazlauskienė, kurią Juozas meiliai vadina Viliuku ir dar linksmai priduria: „Jei būtų metalinė, tai būtų visa iš aukso.“

Didžiausias noras buvo grįžti į namus
Juozas ir gimė, ir augo Lozorių kaime. Toje pačioje troboje, kur iki šiol gyvena. Dar prisimena, kaip pats savo rankomis keitė stogo dangą, mat amžiną atilsį tėvelis „nelabai didelis darbininkas buvo“. Tad ir prieš tuos trejus metus, kai neteko kojos, nors ir įkalbinėjamas sesers pasilikti pas ją Smalininkuose, apie tai nė girdėti nenorėjo. Veržėsi į namus ir viskas. Seseriai prižiūrėti paliko tik savo šunelį.
Laimei, atsirado geradarių, kurie padėjo pritaikyti seną namelį žmogui su negalia. Tad dabar Juozas sako visai nesijaučiantis atskirtas nuo pasaulio. Kada nori, išrieda į kiemą, namie turi televizorių bei mobiliojo ryšio telefoną. Gana dažnai pas jį atvyksta ir sesuo. Sutvarko namus, apskalbia, nuperka maisto ilgesniam laikui.
Be to, vyrą kas savaitę aplanko artimiausia kaimynė Alma, o du kartus per savaitę – socialinė darbuotoja Violeta. Ji pasemia iš šulinio ir į kambarį atneša vandens, nuperka maisto produktų. Žiemą vyrui į trobą reikia atnešti ir malkų, tačiau kai nėra sniego, jis pats tuo pasirūpina. Pats ir krosnį kūrena, valgyti pasiruošia.
Juozas pasakojo nuo 14 metų dirbęs kolūkyje. Kai šio nebeliko, uždarbiavo pas žmones. Sako, be darbo niekada nebūdavęs, o jei reikėdavo, padėdavo ir už ačiū. Pavyzdžiui, iš senyvo amžiaus žmonių niekada atlygio neprašydavęs. Ir kai kojos neteko, nutarė kiek galėdamas savimi pasirūpinti pats. Kad tik galėtų gyventi savo nameliuose, išriedėti į savo kiemą.
Vyro žodžius patvirtino ir V. Kazlauskienė, prisiminusi, kaip sykį labai nustebo, mat atvykusi kieme neberado anksčiau čia buvusios didžiulės malkų krūvos. Paklaustas, kur dingo malkos, Juozas atsakė jas suvežęs į ūkinį pastatą. Pats ir žolę aplink trobą nupjaunantis. Tik sodą nušienauja samdytas žmogus.
Audra vos nesibaigė tragedija
Ir tą praėjusio rugpjūčio dieną, kai Rietavo apylinkes netikėtai užklupo didžiulė audra, Kazys lauke su rankiniu pjūkleliu pjovė lentas. Vyras sakė staiga išgirdęs vėjo kauksmą, tad metęs darbą pasuko trobos link. Ne tiek pats stūmėsi, kiek vėjo buvo nulakintas iki namų. Tik spėjo uždaryti duris, kai žemyn su didžiuliu trenksmu nugarmėjo pusė šimtametės liepos, augančios prie keliuko į kiemą.
Tik vėjui nurimus ir dangui prašviesėjus Juozas pamatė, kad liepa užvirto ant ūkinio pastato ir dalį jo sugriovė. „Nedaug trūko, ir aš pats būčiau po tom šakom atsidūręs“, – graudinosi lozoriškis, prisiminęs tą daug išgąsčio jam įvariusią vasaros pabaigos dieną.
Pirmoji į pagalbą tąsyk atskubėjo kaimynė Alma. Ji nuramino šoko ištiktą vyrą, priminė, jog svarbiausia – kad jis pats liko sveikas ir gyvas, o ūkinį galima atstatyti. Ir išties, atsirado daug žmonių, kurie suskubo vienišam vyrui į pagalbą. Organizuoti talką ėmėsi V. Kazlauskienė, kuri yra ir Maltos ordino Rietavo skyriaus vadovė. Jos sukviesti maltiečiai kelias dienas plušo Lozorių kaime – supjaustė nuvirtusias šakas, ardė apgriautą ūkinio pastato dalį, rūšiavo šiferį ir lentas bei rąstus. Prie jų prisijungė ir keli jaunieji Rietavo skautai. Vienas vaikinas net su traktoriumi atskubėjo.
Juozas sakė labiausiai išgyvenęs dėl malkų, kurių ateinančiai žiemai buvo pasiruošęs net kelias priekabas. Bijojo, kad jos sudrėks, likusios po atviru dangumi. Bet Violeta ir čia sugalvojo išeitį – malkas laikinai paslėpė po celofano plėvele, o vėliau rado stogdengius, kurie uždengė likusią ūkinio dalį nauja danga.
Ištikus šiai nelaimei Juozui padėjo ir Rietavo kaimiškoji seniūnija – atsiuntė tris vyrus, kurie supjovė pačias storiausias nuvirtusio medžio šakas. Juozas kalba, kad atėjus pavasariui vėl kreipsis į seniūniją pagalbos, mat reikia nupjauti likusią stovėti senosios liepos dalį, kuri yra visa išpuvusi ir pavojingai palinkusi virš elektros laidų.
Blogi žmonės aplenkia
Paklaustas, ar nebijo gyventi vienas, Juozas pasakojo baimės visai nejaučiantis. Jei beldžia kas į duris, pirma pasižiūrįs, kas atėjo. Plačiai duris atidarąs tik kaimynei Almai ir savo pagalbininkei Violetai, dar savo seseriai. „O pijokai bijo eiti. Žino, kad telefoną turiu. Jei ką, tuoj rinksiu 112. Net jei matau kokį pažįstamą išgėrusį, neįsileidžiu. Lai eina savo keliais, – dėstė vyras ir dar pridūrė: – Pats degtinės nė į burną neimu. Man nereikia.“
„Seniau, kai prie progos išgerdavo, tai ir draugų turėjo, o dabar nebeliko“, – pridūrė Violeta. Šią vasarą Juozas turėjo dar veną didelį išgyvenimą – jautis mirtinai subadė jo artimą bičiulį Augustą. Vyras iki šiol šį žmogų mini geru žodžiu ir visiems, kas tik jį aplanko, rodo nuovažą į kiemą, kurią jam pagamino Augustas. Lentas taip kruopščiai suleido, kad ratukai niekur neužkliūtų.
Taip jau susiklostė, kad pats Juozas savo šeimos nesukūrė. Sako, jog po sunkios tarnybos Sovietų Sąjungos armijoje sušlubavo sveikata, tad vaikų turėti nebegalėjo. Bet likimas, užtrenkęs duris, atidarė langą – jį supa ne vienas geros širdies žmogus, kuris rūpinasi, kad vienišam ir neįgaliam vyrui Lozorių kaimo vienkiemyje nieko netrūktų.
„Ar dar žydi? Žydi“, – pasidžiaugia Violeta, sukinėdama Juozo virtuvėje ant spintelės stovinčią gėlę vazonėlyje. Tai – jos dovana lozoriškiui jo 70-ojo gimtadienio proga. Pasirodo, jie abu gimę tą pačią dieną – lapkričio 6-ąją, tad abu šią dieną kukliai ir paminėjo.
„Todėl ir sakau jums – būtų auksinė moteriškė, jei būtų iš metalo“, – pakartoja Juozas, meiliai šypsodamasis savo globėjai, kai ši dar ir dar kartą jo teiraujasi, ar nieko netrūksta, ar tikrai pats pasikurs krosnį, ar jau papusryčiavo. Kai galiausiai įsitikina, kad viskas tvarkoje, Violeta atsisveikina ir skuba į automo-bilį – jos dėmesio bei pagalbos laukia dar 16 vienišų senyvo amžiaus žmonių.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...