Apsileidėlių sąraše – vis tie patys

Plungės rajono savivaldybės taryba patvirtino apleistų statinių, kurių savininkai privalės mokėti maksimalų 3 procentų nekilnojamojo turto mokestį, sąrašą. Į jį įtraukti 32 objektai, priklausantys šešioms įmonėms ir šešiems fiziniams asmenims. Didesniu mokesčiu jie baudžiami tikintis, kad nenorėdami brangiai mokėti ims tvarkytis. Deja…

Statinių, kuriems taikomas 3 proc. nekilnojamojo mokesčio tarifas, sąrašą iš pradžių apžvelgė Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas, paskui jį tvirtino Taryba.
Apsileidėlių sąrašas, galima sakyti, stabilus. Į jį kasmet įtraukiami vis tie patys netvarkomi ir neprižiūrimi objektai. Nors vis tikimasi, kad maksimalus tarifas pastatų šeimininkus privers sukrusti, tačiau norimo efekto nepasiekiama. Didesnis mokestis savininkams nė motais – jie susimoka ir toliau sau sėkmingai gadina miesto, miestelio ar gyvenvietės vaizdą.
Apsileidėlių sąrašo lyderis – UAB „Ugnies takas“, kuriai priklauso 14 netvarkomų pastatų: 11 iš jų – Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, vadinamosiose kareivinėse, vienas – Sausdravo g., irgi Plungėje, dar du – Nausodžio seniūnijos Mardosų kaime. Ne ką labiau savo turtu rūpinasi ir Mažeikiuose registruota UAB „Bugvilė“, Babrungo seniūnijos Babrungėnų kaime turinti septynis apleistus pastatus.
Už apleistą turtą brangiau mokės ir T. Kauno tikroji ūkinė bendrija „Varsa“, AB „Žemaitijos pieno investicija“, K. Uznio gamybinė-komercinė įmonė, UAB „Virtuali erdvė“ bei šeši fiziniai asmenys.
Svarstant šį klausimą labiausiai piktinosi Tarybos opozicijos lyderė Asta Beierle-Eigirdienė: „Man peršasi mintis, kad jau metų metus tame sąraše niekas nesikeičia. Ir taip, ko gero, bus tol, kol bus gyvi tų objektų šeimininkai. Pažiūrėkit – keturiolika „Ugnies tako“ pastatų! Ten jau buldozerio reikia. Nes statiniai ne tik baisūs, bet jau ir pavojingi. Turime kažką daryti – priversti sutvarkyti arba nugriauti. Tie trys procentai juos tenkina. O tas mūsų sprendimas, sakyčiau, – trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Kasmet už tą patį balsuojame.“
Anot A. Beierle-Eigirdienės, ir „Ugnies takas“, ir kitų apleistų pastatų savininkai nieko nedaro ir taip tarsi tyčiojasi iš Plungės. „Ar su jais yra kas kalbėjęs? Ką jie sako, ką žada daryti?“ – domėjosi politikė.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Bagužio, į tai tikrai nežiūrima pro pirštus – Savivaldybė turi už viešąją tvarką atsakingus darbuotojus, kurie apleistų pastatų savininkams rašo raštus, kviečiasi juos pokalbiams. Yra tokių, kurie sureagavo ir susitvarkė, tačiau ne visi.
Meras Audrius Klišonis stojo verslininkų pusėn. Pasak jo, tuo, kad pastatai laikomi apleisti, nėra patenkinti nei patys verslininkai, nei rajono vadovai. Situacija esą turėtų pasikeisti pastačius tunelį. Tada vadinamasis kareivinių rajonas atsigausiąs, o vietoj apgriuvusių statinių galimai išaugsiąs prekybos centras – būtent toks objektas yra numatytas specialiajame to kvartalo plane. O dabar, kol nėra tunelio, savininkai esą negali savo turto nei parduoti, nei imtis kokių statybų.
Pasak Tarybos nario Roberto Endriko, verslininkai tiesiog augina pastatų kainą – atsiradus tuneliui, jų vertė tikrai gerokai šoktels. O iki tol… Tegul jie ir toliau gadina miesto vaizdą. „O apie griovimą negali būti nė kalbos – juk privačią nuosavybę gina įstatymai“, – sakė jis.
Kito Tarybos nario Liudo Skieraus įsitikinimu, ir mieste, ir kaimuose yra pernelyg daug griuvėsių ir šiukšlynų, tad į apsileidėlius reikėtų žiūrėti gerokai principingiau.
Valdančiųjų atstovas Tomas Raudys laikėsi savo tiesos, kurią jis kartoja kaskart, kai svarstomas šis klausimas – esą Savivaldybė pati turi daug nereikalingo ir neprižiūrimo turto, tad kaip už tai gali bausti kitus.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...