Savo kūrybą pristatė tautodailininkai jubiliatai

21812-17086Plungė ne kartą yra pavadinta tautodailininkų sostine. Ir ne šiaip sau – iš tiesų mūsų kraštas nuo senų laikų žinomas kaip liaudies meno kūrybos lopšys, mat čia gyvena ir kuria tokia gausybė tautodailės meno puoselėtojų, kurie išskirtiniais savo darbais ne tik prisideda prie šio amato tradicijų išsaugojimo, bet ir populiarina jas tarp jaunosios kartos menininkų. Artimiau susipažinti su kraštiečiais tautodailininkais bei jų kūryba plungiškiai bei miesto svečiai galėjo praėjusį antradienį apsilankę Kultūros centro parodų salėje, kur pristatyta Plungės rajono tautodailininkų jubiliatų kūrybos paroda.

Įspūdingi kalvystės darbai
Pasigrožėti net dešimties šiemet asmeninius jubiliejus mininčių tautodailininkų kūriniais į Kultūros centrą atvyko gausus būrys tautodailės gerbėjų. Jie liko maloniai nustebinti mūsų krašto kūrėjų darbais.
Vos įėjus į parodų salę, pasitiko kalvio Artūro Platakio darbai: židinio įrankiai, kryžiai, raktai, skydas, ant kurio – Plungės herbas, ir kiti. 1973-aisiais Skripsčių kaime gimęs, tačiau šiuo metu Paluokės kaime gyvenantis meistras kalvyste užsiima nuo 1999-ųjų. Beveik dešimtmetį Lietuvos tautodailininkų sąjungai priklausantis A. Platakis gali didžiuotis 2008-aisiais jo gaminamoms saulutėms ir kryžiams suteiktu tautinio paveldo sertifikatu.
Asmeninį jubiliejų šiemet minintis A. Platakis yra žinomas ir vertinamas metalo meistras visoje Žemaitijoje. Bet, skirtingai nei jo kolegos, mūsų kraštietis negali pasigirti surengtų parodų gausa. Tad praėjusį antradienį atidaryta paroda – išskirtinė galimybė kalvystės darbų gerbėjams susipažinti su A. Platakio kūryba bei pasigrožėti išties išskirtiniais jo metalo darbais.
Akį traukė medžio dirbiniai
Kasmet prieššventinį laikotarpį papuošiančią parodą šiemet praturtino ir Skripsčių kaime gyvenančio bei kuriančio Rimanto Laimos kūrybos vaisiai. Bet parodų salėje eksponuojama tik dalelė savamokslio medžio drožėjo darbų. Didžiąją dalį jų galima išvysti apsilankius socialiniame tinkle „Facebook“. Čia pateiktose nuotraukose skleidžiasi ne tik Rimanto kūrybos, bet sodybos grožis.
Šis menininkas jau daug metų yra žinomas kaip kryždirbys, padaręs daugybę kryžių, koplytstulpių. Taip pat jis kuria bareljefus, dideles ir mažas skulptūras, Užgavėnių kaukes. 1958-aisiais gimęs R. Laima yra surengęs apie dvi dešimtis autorinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. Didžioji dalis darbų rado savo vietą Žemaitijoje, bet dalis iškeliavo ir į užsienį
Rimantas yra sukūręs ir medinių šv. Florijono skulptūrėlių, kurios prieš porą metų atiteko Plungės miesto šventės dalyviams bei svečiams. Už tai kūrėjui atskirai dėkojo parodos atidaryme dalyvavusi Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.
Važiuojančius nuo Plungės Mažeikių link sankryžoje Plateliai–Alsėdžiai maloniai stebina ir džiugina įvairiomis pozomis įsitaisiusių šešių didelių vilkų skulptūros. Šalia  – nedidelis vežimas su rąstais. Tai  – taip pat šio kūrėjo darbas. Kompozicija primena legendą apie tuo keliu važiavusius kunigaikščius Oginskius ir šioje vietoje juos užpuolusią vilkų gaują. Netoliese yra Vilkų alkakalnis, todėl ir sankryža vadinama Vilkų. Dideli, ąžuoliniai, sunkūs, gerai pritvirtinti vilkai nuo piktavalių saugomi net ir vaizdo kamerų.
„Drožinėjau nuo mažens. Pirmasis rimtesnis drožinukas gimė, kai buvau vos aštuonerių. Tad tėvukas iš Leningrado parvežė man gero metalo lenktinį peiliuką. Drožinėjau, ką sugalvojęs… Kartą būdamas 5–6 klasėje išdrožiau mažą voveriuką. Jis labai patiko draugui, tad jam ir padovanojau. Po 40 metų vyko klasės susitikimas, tai jis atsivežė mano voveriuką… Nedidelis, toks mažas, gal kokių 5 centimetrų, bet toks malonus širdžiai“, – pasakojo R. Laima.
Pristatė ne tik drožinius, bet ir paveikslus
Šalia R. Laimos kūrybos puikiai dera ir kito mūsų kraštiečio  – Vyto Jaugėlos medžio darbai. Beveik visą gyvenimą Gintališkėje praleidęs V. Jaugėla gimė Raseinių rajone, Paupio kaime, 1938-aisiais.
Nors visų galu meistru tituluojamam kūrėjui teko save išbandyti įvairiuose vaidmenyse, šiandien jis labiausiai žinomas kaip medžio meistras, fotografas, kino mėgėjas, tapytojas bei senienų rinkėjas.
Liaudies meno puoselėtojas gali pasigirti tuo, kad jo išdrožti šventieji, pagoniški dievukai, Užgavėnių kaukės ir kiti kūriniai ne kartą yra praturtinę įvairiuose šalies miestuose rengiamų parodų ekspozicijas. Auksarankio darbų gausu ir jo kūrybą pamėgusių žmonių namuose.
V. Jaugėla – daugkartinis respublikinės medžio drožėjų parodos-konkurso Rokiškyje dalyvis. Savo jėgas jis yra išbandęs ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro parodoje-konkurse „Aukso vainikas“, iš kurio grįžo pasipuošęs mažuoju aukso vainikėliu. Prieš beveik du dešimtmečius V. Jaugėla įsiliejo ir į tautodailininkų gretas.
Meistro sukurti kryžiai, koplytstulpiai puošia daugybę vietovių, tarp kurių – ne tik Gintališkė, bet ir Šateikiai, Godeliai, Laiviai ir Kūlupėnai (Kretingos r.), Klaipėda, Palanga, Telšiai.
Tautodailininkų jubiliatų parodoje jos lankytojai gali pasigrožėti ir Vyto paveikslais.
Iš visų parodoje pristatytų medžio dirbinių išsiskyrė Vytauto Bružo (gimęs 1958 m.) kūriniai. „Dabar darau tai, kas žmonėms patinka. Nors nežmoniškai, svarbu, kad kitoniškai. Būtent tokius darbus vertina žmonės, perka. Tokius aš darau“, – sakė medžio meistras.
Kruopštumu žavėjo tekstilės darbai
Ne ką mažiau įspūdinga ir 1978-aisiais gimusios tekstilininkės Vilmos Rečkauskienės ekspozicija, kurioje – įvairiausi audiniai, riešinės ir kitos grožybės. Gilaičių kaime gyvenanti tautodailininkė aktyviai dalyvauja Platelių tradicinių amatų centro veikloje, seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose. Moteris audžia takus, rankšluosčius, servetėles, šalikus, mezga riešines. Ne vieną žavi ir jos megztos Užgavėnių kaukės. Prieš ketverius metus V.  Rečkauskienė „Aukso vainiko“ parodoje už taikomosios dailės darbus – riešines – pripažinta trečiosios vietos laimėtoja.
Parodoje vietą rado ir 1943-aisiais gimusios plungiškės Sofijos Grigaitienės kūryba. Ne viens stabtelėjo pasigrožėti kruopštumu žavinčiomis Sofijos staltiesėmis, servetėlėmis. Siuvinėti ir nerti tautodailininkę dar vaikystėje išmokė mama – liaudies meistrė Zofija Šimkienė.
Sofija siuvinėja peltakiu, kryželiu, adinuke, neria vąšeliu. Jos kraitelėje daug įvairiausių rankdarbių: servetėlių, staltiesių, rankšluosčių, pagalvėlių bei kitų siuvinių ir nėrinių.
Nebuvo galima nepastebėti ir 1963-aisiais gimusios Dainoros Gedvilienės darbų – riešinių, pirštinaičių. Kūrybingą moterį rankdarbiai domino visą laiką. Pradėjo megzti dar besimokydama vidurinėje mokykloje. Ją žavėjo raštų margumas, ornamentai, spalvos. O labiausiai jai patinka megzti šalikus, kepures bei pirštines. Tiesa, moteris įvaldžiusi ir audimo amatą – namuose stovi audimo staklės.
Jei prie kitų tautodailininkų darbų rikiavosi tiek vyrai, tiek moterys, tai stalgėniškės Eglės Vagnorienės ( g. 1968 m.) kūryba labiausiai žavėjo dailiosios lyties atstoves. Tekstilininkė į kūrybinę veiklą pasinėrė jos vyrui Stalgėnuose įkūrus studiją „Menai sau“.
Susipažinusi su vilnos vėlimo technika, ilgainiui moteris be šio užsiėmimo nebegalėjo gyventi. Tai tapo pagrindiniu jos pomėgiu. Eglė kuria rankų darbo vienetinius, originalius veltinio ir šilko gaminius, tam naudoja ekologišką merino vilną, dekoruoja šilko, lino gijomis, viskoze, šilko servetėlėmis. Darbuose dominuoja gamtos elementai, savita spalvinė gama, tekstūra. Moterys neatitraukė akių nuo parodoje pristatomų Eglės suknelių, skraisčių ir kitokių grožybių.
Nedomina lengvi dirbiniai
1973-aisiais gimusi keramikė Vaida Dapkutė kūrybine veikla užsiima nuo 2002-ųjų. Autentiško kūrybos stiliaus paieškoms padėjo į rankas pakliuvusi Lietuvos dailės istoriko, lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininko Pauliaus Gaulaunės knyga, kurioje jis sudėjo po karo rastų puodų, ąsočių nuotraukas.
Toje knygoje Vaida pastebėjo ir jai patikusį baltą ąsotį, kuris buvo išdekoruotas sudėtinga technika. Tautinių idėjų skatinama keramikė sukūrė savotišką puošybos ir ornamentavimo stilių.
Menininkės nedomina lengvai padaromi dirbiniai. Pasirinkusi baltąją keramiką, šia technika dirba jau dešimt metų ir vis randa ją stebinančių subtilybių. Žiestas puodynes, ąsočius, dubenis, lėkštės ir kitus keramikos darbus moteris daug kur eksponuoja. Nepaprastai gražių keramikos darbų Vaida pateikė ir šiai parodai.
Akį traukė ir 1968-aisiais gimusios žolininkės ir pynėjos Rasos Žalūdienės kūriniai: krepšeliai, ąsočiai, vazos. Rasa žolelių rinkimo ėmėsi jau seniai. Įkūrė net vaistažolių ūkį. Baigusi pynimo iš vytelių kursus, ėmėsi kūrybos. Pradėjo pinti krepšius, indus, dėžes, padėklus. Jų galima įsigyti įvairių mugių metu.
Gausų būrį tautodailininkų jubiliatų pirmiausia pasveikino ir jų darbais pasidžiaugė jų vadovė Jolanta Miltenė. Prie sveikinimų prisidėjo ir buvusi Plungės tautodailininkų vadė Zafira Leilionienė. Gražių žodžių kūrėjams negailėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, dėkodamas jiems už tai, kad savo talentu jie puoselėja ir populiarina mūsų krašte tautodailės meną.
„Parodoje – visas Lietuvos grožis“, – pasidžiaugdamas unikalia paroda kalbėjo Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, kurio įsitikinimu, darbai kalba patys už save.

 

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...