Plungiškis – pajėgiausių Ispanijos žaidėjų lygoje

jokūbas1„Jokūbas Gintvainis sužaidė geriausias karjeros ACB lygoje rungtynes“, „Seibutis žaidė rezultatyviai, bet jo klubas nusileido Gintvainio ekipai“ – tokiomis antraštėmis šį sezoną mirgėjo respublikinės žiniasklaidos pranešimai apie Ispanijos vyrų krepšinio čempionatą. Pranešimuose minimas Jokūbas Gintvainis – jau trečius metus Ispanijoje žaidžiantis plungiškis, trenerio Genadijaus Glikmano ugdytinis. Šį sezoną Jokūbas  – jau aukščiausios lygos žaidėjas. Savo sėkmės istorija jis mielai dalijasi su „Žemaičio“ skaitytojais.

Debiutas aukščiausioje lygoje
Plungiškis J. Gintvainis į Ispaniją patraukė prieš trejus metus. 2016-aisiais jis pasirašė kontraktą su Hueskos ekipa, kuri tuomet žaidė Ispanijos antrojoje lygoje. Po metų, 2017-aisiais, Jokūbas pakeitė komandą – perėjo į Manresos „Baxi“, kuri tuomet taip pat rungtyniavo antrojoje lygoje. Šį sezoną „Baxi“ krepšininkams šypsojosi sėkmė – laimėję antrajame šalies divizione, jie iškopė į aukščiausią lygą, kurioje dabar tarp aštuoniolikos komandų užima šeštąją vietą.
Aukščiausioje Ispanijos lygoje debiutuojantis 24 metų 191 centimetrų ūgio plungiškis įžaidėjas džiaugiasi galimybe žaisti tarp geriausių šios šalies krepšininkų ir tobulėti. „Žaisti nacionalinėje Ispanijos lygoje man  – didelė garbė. Šį sezoną joje rungtyniauja tik trys lietuviai – be manęs dar žaidžia Renaldas Seibutis ir Tadas Sedekerskis“, – pasakojo Jokūbas.
Vaikinas pripažįsta, kad pirmosios rungtynės aukščiausioje lygoje jam nebuvo sėkmingos, tačiau įspūdis, kurį jam paliko pirmieji mačai su pajėgiausiais ne tik Ispanijos, bet ir Europos krepšininkais, – neišdildomas. Tokios rungtynės suteikia galimybę pasisemti patirties, pasimokyti iš aukščiausio lygio krepšininkų. Be to, ir pačiam žaisti sekasi vis geriau ir geriau.
Tenka daug ir sunkiai dirbti
„Pirmąkart žaidžiu tokioje lygoje ir turiu pripažinti, kad tai nėra lengva. Skiriasi greitis, mąstymas, fizinis pajėgumas. Suprantu, kad norint kažko pasiekti reikia daug ir sunkiai dirbti. Tad laisvo laiko beveik neturiu“, – atviravo krepšininkas. Kasdien jo laukia dvi treniruotės krepšinio aikštelėje ir darbas treniruoklių salėje.
Pasak Jokūbo, jo tikslas išvykstant į Ispaniją buvo žaidimas aukščiausioje šios šalies lygoje. Taigi noras įgyvendintas. „Belieka dirbti ir stengtis, kad neiškristume ir kad užimtume kuo aukštesnę vietą. To norime ne tik mes, bet ir mūsų sirgaliai. Džiaugiuosi, kad kol kas mums pakankamai gerai sekasi. Asmeniškai man sėkmingiausias buvo mačas prieš „Cafes Candelas Breogan“ ekipą“, – pasakojo plungiškis, minėtose varžybose per 10 minučių pelnęs 9 taškus, atkovojęs du kamuolius ir atlikęs du rezultatyvius perdavimus.
Nesigaili pasirinkęs Ispaniją
Nuo mažens krepšinį žaidžiantis Jokūbas Plungėje turėjo tik vieną trenerį – G. Glikmaną. „Ryto“ pagrindinėje mokykloje baigęs devynias klases, vaikinas, norėdamas tobulėti kaip krepšininkas, išvyko į Vilnių. Ten jis baigė vidurinę mokyklą ir trejus metus žaidė Vilniaus „Sakaluose“. Vėliau metus žaidė už Panevėžio „Lietkabelį“. 2014-aisiais jis vilkėjo Vokietijos klubo „Science City“, o 2015-aisiais – Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos marškinėlius.
„Pasibaigus sutarčiai su Pasvaliu, labai norėjau kažkur išvykti. Agentūra man pasiūlė Ispaniją, Hueskos klubą, kuriame buvo žaidęs ir žinomas Lietuvos krepšininkas Marius Grigonis. Taigi pasekiau jo pėdomis, juolab kad jis, pradėjęs nuo Hueskos, vėliau taip pat perėjo į Manresos komandą“, – prieš trejus metus įvykusius karjeros pokyčius prisiminė Jokūbas.
Ar plungiškis nesigaili išvykęs Ispanijon? Sako, kad ne. Jam esą patinka ši šalis, jos klimatas, žmonės, jų gyvenimo būdas, mokėjimas bendrauti ir atsipalaiduoti. O kaip su jais susikalba? „Ispaniškai. Suprasti viską suprantu, bet jau po truputį ir susikalbu. Mano treneris – ispanas, su juo be vertėjo bendrauju. Be to, jau porą kartų ispaniškai daviau interviu. Atrodo, susikalbėjom“, – juokėsi sportininkas.
Kad bendravimas nekeltų jokių problemų, vaikinas dar ir kalbos kursus pradėjo lankyti. „Tiesiog užsibrėžiau tikslą kuo geriau išmokti ispaniškai. Juolab kad Manresa – Katalonijoje, ten kalbama ne ispaniškai, o kataloniškai. Tos kalbos skiriasi, tad keblumų tikrai kyla.“
Į Plungę – tik porą kartų per metus
Manresos „Baxi“ komandoje, be Jokūbo, žaidžia dar keli užsieniečiai – du serbai ir trys amerikiečiai. Komanda, pasak plungiškio, gana draugiška, tačiau artimesnė bičiulystė jį sieja tik su keturiais–penkiais žaidėjais. Vienas iš jų neseniai plungiškį net į savo vestuves buvo pakvietęs.
Paklaustas, ar dažnai grįžta į Plungę, J. Gintvainis atsakė, kad parvykti pavyksta tik porą kartų per metus. „Visai neseniai turėjau keletą laisvų dienų, tad buvau parskridęs savaitgaliui. Norėjosi susitikti su tėvais, broliu, kitais artimaisiais ir, žinoma, draugais, kurių čia daug likę. Retai juos aplankau, bet kartais jie patys pas mane į svečius atvyksta. Visiems labiausiai norisi pavasarį, kai Lietuvoj dar šalta, o Ispanijoj jau šilta“, – atviravo Jokūbas.
Vaikinas pripažįsta, kad norint kažko pasiekti reikia atkakliai dirbti, aukoti laisvalaikį. Per savaitę – treniruotės, o savaitgaliais  – varžybos. Vienos – namuose, kitos – išvykoje. „Po varžybų dažniausiai gauname laisvadienį, tad kartais sau leidžiame atsipalaiduoti ir pasilinksminti. Kitomis dienomis – jokių linksmybių“, – sakė plungiškis. O ką veikia turėdamas laisvo laiko? „Šalia – Barselona, o ten tikrai nenuobodu“, – juokėsi vaikinas.
Paklaustas, ar planuoja grįžti į Lietuvą, jis sakė, kad kol kas ne. Mat jo kontraktas sudarytas ne tik šiems, bet dar ir kitiems metams. Bet krepšinyje kažką suplanuoti gana sudėtinga – jei šį sezoną žaidi, tai dar nereiškia, kad žaisi ir kitą. Mat komandos vadovai kontraktą gali ir pratęsti, ir nutraukti. Viskas priklauso nuo to, kiek dirbi ir kiek esi  naudingas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...