Apie paslaptingą būrį, kuriam vadovavo plungiškis

kasteckas221990-ųjų kovo 11-oji. Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos respublikų skelbia savo nepriklausomybę. Rusija į tai reaguoja agresyviai, tad 1992-ųjų vasarą Lietuvos kariuomenės vadovybė nusprendžia kurti pirmąjį lietuvišką specialiųjų operacijų būrį, kuris neoficialiai vadintas „Franco žvėrynu“. Franco, nes būriui vadovavo plungiškis karininkas Pranas Kasteckas. Žvėrynas, nes kone visi penkiolika būrio karių turėjo gyvūnų pravardes.
2019-ųjų sausio 11-oji. Praėjus kone 29-eriems metams po nepriklausomybės paskelbimo, „Franco žvėryno“ istorija atgyja Lietuvos kino teatruose – šiandien įvyks režisieriaus Andriaus Lekavičiaus sukurto dokumentinio filmo „Spec. Žvėrynas“ premjera. Vienas pagrindinių jo herojų – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės štabo G3 Kovinio rengimo skyriaus fizinio rengimo karininkas, majoras P. Kasteckas, kuriam 1992 metais buvo pavesta atrinkti ir paruošti spec. būriui tinkamus karius. Šiandien „Žemaityje“ – karininko prisiminimai apie 1991–1992 metus ir mintys apie kino juostą.

Užduotis – suformuoti specialųjį būrį
Plungiškis P. Kasteckas gimtąjį miestą paliko 1985-aisiais, kuomet buvo pašauktas į sovietų kariuomenę. Jos desantiniuose oro daliniuose tarnavo penkerius metus – kol Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Jau tuomet jis buvo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinomas sportininkas, Rytų kovų asas – kovinės savigynos čempionas, dziudo sporto meistras. Beje, plungiškiai gerai pažįsta jaunesnįjį Prano brolį Antaną, kuris dabar dziudo paslapčių moko Plungės vaikus ir jaunimą.
Tarnybą Lietuvos kariuomenėje P. Kasteckas pradėjo kone iškart, kai tik ji buvo atkurta. 1991-ųjų sausio pradžioje jis jau buvo tarp Lietuvos Parlamento gynėjų, tų pačių metų vasario 22-ąją, suformavus Mokomąjį junginį, plungiškis buvo paskirtas to junginio 2-osios kuopos vadu.
1991-ųjų vasarą, po žudynių Medininkų pasienio poste, Lietuvos kariuomenės vadovybė P. Kasteckui pavedė suformuoti ypatingą padalinį – pirmą specialųjį būrį, kuris drąsiai eitų į kovą su sovietų kariais ir atliktų jam patikėtas slaptas užduotis. P. Kasteckas taip ir padarė – surinko būrį bebaimių aštuoniolikmečių-dvidešimtmečių vaikinų, pasiruošusių bet kokia kaina ginti Lietuvos laisvę. Būrys formuotas slaptai, asmenybės taip pat iš dalies buvo įslaptintos.
„Taip, aš buvau to būrio vadas, tačiau dokumentų, įrodančių, kad toks karinis padalinys buvo suformuotas ir veikė, nėra. Buvome taip įslaptinti, kad, galima sakyti, mūsų niekada ir nebuvo“, – „Žemaičiui“ sakė P. Kasteckas.
Kokia buvo to slaptojo būrio paskirtis? „Mes veikėme kaip antiteroristinė grupė. Reaguoti į iškilusias grėsmes ir veikti turėjome ypač greitai – reikiamoje vietoje nusileisti su parašiutais, duoti atkirtį priešui, jį likviduoti, atlikti diversinius veiksmus, gelbėjimo operacijas. Buvome gavę įvairių užduočių, tačiau grynai pagal paskirtį panaudoti nebuvome. Ir ačiū Dievui, kad tokios situacijos nebuvo.“
Mokomoji medžiaga – anų laikų koviniai filmai
Kaip pasakojo P. Kasteckas, kuris tuomet buvo vadinamas Francu arba Kaulų laužytoju, specialusis būrys daug laiko skyrė treniruotėms. Pagrindiniai užsiėmimai – kovinė savigyna ir šuoliai su parašiutu. Be to, kariai dar mokėsi šturmuoti pastatus, šaudyti, minuoti ir išminuoti, daug ir net alinančiai sportavo. Šis būrys per kelis mėnesius pasiruošė taip, lyg būtų rengęsis dvejus metus.
„Treniruotės buvo tokios intensyvios, kad kariai neišvengdavo traumų, lūžių. Kiekvienas karys per porą mėnesių atliko po 120 šuolių su parašiutu, o tai yra neįtikėtinai daug“, – prisiminimais dalijosi būrio vadas.
O kas galėjo į tą būrį patekti? P. Kasteckas sako: „Aš žiūrėjau, kieno akys dega, kas tikrai nori. Negaliu pasakyti, kad ieškojau tokių, kurie būtų pasiruošę mirti už Lietuvą, bet man tokie būtų tikę.“
Kaip minėjome, būryje, kuris įvardijamas kaip pirmasis lietuviškas žvalgybinis diversinis padalinys, tarnavo 15 jaunuolių. Jie buvo atrinkti iš poros šimtų pretendentų. Tai turėjo būti fiziškai ir psichologiškai stiprūs kariai, pasirengę kautis sudėtingiausiomis ir pavojingiausiomis sąlygomis. Tiesa, būrio sudėtis keitėsi – dėl per treniruotes patirtų traumų vienus karius pakeisdavo kiti, tačiau branduolys išliko.
P. Kastecko užduotis buvo išmokyti juos ginti Lietuvos nepriklausomybę plikomis rankomis. Ir jo ugdytiniai būtų tai sugebėję. Jie buvo įvaldę tam tikrą artimos kovos rūšį be taisyklių, gebėjo nepaisyti skausmo. Be to, vadas juos mokė pasitikėti savimi, įveikti savo baimes ir tikėti, kad neįveikiamų priešininkų nėra.
Beje, kovų meno jaunieji kariai mokėsi ne tik iš savo vado P. Kastecko, bet ir iš tuo metu itin populiarių kovinių filmų. „Franco žvėryno“ drąsuoliai laisvalaikį leido žiūrėdami vadinamuosius „bajevykus“. Jų superherojai buvo tuose filmuose vaidinę Čakas Norisas, Briusas Li, Dolfas Lundgrenas, Žanas Klodas van Damas, Arnoldas Švarcnegeris, Silvestras Stalonė ir kiti. „Kopijuodavom, nes norėjom būti tokie pat kieti“, – sako P. Kasteckas, kuriam tada, kai vadovavo spec. būriui, pačiam buvo tik 25-eri.
Ar ilgai spec. paskirties būrys gyvavo? Kaip sakė P. Kasteckas, padalinys buvo laikinas. Jo neliko 1993-iaisiais, kai iš Lietuvos pasitraukė sovietų kariuomenė.
„Nesitikėjau, kad įeisim į istoriją“
P. Kasteckas, paklaustas, kaip kilo idėja paslaptingojo būrio istoriją įamžinti dokumentinėje kino juostoje, atsakė: „Šito reikia klausti ne manęs, o filmo režisieriaus ir kitų kūrėjų. Jie mane susirado ir pareiškė, kad tikčiau jiems kaip personažas. „Jei būčiau žinojęs, kad tai, ką tada darėme, kažkada kažkam bus svarbu ir įdomu, galbūt būčiau viską užsirašęs. Tikrai nesitikėjau, kad įeisim į istoriją, todėl dabar galiu papasakoti tik tiek, kiek atsimenu. Juk jokių dokumentų apie mūsų būrį nėra.“
Ar džiugu, kad dabar, kone po trijų dešimtmečių, kažkas pirmąjį specialiųjų operacijų būrį atsiminė, sukūrė apie jį filmą? „Žinoma, džiugu. Kad ir po kelių dešimtmečių, bet vis ne po mirties. Nors, tiesą sakant, dalies to būrio karių jau nebėra tarp gyvųjų“, – sakė karininkas.
Beje, P. Kastecko nuopelnus Lietuvai ir jos kariuomenei prisiminė ne tik filmo kūrėjai, bet ir valstybė – pernai, lapkričio pabaigoje, Lietuvos kariuomenės dieną, Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu majorui P. Kasteckui paskirtas apdovanojimas – jam įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
Filmas – žinutė jaunimui
A. Lekavičiaus režisuotas filmas „Spec. Žvėrynas“ – iš nepublikuotos archyvinės medžiagos surinkta, 1990-ųjų animacija ir muzika papildyta, ilgai nutylėta Lietuvos karinio būrio istorija. Tai, kaip sako juostos kūrėjai, – jaunatviško patriotizmo ir rizikingų nuotykių sklidinas filmas apie laikotarpį, kai visus vienijo laisvės troškimas. Tikslas – atskleisti dabartinės Lietuvos kariuomenės ištakas ir papasakoti istoriją apie niekam nežinomus bebaimius kovotojus, kurių svajonė buvo būti kariais ir ginti Lietuvą. Filmas kurtas ne vienerius metus, sudėtingiausias darbas buvo rasti archyvinės medžiagos, kurios apie šį būrį tikrai nėra daug.
P. Kasteckas, paklaustas, kokį įspūdį jam paliko filmas, į kurio išankstinę premjerą jis buvo pakviestas lapkričio viduryje, sakė: „Tas filmas ne apie mane, o apie būrį, apie tuos drąsius berniukus. Juosta tikrai užgavo širdį, sugraudino ir ašarą išspaudė. Na, tokią nedidelę, nes vyrai juk neverkia…“
Pasak jo, filmą turi pamatyti ne tik tie, kurie gyveno tuo laikmečiu, bet ir dabartinis jaunimas, tie, kas ateina ar dar ateis į kariuomenę, nes būtent jiems siunčiama žinutė – kad būnant vos aštuoniolikos, devyniolikos ar dvidešimties galima nuveikti tiek, kad paskui apie tave kurtų filmą. „Manau, Lietuva tikrai turi jaunimo, kuris ir šiandien nepabūgtų stoti ją ginti“, – įsitikinęs karininkas.

3 komentarai(-ų)

  • Vytautas:

    Ačiū,Pranui,.. ir Visam spec.būriui.
    Kurie buvo pasiruošę, lemtinga akimirką,
    gintį Tėvynę. Tave ir mane..

  • Tai:

    didelė garbė Plungei ,kad turi tokį žýmų,šaunų žmogų P.Kastecką ir net su majoro laipsniu. Jis ,tikras pavýzdys kitiems ,o ýpač jaunimui. Šaunuolis! Sėkmės visur visada. Būti ir toliau ištikimu savo Tėvýnei ir visada mylėti.
    Būti visada pasiruošiusiu…

  • Rimantas:

    Bailus a.tarybos nariai savo apsaugai įsteigė spec. būrį , po to išsigandę išformavo , kodėl žurnalistai ne paviešina to fakto , nesusuka dokumėntinės juostos , kad Kauno kuopa pasitraukė į mišką , taip protestuodama . Daug kas slepiama iš pirmųjų laisvės metų , nes daug kas ne už tokia Lietuvą kovojo . O Plungiškis senai turėjo būti pulkininku , reiškia kažkam ne itiko .

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...