Kieno kišenėje Jėrubaičių sąvartynas? (2)

21901-17117

Po teismo nutarties – trumpas TRATC-o ir „Veisto“ vadovų susitikimas prie sąvartyno vartų, kurį užfiksavo Jėrubaičiuose tądien lankęsi „Žemaičio“ žurnalistai. Dešinėje – TRATC-o direktorius R. Adomaitis, kairėje – jo pavaduotojas J. Šeleptis, nusisukęs – „Veisto“ direktorius D. Miškinis

Tęsinys. Pradžia – praėjusiame „Žemaičio“ numeryje

Lapkričio pabaigoje Savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Bagužiui viešai prabilus apie galimą didelio masto korupciją Jėrubaičių sąvartyne, plungiškiai pasiskirstė į dvi grupes. Vieni suskubo tikinti, kad čia, matyt, kažkokia politinė akcija ir noras pasikelti savo reitingus prieš rinkimus. O kiti neviltingai dūsauja, esą apie tokias korupcines sistemas šiukšlių versle žinoma jau seniai, populiarios jos ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Tik Plungėje, kurios pašonėje įsikūręs sąvartynas, apie tai iki šiol kažkodėl tylėta.
„Žemaitis“ pasidomėjo, kas slypi po G. Bagužio, kuris yra ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) valdybos pirmininkas, užuominomis. Iš tos informacijos, kurią pavyko gauti, ėmė ryškėti specialiųjų tarnybų dėmesio galbūt vertas vaizdelis. Jo centre – grupelė verslininkų, šeimininkaujančių sąvartyno teritorijoje taip, kaip jiems patogiau, leidžiančių sau neatsakyti į TRATC-o užklausas ir nevykdyti keliamų reikalavimų.
Maža to, pats TRATC-as vienos sąvartyne šeimininkaujančios įmonės buvo paduotas į teismą ir pralošė bylinėjimąsi, tad šiai įmonei už paslaugas turės mokėti gerokai brangiau. Tiksliau – mes už atliekų tvarkymą mokėsime brangiau, mat TRATC-as nesugebėjo (o gal nenorėjo?) apginti mūsų interesų.

21901-17149

„Veisto“ direktorius Deividas Miškinis teigė, kad jo vadovaujama gamykla neturi techninių galimybių naudotis sąvartyno biodujomis. Tačiau dokumentai rodo ką kitą

1606-113810

Spėjama, kad prieš 3 metus MBA gamykloje pastatyta ir milijoną eurų kainavusi kogeneracinė jėgainė jau neveikia. Tai būtų logiškas paaiškinimas, kodėl „Veistas“ perka elektrą, nors pasigaminti ją įmonei kainuotų 4 kartus pigiau

Trys įmonės – lyg viena
Praėjusiame numeryje rašėme, kad sutartį dėl sąvartyno dujų surinkimo TRATC-as su UAB „Manfula“ ir UAB „Ekotikslai“ pasirašė 2012-ųjų liepą.
Tuoj po to „Manfula“ pateikė prašymą minėtoje sutartyje pakeisti pagrindinį veiklos partnerį – vietoj jos nurodyti „Ekotikslus“. Kitaip sakant, tyliai pasitraukė iš žaidimo, palikdama darbuotis savo kompanionę.
Tiesa, iš Jėrubaičių sąvartyno ši įmonė taip ir neiškeliavo.
Netrukus po to TRATC-as pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiomis UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“ dėl atliekų rūšiavimo ir mechaninio bei biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos projektavimo ir statybos.
„Manfula“ šioje sutartyje buvo nurodyta kaip viena iš subrangovių – jai buvo patikėta gamykloje pastatyti 400 kW elektros jėgainę. Už šiuos darbus buvo sutartas beveik milijono eurų atlygis.
Bet įdomiausia tai, kad visos trys šioje keistai persipinančių atsitiktinumų kupinoje istorijoje dominuojančios įmonės – lyg trys vienos plaštakos pirštai.
Dabar jau bankrutavusios „Manfulos“ ir iki šiol gyvuojančių, bet sunkiai galą su galu suduriančių „Ekotikslų“ direktorius bei buvęs „Veisto“ vienas iš akcininkų – tas pats Virginijus Štiormer. Be to, „Veisto“ direktorius Deividas Miškinis yra buvęs „Ekotikslų“ valdybos narys.
Maža to, visos šios trys įmonės buvo ir tebėra registruotos tuo pačiu adresu – Pramonės pr. 21, Kaunas.
Olandai tokiai situacijai apibūdinti turi gražų posakį – lyg dvi rankos ant vieno pilvo. Tik šiuo atveju rankos – ne dvi, o trys, ir laiko jos apglėbusios ne pilvą, bet Jėrubaičių sąvartyną.
„Čiakšt brakšt – ir per savaitėlę viskas veikia!“
Žinant šių trijų įmonių sąsajas, galima įtarti, kad paslaptingas vamzdis, siejantis „Ekotikslų“ įrengtą sąvartyno nudujinimo sistemą su MBA gamykla, greičiausiai atsirado ne TRATC-o iniciatyva ir rūpesčiu.
Kaip sakoma, kas galėtų paneigti, kad buvo sukurtas gudrus planas, kaip prie pačių MBA gamykloje pasigamintų dujų prisidurti dar dujų iš sąvartyno kaupo ir iš to neblogai pasipinigauti.
„Jeigu ne šis vamzdis ir kaupo dujos, ar „Veistas“ 2015 metais būtų sugebėjęs taip stebuklingai greitai užkurti, išbandyti ir valstybinei komisijai priduoti generatorių bei visą MBA gamyklą? Būtų tekę 3–4 mėnesius pūdyti savo išrūšiuotą biomasę, kad susidarytų dujos. O čia  – čiakšt brakšt – ir per savaitėlę viskas veikia!“ – dalintasi pastebėjimais feisbuke.
„Žemaičiui“ pavyko gauti duomenis, kiek elektros per pastaruosius metus pagaminta MBA gamykloje.
2016 m. „Veistas“ deklaravo pagaminęs 223 tūkst. kWh elektros energijos ir antra tiek šilumos, 2017 m. – 1,2 mln. kWh elektros ir panašiai tiek šilumos. Vadinasi, 2017-aisiais elektros ir šilumos pagaminta net 5,7 karto daugiau nei 2016-aisiais. Kaip tai galėjo atsitikti?
Logiškai mąstant, tokį šuolį įmonė galėjo pasiekti tik iš supūdytos atliekų biomasės išgavusi atitinkamai daugiau dujų, kuriomis ir varoma kogeneracinė jėgainė.
Anaiptol. Įmonė deklaravo 2017-aisiais išgavusi tik 1,05 karto dujų daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
Tad iš kur tas šuolis elektros ir šilumos gamyboje? Gal dujos iš sąvartyno kaupo leido pasiekti tokį rezultatą?
Po dvejų metų – pertrauka
Kyla ir daugiau klausimų, bet didžiausias netikėtumas tai, kad prieš metus „Veistas“ kogeneracinę jėgainę sustabdė.
Vienintelis to paaiškinimas, kurį įmonė pateikė TRATC-ui,  – esą jai nebeapsimoka gaminti elektros.
Įranga yra, bioskaidžių atliekų pristatoma ir supūdoma tiek pat, biodujų išgaunama panašiai vienodai kasmet, tad kodėl prieš metus nuspręsta, jog gaminti elektros nebeapsimoka?
Atsakymo pabandėme ieškoti pačioje MBA gamykloje. Jos direktoriaus Deivido Miškinio teiravomės, kas atsitiko: ar generatorius sugedo, ar dujų nebeužtenkama, kad pernai pagamintos elektros eilutėje žioji apvalus nulis.
„Mums neapsimoka patiems gamintis elektros, nes jos savikaina yra didesnė nei iš tinklų perkamos elektros kaina. Todėl prieš pusantrų metų susėdę susiskaičiavome, kad artimiausius dvejus metus neturėsime finansinių galimybių eksploatuoti šį įrenginį. Priėmėme sprendimą pataupyti jį, kad negadintume“,  – dėstė „Veisto“ direktorius.
Paklaustas, kaip reagavo į pasklidusią žinią, jog įmonė įtariama elektros gamybai slapta naudojanti biodujas iš sąvartyno kaupo, D. Miškinis sakė tokias kalbas vertinantis kaip politinius žaidimus.
„Šiandien mes net neturime techninių galimybių naudoti kaupo dujų. Prieš kalbėdami, kad kažkas kažką vagia, lai pirma ateina ir patikrina, ar yra mūsų gamykla vamzdžiu sujungta su sąvartynu“, – kvietė „Veisto“ direktorius.
Vamzdis po žeme ir… toponuotraukoje
Tačiau kalbėdamas apie technines galimybes naudotis sąvartyno dujomis D. Miškinis nebuvo visiškai tikslus.
„Žemaitis“ iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus gavo 2015 m. darytos toponuotraukos kopiją. Šis dokumentas parengtas siekiant įforminti kelią, vedantį palei sąvartyno pakraštį į MBA gamyklos teritoriją.
Plane, be kitų inžinerinių tinklų, pažymėtas ir šalia šio kelio vingiuojantis požeminis biodujų vamzdis, einantis nuo „Ekotikslų“ įrengto fakelo sąvartyno dujoms deginti iki minėtosios gamyklos teritorijos.
Štai kodėl kilo pagrįstų įtarimų, kad ne visos iš sąvartyno išgaunamos dujos sudeginamos minėtame fakele.
„Ir dabar generatorius, kuris yra MBA gamykloje, visus metus neveikia, nes dujose per daug metano. „Veistas“ gali jį paleisti, bet tada suės mūsų tą generatorių – pačią brangiausią visos MBA įrangos dalį. O juk po 10 metų jie mums turės atiduoti viską, kaip gavo. Tad jie ir paskaičiavo, kad yra ekonomiškai nenaudinga“, – aiškino TRATC-o direktorius Rimantas Adomaitis, pateikdamas visai kitą versiją nei paties „Veisto“.
„Žemaitis“ ir šiuo klausimu pasikonsultavo su žinovais ir išgirdo, jog teisingai pūdant bioskaidžias atliekas metano dujose turėtų nelikti.
„Esmė ta, kad sąvartyno vadovai leidžia „Veistui“ proceso pilnai nevykdyti. Iki galo neišpūdytas stabilatas vežamas į sąvartyno kaupą, o iš jo traukiamos dujos, reikalingos atliekoms pūdyti“, – pasakojo šį procesą iš vidaus matęs žmogus.
Išgirdome ir tai, esą „Veistas“ ne tik tinkamai neapdoroja atliekų, bet ir neprižiūri jam patikėtos įrangos, tad jau dabar daug ką reikia kapitališkai remontuoti.
O kam tą daryti? Sutartis pasirašyta tik 10-čiai metų. O po to, kaip sakoma, – nors ir tvanas. MBA gamykla, pasibaigus sutarčiai, taps nebe „Veisto“, bet TRATC-o rūpestis.
„Veistas“ prieš TRATC-ą
Vis dėlto, „Žemaičio“ duomenimis, nebegaminti elektros „Veistas“ galėjo nuspręsti visai ne dėl „blogų“ dujų, kurios neva sugadintų brangųjį generatorių, ar brangios įrangos eksploatacijos.
Įdomi detalė. Generatorius buvo sustabdytas maždaug prieš metus, panašiai tuo metu, kai „Veistas“ nutarė paduoti TRAC-ą į teismą dėl mokesčio už atliekų priėmimą ir tvarkymą indeksavimo.
„Veistas“ reikalavo, kad jam būtų mokama daugiau už į MBA gamyklą atvežamas sutvarkyti atliekas, ir įrodinėjo, kad iš tiek, kiek dabar uždirba, neišgyvena.
Gali būti, jog savo pozicijai pagrįsti įmonei teko laikinai „susispausti“. Ar tik ne todėl, kad teismui būtų galima pateikti kuo kuklesnius finansinius veiklos rezultatus, reikėjo trumpam pristabdyti elektros gamybą, nešančią papildomas pajamas?
Ar toks sprendimas pasiteisino?
Pirmąją sausio savaitę atskriejo žinia, jog „Veistas“ bylą laimėjo. TRATC-as įpareigotas „Veistui“ už jo teikiamas paslaugas mokėti brangiau. Maža to, reikės padengti nuostolius, kuriuos MBA operatorius neva tai patyrė per pastaruosius dvejus metus.
Kodėl kilo šis teisminis ginčas ir kaip jo baigtis pakeis rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį, skaitykite kitame „Žemaičio“ numeryje.

Untitled-1

14 komentarai(-ų)

  • Jo:

    Durnių ir bažinyčioje muša….

  • vatnikas:

    kodel mazeikiuose uz siuksles gyventojai moka maziau,negu plungeje,nors visi veza i ta pati savartyna?Kas gali atsakyti a?

  • Lina Songailienė:

    Žinotumėt kiek mes Telšiuose mokame tai durniais mus išvadintumėt. PVZ pastovioji dalis už prekybos paskirties objektus Telšiuose mokame 163€ o Plungiškiai moka tik 99€. Už maitinimo paskirties objektus Telšiuose mokame 198€ o Plungiškiai moka 120. Už gydymo paskirties objektus Telšiai moka 228€ o Plungė moka tik 138€ ir taip toliau.

  • Tai:

    pasiimkit tą savo Adomaitį. Nes matom,kad tik aferos vyksta. Jeigu proto neturi tegul palieka pareigas. Aferoms proto nereikia,svarbu moketi jas sukti. Kažkokia nesąmonė,žmonės stengiasi rūšiuoja šiukšles,bet mokestis tik kasmet didėja. Kas dedasi,negi nėra SST,FNNT,kontrolierių.? Per 28 m , už aferas,išvogimus niekas nesėdi už grotų.

  • Va:

    jau ir čia įsisukusu,,Plungės laguna,, tai gero nelauk

  • KNŠ:

    jug čia tikra „bomba“

  • Laguna:

    Vienas is reikalavimu buvo gamint elektra is bioduju tam europa ir dave milijonus, o jie negamina neva neapsimok, zmones kvailina, kelia kaina paslaugu, vagia, turi tuo uzsiimti stt, prokuratura ir sodint visus vagis

  • fk:

    laguna visiem moka, prues kaledas aplanke mazeikiu meta su dovanom, rietavo ir plunges merams moka, o veisto dirikas moka”atlyginimus” vaitkui ir adonaiciui kad tik uzsimwrktu visi

  • A.:

    “Sąžiningumas yra labai brangi dovana, nesitikėkite to iš pigių žmonių.”
    – Warren’as Buffett’as

  • taigi:

    kur tos tarnybos? Kas gins visus mus., mokesčių mokėtojus/

  • taigi:

    kur tos tarnybos? Kas gins visus mus., mokesčių mokėtojus?

  • Kas kaip nori tas taip daro:

    Akivaizdžios aferos. Padėtis labai baisi. Ką specialios tarnybos veikia? Kodėl nebaudžiami aferistai? Aferiūgos pinigus plauna ir lobsta, tuo metu paprasti žmonės vargsta, o iš jų vis didesnius mokesčius melžia ir melžia. Čia Lietuvos tragedija.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...