Tėvynės ilgesį apdainuoja jau trisdešimt metų

Choras „Tėvynės ilgesys“ šiemet mini trisdešimties metų jubiliejų

Choras „Tėvynės ilgesys“ šiemet mini trisdešimties metų jubiliejų

Šie metai Plungės kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių mišriam chorui „Tėvynės ilgesys“ – ypatingi. Skaudžios patirties suvienytas kolektyvas mini trisdešimties metų gyvavimo jubiliejų. Per tuos metus būta visko – koncertų, išvykų, įvairių švenčių ir kitokių renginių, tad šis choras – tarsi viena didelė šeima. Tai buvo galima pajusti ir praėjusį penktadienį Kultūros centre vykusio jubiliejinio renginio metu.

Prisiminimais – į skaudžią praeitį
Renginį vedusios klubo „Menadė“ merginos kartu su savo vadove Simona Gudavičiūte susirinkusiuosius nukėlė į praeitį ir priminė, jog tremtiniams bei politiniams kaliniams likimo negandas padėjo ištverti… daina. Ji guodė, ramino ir tapo begalinės meilės tėvynei išraiška, slopino namų ir artimųjų ilgesį.
Daina, giesmė, malda padėjo iškentėti nežmonišką skriaudą ir puoselėti švenčiausią svajonę sugrįžti į gimtąją šalį. Pažymėta ir tai, jog ilgametės choro dalyvės Rozalijos Valiūnienės eilėraštis „Sugrįšiu“ ledo tundrose keliavo iš lūpų į lūpas, stiprindamas žmonių dvasią, ryžtą ir tikėjimą. Šis eilėraštis virto pakilia, viltinga daina, kuri kasmet skamba visose tremtinių ir politinių kalinių šventėse.
Choro įsikūrimas
Padvelkus atgimimo vėjams, tremty dainuotos dainos galingai suskambo jau tėvynėje. Buvo 1989-ieji metai. Grupei Sąjūdžio aktyvistų plungiškių grįžtant iš Kaune vykusio mitingo, kuriame dainavo Kauno tremtinių choras, kilo mintis kuo greičiau tokį chorą suburti ir Plungėje.
Repeticijos vyko visur – ir Vykdomojo komiteto salėje, ir muzikos mokykloje, ir parapijos namuose. Pirmasis koncertas nuaidėjo tų pačių metų vasario 16-ąją, kai gydytojos Irenos Kudžmienės iniciatyva penkiolikos žmonių grupė viešai ir iškilmingai dainavo tremties dainas.
Žmonių prisirinko pilnutėlė salė. Vieni šluostėsi ašaras, kiti susijaudinę pritarė dainininkams, treti didžiavosi ir tyliai mąstė. Plungės tremtinių bendrijos pirmininkės Aldonos Vasylienės, Bronės Dzindoletienės ir Vinco Kundroto dėka choras greitai išaugo, jame dainavo net keturiasdešimt žmonių. Įsigyta vėliava ir nutarta pasivadinti „Tėvynės ilgesiu“.
Išdainuota šimtai dainų
Per tuos prabėgusius metus išdainuota šimtai dainų. Rodos, nuo dainininkų širdies kaip paukščiai pakilę žodžiai tūpė į kiekvieno žmogaus širdį. Tremtinių dainomis prasidėdavo svarbiausi minėjimai ir didžiausios šventės.
„Tėvynės ilgesys“ dalyvavo tremtinių ir politinių kalinių chorų šventėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose miestuose. Savo draugus plungiškiai choristai kas dvejus metus pakviečia į pačių rengiamą partizanų dainų ir poezijos šventę. Joje sulaukiama dalyvių kone iš visos Lietuvos.
2006-aisiais plungiškiams netgi teko dainuoti Mendene (Vokietija). Be to, nuo pat įsikūrimo pradžios plungiškiai dainininkai svajojo aplankyti Lenkijos Punsko lietuvių liaudies kultūros centrą. Svajonė išsipildė. Tąkart pilnutėlėje Punsko bažnyčioje šventas Mišias aukojo tuometinis Plungės bažnyčios kunigas Saulius Bytautas. Giedojo tremtinių choras.
Per tuos tris dešimtmečius „Tėvynės ilgesio“ choristai savo balsais papuošė ir Plungės krašto gyvenvietėse bei miškuose pastatytų kryžių, paminklų, skirtų kritusiesiems kovose už Lietuvos laisvę, atidengimo ceremonijas.
„Mylėjau Lietuvą tėvynę net už gyvenimą labiau, skauda, kad laisvės neapgynęs nuo priešo rankos sukniubau“, – šiais žodžiai choras visada pradeda renginius, skirtus žuvusiems partizanams atminti.

I. Baltuonės ir chorų daina „Mano kraštas“ kai kuriuos klausytojus sujaudino iki ašarų

I. Baltuonės ir chorų daina „Mano kraštas“ kai kuriuos klausytojus sujaudino iki ašarų

Vadovė žavėjo patriotizmu
Jau trisdešimt metų kiekvieną rugpjūtį kolektyvas vyksta ir į Ariogalą. Čia, nuostabiausiame Dubysos slėnyje, kasmet vyksta Lietuvos tremtinių ir pasipriešinimo kovų dalyvių šventė. Joje himnu tapusią dainą „Už Raseinių ant Dubysos“ yra tekę diriguoti ir ilgametei plungiškių choro vadovei Agnietei Lizdenytei.
Choristai pasakoja, kad šią vadovę pasirinko dėl patriotizmo ir atsidavimo chorui. Gaila, tačiau šįkart dėl ligos ji negalėjo dalyvauti šventiniame renginyje. Jos garbei choras užtraukė „Už Raseinių ant Dubysos“.
Kaip ir kitos, taip ir ši daina nuskambėjo itin jautriai. Kitaip, ko gero, būti ir negalėtų. Juk kažkada šios dainos skambėjo tremtyje. Sajano kalnyno pakraštyje jas traukė B.  Dzindoletienė, Irkutsko srityje, Svirsko kaime – Veronika Asauskienė. R. Valiūnienė atmintyje saugojo kalėjimuose gimusius posmus.
Choras – gyva istorija
Nepaisant to, kad kolektyvas daug keliavęs ir daug kur dainavęs, daugiausia koncertų surengta Plungės mieste ir aplinkinėse vietovėse. Atgimimo metais ypač aktyviai koncertuota Plungės mokyklose, kur mokiniai susikaupę klausėsi ir su jauduliu džiaugėsi pačiomis tikriausiomis istorijos pamokomis, priešais matydami tikrus istorijos dalyvius, išgyvenusius apdainuojamą kančią.
Kolektyvas – aktyvus ir visų valstybinių švenčių dalyvis, gieda šv. Mišių metu. Turi choras ir savo tradicijų – važiuoja į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, aplanko Kryžių kalną, kasmet renkasi į šeimų Kalėdų eglutės šventę, metų darbų apžvalgą. Niekada nepamiršta pagerbti ir jubiliatų bei išėjusiųjų Amžinybėn. Pagerbti jie ir per penktadienį vykusį koncertą.
Daugybė sveikinimų
Sukaktuvininkus jubiliejaus proga pasveikino Plungės trečiojo amžiaus universiteto kolektyvas „Širdies melodija“, tremtinių ir politinių kalinių chorai iš Kuršėnų bei Mažeikių. Šventę papuošė ir „Saulės“ gimnazijos mokinių choras su solistu Ignu Baltuone. Jų sudainuota Gyčio Paškevičiaus daina „Mano kraštas“ kai kuriuos klausytojus sujaudino iki ašarų.
Vėliau visus maloniai nustebino jungtinis visų chorų pasirodymas. Kartu su jais dainavo išskirtinio balso savininkas – operos solistas Liudas Mikalauskas.
Chorą pasveikino ir Plungės savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jis kai kuriems kolektyvo nariams įteikė padėkos raštus už tautos istorinės atminties saugojimą, nuoširdų ilgametį dalyvavimą choro veikloje.
Prie sveikinimų prisidėjo ir Kultūros centro direktorius Romas Matulis. Jis taip pat dalį choristų pamalonino padėkomis. Vienos iš jų sulaukė ir neseniai prie kolektyvo vairo stojusi Rūta Černeckienė, kurią direktorius vadino darbščiąja bitute.
Seimo nario Jurgio Razmos vardu plungiškius choristus pasveikino ir Savivaldybės tarybos narė Asta Beierle-Eigirdienė. O savo tėveliui Zenonui, kuris irgi yra choro narys, politikė įteikė gėlių.
Į susirinkusiuosius kreipėsi ir R. Černeckienė. Ji dėkojo visiems, prisidedantiems prie to, kad choras gyvuotų.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...