Kieno kišenėje Jėrubaičių sąvartynas? (3)

21901-17142Lapkričio pabaigoje Savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Bagužiui viešai prabilus apie galimą didelio masto korupciją Jėrubaičių sąvartyne, plungiškiai pasiskirstė į dvi grupes. Vieni suskubo tikinti, kad čia, matyt, kažkokia politinė akcija ir noras pasikelti savo reitingus prieš rinkimus. O kiti neviltingai dūsauja, esą apie tokias korupcines sistemas šiukšlių versle žinoma jau seniai, populiarios jos ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Tik Plungėje, kurios pašonėje įsikūręs sąvartynas, apie tai iki šiol kažkodėl tylėta.
„Žemaitis“ pasidomėjo, kas slypi po G. Bagužio, kuris yra ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) valdybos pirmininkas, užuominomis. Iš tos informacijos, kurią pavyko gauti, ėmė ryškėti specialiųjų tarnybų dėmesio galbūt vertas vaizdelis. Jo centre – grupelė verslininkų, šeimininkaujančių sąvartyno teritorijoje taip, kaip jiems patogiau, leidžiančių sau neatsakinėti į TRATC-o užklausas ir nevykdyti keliamų reikalavimų.
Maža to, pats TRATC-as buvo paduotas į teismą vienos sąvartyne šeimininkaujančios įmonės ir pralošė bylinėjimąsi, tad šiai įmonei už paslaugas turės mokėti gerokai brangiau. Tiksliau – mes už atliekų tvarkymą mokėsime brangiau, mat TRATC-as nesugebėjo (o gal nenorėjo?) apginti mūsų interesų.

Dviejų teismų sprendimai – TRATC-o nenaudai
Praėjusiame numeryje rašėme, jog visus praėjusius metus UAB „Veistas“ bylinėjosi su ją nusamdžiusiu TRATC-u dėl mokesčio už atliekų priėmimą ir tvarkymą indeksavimo.
Priminsime, kad sutartis su šia įmone buvo pasirašyta 2013 m., kai „Veistas“ ir „Plungės lagūna“ laimėjo TRATC-o skelbtą konkursą dėl atliekų rūšiavimo ir mechaninio bei biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos projektavimo ir statybos Jėrubaičiuose, o vėliau ir dėl eksploatavimo.
Pagal šią sutartį „Veistas“ 10-ies metų laikotarpiui tapo šios gamyklos operatoriumi. Buvo suderėta, kiek TRATC-as jam mokės. Sutarta, jog atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestis iš pradžių bus 26,65 Eur/t (be PVM), o ateityje kas metus galės būti indeksuojamas (didinamas ar mažinamas tam tikru koeficientu).
Iki 2017-ųjų „Veistas“ dirbo už minėtąjį mokestį ir nekėlė problemų, o tų metų liepą kreipėsi į TRATC-o valdybą su prašymu, kad tas mokestis būtų padidintas  – kad ateinančius dvejus metus jam už toną sutvarkytų atliekų būtų mokama 32,65 Eur.
Kadangi valdyba su šiuo siūlymu nesutiko, „Veistas“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo dar didesnio mokesčio, nei buvo nurodyta valdybai pateiktame siūlyme.
Išnagrinėję bylą Plungės apylinkės teismo rūmai konstatavo, jog „Veisto“ reikalavimas yra pagrįstas. Tą patį patvirtino ir vėliau TRATC-o apeliaciją nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.
Šių metų sausio 7 d. nutartimi TRATC-as įpareigotas MBA gamyklos operatoriui už toną sutvarkytų atliekų mokėti  34,25 Eur. Be to, šis mokestis bus taikomas atbuline data – nuo 2017-ųjų gruodžio 1 dienos. Tad TRATC-as „Veistui“ turės sumokėti maždaug 300 tūkst. eurų nepriemoką.
Galime būti ramūs?
„Žemaitis“ TRATC-o direktoriaus Rimanto Adomaičio teiravosi, ar tokia šio teisminio ginčo baigtis reiškia, kad rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą gyventojams bei įmonėms vėl didės?
„Gyventojams švenčių proga galite parašyti, kad rinkliavos dydis artimiausius dvejus metus nesikeis. Žinoma, jei valstybė nesugalvos padidinti taršos mokesčio“, – patikino direktorius.
Matydamas, jog nenorime tuo patikėti, jis pridūrė, kad įmonė jau yra sukaupusi tiek lėšų, kiek teismo sprendimu reikės sumokėti „Veistui“ kaip nepriemoką.
Ar tai reiškia, jog TARTC-as net nesitikėjo laimėti bylinėjimosi ir jau seniai kaupė rezervą atsiskaityti su „Veistu“? Tokiu atveju kam apskritai reikėjo tų teismų, kurie atnešė ne tik nepalankų sprendimą, bet ir nemažai bylinėjimosi išlaidų?
Kaip bebūtų, R. Adomaičio žodžiais, dvejus metus galime būti ramūs – jo vadovaujama įmonė yra pasirengusi už atliekų tvarkymą mokėti brangiau.
Iš kokių resursų? „Iš turimų. Tikimės, jog gyventojai pavyzdingiau rūšiuos atliekas ir jų reikės mažiau apdoroti MBA gamykloje“, – rimtu veidu dėstė direktorius, samprotaudamas apie tai, kas būtų, jeigu būtų.
Beje, atliekų tonos sutvarkymo kainos dydis yra viena dedamųjų, lemiančių rinkliavos dydį. Tad kylant vienam, neišvengiamai teks didinti ir kitą. O pasiteisinimui bus galima mestelti, esą gyventojai patys kalti, kad nerūšiuoja.
Žada reikalauti dar didesnio mokesčio
Jeigu jums atrodo, kad už atliekų tvarkymą jau dabar mokame per brangiai, lukterkite dar truputį. Sąvartyne šeimininkaujantys verslininkai neketina mažinti savo apetito ir atvirai kalba apie tai, jog turėsime jiems mokėti dar brangiau. Tai – tik laiko klausimas.
„Žemaičiui“ praėjusią savaitę lankantis MBA gamykloje iš „Veisto“ direktoriaus Deivido Miškinio lūpų nuskambėjo patikinimas (o gal perspėjimas), kad šia pergale įmonė apsiriboti neketina.
„Galiu patikinti, kad tas mokestis (už atliekų tvarkymą) ateity dar kils“, – be užuolankų rėžė jis.
D. Miškinis aiškino, kad dvejus metus „Veistas“, gyvuojantis tik iš Jėrubaičiuose esančios MBA gamyklos nešamo pelno, skurdo. Iki to įmonę esą privedė 2016-aisiais šalyje atsiradę taromatai. Dėl jų į gamyklą atvežamose atliekose beveik nebeliko plastikinių butelių bei skardinių, kuriuos pardavusi įmonė užsidirbdavo papildomai.
Pasak „Veisto“ vadovo, užstato sistemos įvedimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl įmonės finansiniai rodikliai smarkiai krito. Bet būta ir kitų: augęs darbo užmokestis, pakilęs įkainis už deginti vežamas kietąsias atliekas. Visa tai įvertinus esą neliko kito kelio, kaip reikalauti, jog TRATC-as už atliekų tvarkymą įmonei mokėtų brangiau.
Reziumė – trys lyg viena
Apibendrinant tyrimo metu surinktą informaciją ryškėja toks vaizdelis. Trys įmonės – „Ekotikslai“, „Manfula“ ir „Veistas“  – dirbo sutartinai ir turėjo visas galimybes pasipelnyti iš atliekų ir sąvartyno dujų.
Viena įrengė sąvartyno dujų surinkimo sistemą, kita MBA gamykloje už Europos Sąjungos lėšas pastatė kogeneracinę jėgainę, iš biodujų gaminančią elektrą, o trečioji 2016 ir 2017 metais gamino elektrą ir pardavinėjo ją į elektros tinklus.
„Veisto“ direktorius „Žemaičiui“ teigė, jog elektra gaminta tik iš MBA gamykloje išgautų biodujų, mat sąvartynas ir gamykla nėra sujungti dujų vamzdžiais.
Kad tokio vamzdžio nėra, atkakliai teigė ir TRATC-o direktorius R. Adomaitis. Tačiau 2015 metais „Plungės lagūnai“ ruošiantis tiesti kelią, vedantį palei sąvartyno kaupą MBA gamyklos link, toks vamzdis buvo pažymėtas (gal netyčia?) tos pačios įmonės darytoje toponuotraukoje.
Reikia pastebėti, kad šioje istorijoje minėtajai „Plungės lagūnai“ tenka taip pat labai svarbus vaidmuo. Registrų centro duomenimis, šios įmonės vadovai yra pagrindiniai „Veisto“ akcininkai. Be to, „Žemaičio“ žiniomis, ji netiesiogiai valdo ir minėtuosius „Ekotikslus“.
Todėl galima numanyti, kad „Ekotikslų“ įrengtą sąvartyno nudujinimo sistemą sujungti su „Veisto“ valdoma MBA gamykla turėjo būti visai nesudėtinga. Tereikėjo užmerkti akis TRATC-o vadovybei. Ar tai ir padaryta?
Atliekant tyrimą apsilankėme ir TRATC-o eksploatacijos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitkaus kabinete, esančiame šalia sąvartyno vartų.
„Žemaičiui“ jis aiškino, jog, rengiant sąvartyno kaupo nudujinimo sistemą ir statant MBA gamyklą, po žeme patiesta daug vamzdžių. Ar kuris jų kažkaip „netyčia“ nesujungė šių dvejų objektų, A. Vaitkus atsakyti negalėjo.
Štai taip.
Gal jau svyla padai?
„Žemaičiui“ pradėjus spausdinti straipsnių ciklą „Kieno kišenėje Jėrubaičių sąvartynas?“, TRATC-as Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė užklausą, ar gali sąvartyno nudujinimo sistemą sujungti su MBA gamykla.
Ar tai reiškia, kad vardan šventos ramybės nuspręsta įteisinti tą veiklą, kuria grupelė verslininkų su TRATC-o palaiminimu galimai slapta vertėsi kelerius metus?
Jei šiam sumanymui bus duotas leidimas, greičiausiai iš sąvartyno dujų gaunamu pelnu ir toliau, tik jau legaliai, naudosis „Veistas“, TARTC-ui kaip ir iki šiol palikdamas apvalų nulį.


„Tai nėra normalu“

A.ReipasLietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos pirmininko, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Algirdo Reipo teigimu, šiuo metu tik keturias iš dešimties Lietuvoje prieš kelerius metus Europos Sąjungos lėšomis pastatytų MBA gamyklų eksploatuoja privačios įmonės: Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Vilniaus regionuose. Kitose tvarkosi patys RATC-ai, ir, beje, gerokai pigiau.

– RATC-ų asociacija pasisako prieš operatorių samdymą. Kodėl?
– Nes Europoje tokios
praktikos nėra. Kitose šalyse MBA gamyklas valdo pačios savivaldybės. O Lietuvoje Aplinkos apsaugos ministerija sugalvojo tokią beprecedentę schemą, jog būtina samdyti operatorių. Tai yra ne kas kita, kaip valstybinės veiklos ir pajamų iš jos privatizavimas.
Bet tokia buvo valstybinė politika. Dėl jos RATC-ai, tebeturintys operatorius, dabar yra finansiškai išnaudojami. Ką pasako vien tai, kad tų operatorių teikiamų paslaugų įkainiai skiriasi net tris kartus: nuo 14 iki 40 eurų (už sutvarkytą toną atliekų – aut.). Tai nėra normalu. Šis faktas rodo, kad yra imamas nepagrįstas viršpelnis.
– Vis dėlto, nepaisant Aplinkos apsaugos ministerijos reikalavimo samdyti operatorių, kai kurie RATC-ai patys administruoja savo MBA gamyklas.
– Taip, tokių yra. Antai Utena nerado operatoriaus. Mes taip pat skelbėme konkursą, tačiau atsiliepusieji siūlėsi dirbti už tris kartus didesnę kainą, nei tikėjomės. Todėl nė vieno taip ir nenusamdėme, tvarkomės patys. Klaipėdos ir Marijampolės RATC-ai operatorių atsikratė per teismus.
– Minėjote, kad jūsų vadovaujamas Alytaus RATC-as MBA gamyklą valdo pats. Kiek jums kainuoja joje sutvarkyti toną atliekų?
– 14 eurų.

Vienas komentaras

  • 14 eurų:

    priteisė 34 €/ton., o pasirodo kad galima išrūšiuoti ir už 14 €… Paskaičiuokim kiek lieka „atkatams“: šiukšlių yra 40000 ton. x 20 €, skirtumas 800 000 € per metus. Nu va, matot, kodėl visos TRATC savivaldybės turi priežastį tylėti

Pakomentuokite

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...